Po treniruotės ant „Atlas Arena“ parketo Robertas Javtokas linksmai bendravo su
buvusiu komandos draugu Maskvos „Dinamo“ ekipoje Bostjanu Nachbaru, o Simas
Jasaitis persimetė keliais žodžiais su Slovėnijos rinktinės trenerių štabo nariu
Tomu Mahoričiumi.
Tačiau draugiški Lietuvos ir Slovėnijos krepšininkų pokalbiai šeštadienio vakarą
bus pamiršti. Šios rinktinės pradės kovą F grupėje. Nors lietuviai ne itin
sėkmingai pradėjo Lenkijoje vykstantį Europos čempionatą, jie pasiryžę vėl
tvirtai atsistoti ant kojų ir susirasti pergalių kelią.
„Vyrų veiduose atsirado šypsena, pasitikėjimas treniruočių metu. Manau, padėtis stabilizavosi“, - teigė Lietuvos rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis.
- Treneri, galbūt nauja Lodzės arena nebus tokia užkeikta kaip Vroclave? - žurnalistai paklausė R.Kurtinaičio. Žiūrėkite interviu.
- Startavome ne kaip. Nėra čia ką slėpti - žaidžiame visiškai ne taip, kaip
turėtume. Netgi prieš prasidedant Europos čempionatui žaidimas buvo išsiderinęs.
Tačiau dabar turėjome dvi laisvas dienas, viskas prasideda iš pradžių, mūsų
šansai nėra blogi ir mus tenkintų tik pergalė.
Nebenorėčiau grįžti į Vroclavą – ten buvo trys nesėkmingiausios mūsų rungtynės, nepaisant to, kad ir iškovojome pergalę prieš bulgarus. Tai nebuvo aukšto lygio rungtynės. Tikiuosi, kur kas geresnio žaidimo šiandien vakare.
- Ar dabartinė Slovėnijos rinktinė skiriasi nuo tos, kurią įveikėte draugiškose
rungtynėse Ispanijoje?
- Sprendžiant iš rezultatų - pagerėjus. Vien dėl to, jog prieš Europos
čempionatą jie pralaimėjo visus draugiškus susitikimus. Šiuo metu jų situacija
nėra bloga, jų žaidimas susistygavęs. Tačiau mes esame pasiruošę sustyguoti savo
žaidimą taip, kad įveiktume šį vakarą slovėnus.
- Šį vakarą jau žais vienas Slovėnijos rinktinės lyderių Matjažas Smodišas. Ar
jis gali pakeisti slovėnų žaidimą ir dar labiau sustiprinti jų galimybes?
- M.Smodišas yra labai aukšto lygio žaidėjas, tačiau jis ilgą laiką
nesitreniravo. Situacija šiuo atveju neprognozuojama - niekas nežino, ar tai
išeis į gerą, ar į blogą. Paprastai po traumų grįžtantiems žaidėjams reikia
laiko, kad pasiektų gerą sportinę formą.
Nežinau, kokios formos jis yra dabar, bet teko kalbėti su treneriu J.Zdovcu,
kuris minėjo, jog jie patenkinti vien dėl to, jog jis sėdi ant atsarginių
žaidėjų suolelio, palaiko komandos dvasią.
- Slovėnijos rinktinė labai gerai žaidžia du prieš du, visas aikštėje esantis
penketas puikiai pataiko iš toli. Tą ir akcentavote savo žaidėjams?
- Slovėnai pasižymi gera disciplina aikštėje, turi individualiai stiprių
žaidėjų. Pasikeitus treneriams ir atėjus J.Zdovcui, kuris mėgsta laisvesnį
krepšinį, slovėnai 35 procentus taškų pelno ne iš pozicinio žaidimo. Mums bus
sudėtinga sustabdyti šiuos neplanuotus taškus.
Tai labai pajėgi rinktinė, bet mes esame ją išsianalizavę. Mums pavyko juos
įveikti draugiškame turnyre, todėl tarpusavio santykių moralinėje pusėje mes
būtume lyg ir nugalėtojai.
- Lietuvos komandoje yra labai geras mikroklimatas, tačiau tai nepadeda
pagerinti žaidimo. Kodėl?
- Geras mikroklimatas ne visada lemia pergalę. Į rinktinę susirinkome ne tik
tam, kad mikroklimatą kurtume, o kad kovotume dėl pergalės. Aš pasiryžęs
susipykti su kiekvienu žaidėju, kuris nevykdys trenerių užduočių. O į
mikroklimatą aš žiūriu ne į kaip pagrindinį veiksnį Europos čempionate.
Žinoma, malonu, kad žaidėjai nesipyksta tokiu sunkiu momentu. Manau, viskas bus
gerai.
- O ar ne per retai ant žaidėjų pykote Vroclave?
- Apskritai mes nesipykstame. Aš tik perfrazavau Šarūno Jasikevičiaus žodžius -
dar prieš olimpiadą mes šia tema kalbėjome, Jis minėjo, jog duotų velnių vienam
ar kitam žaidėjui aikštelėje, nes mes, treneriai, ne visada galime tai padaryti,
nes per rungtynes sėdime ant atsarginių žaidėjų suolelio.
Aš jo paklausiau: „Ar tu, Šarūnai, nori palaikyti su žaidėjus tik draugiškus
santykius?“ Jis man atsakė: „Treneri, man nusispjauti. Aš atvažiavau laimėti ir
galiu sugadinti tuos santykius su kiekvienu, jeigu jis nenorės siekti pergalės“.
Lygiai tą patį galiu pasakyti ir dabar. Žinoma, trenerių situacija yra kiek
kitokia, nei žaidėjų, bet aš pasiruošęs tą daryti, kiek man jėgos leis.
- Ar komandoje yra emocinis lyderis?
- Manau, kad tai ir yra didžiausia mūsų problema, kad mes neturime tikro
lyderio. Ne tik taškus renkančio, o dvasinio, kuris sunkiu momentu savo
pavyzdžiu, toks, koks buvo Š.Jasikevičius, įrodyti, parodyti, pats atlikti ar
kitą priverstų atlikti. Šiuo metu mes tokio žaidėjo neturime ir kol kas mums
toks neryškėja.
Bet esame komanda, ir jei pasisektų iš pradžių pataikyti tritaškius, kurie yra
stiprioji mūsų pusė, viskas klostytųsi kitaip. Komandos dvasia gali kompensuoti
vieno lyderio nebuvimą.
- Ar tą ugnį, kuri buvo prigesusi po pralaimėjimų Vroclave, žaidėjų akyse pavyko
atgaivinti?
- Mane nustebino, kad tokio lygio žaidėjo po vieno pralaimėjimo pakriko
morališkai, prapuolė pasitikėjimas. Galbūt ne visai vykusiai žaidėme su rusais,
nors ir laimėjome. Tikrai neblogai sužaidėme su ispanais, buvome lyg ant sparnų
ir tai teikė daug vilčių. O po pralaimėjimo gerai žaidžiantiems turkams mūsų
pasitikėjimas pakriko. Tai mane stebina.
Tačiau turime dvi dienas treniruotėms - vyrų veiduose atsirado šypsena,
pasitikėjimas treniruočių metu. Manau, padėtis stabilizavosi.