Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas pripažino, jog komandos vyrai per akistatą su Slovėnijos krepšininkais ir vėl neatlaikė įtampos, o žaidimas eilinį kartą sugriuvo lyg kortų namelis.
Žiūrėkite pokalbį su R.Javtoku.
Aukštaūgis po dar vieno skaudaus pralaimėjimo 58:81 slovėnams atsiprašė visų Lietuvos rinktinės aistruolių už beviltišką žaidimą.
- Robertai, galbūt rinktinei labiausiai trūksta dvasinio lyderio?
- Nežinau, ko trūksta. Atrodo, prieš tai normaliai žaidėm, prieš tuos pačius slovėnus buvome išlošę, o dabar atrodome bejėgiai. Žinoma, nėra tokio žaidėjo, kuris galėtų įmesti paskutinę sekundę, kaip Š.Jasikevičius, R.Šiškauskas ar R.Kaukėnas. Bet ne vien tai problema. Iki tol galėjom žaisti, o dabar kažkodėl visi ištižę. Ir nežinau, kuris nesistengia. Drabužinėje pradedam diskutuoti, visi sako, kad atiduoda jėgas. Gal ne ten tas jėgas išeikvojam?
- Sistemos neveikia?
- Jeigu derinius blogai atlieki, tai niekas neveikia. Net nežinau, ką atsakyti. Graudu žiūrėti į mūsų žaidimą. Labiausiai gaila sirgalių, kurie atvažiavo tiek kilometrų mūsų palaikyti, o mes taip beviltiškai atrodome.
- Tai vykdymas yra problema?
- Viskas susideda. Negaliu atsakyti, ką mes tiksliai blogai darom. Bet paprasčiausiai niekas neveikia. Jei visi žaidėjai teisingai atliktų visas kombinacijas, jos turėtų veikti. Kiekviena kombinacija veikia, jei visi ja tiki.
- Slovėnai atrodė idealiai pasirengę rungtynėms, mes – priešingai. Kodėl?
- Prieš rungtynes atrodė, kad ir mes pasirengę. Norėjom išnaudoti gavę tą antrą šansą. Liko dar teorinės galimybės, bet aš nežinau. Reikia ne tiek jėgų atrasti, bet ir galvas geresnes į rungtynes atsinešti, susikoncentruoti, žinoti, kas ką darome aikštėje.
- Kažkas užsiblokuoja smegenyse einant į aikštę?
- Atrodo, jėgų turiu daug. Galiu apie save šnekėti. Net kai pralaimim 20 taškų, nenuleidžiu rankų, noriu laimėti, bet vienas ne ten nubėgo, kitas padarė klaidą ir tas visas išsiderinimas atsiranda.
- Per kitas dvejas rungtynes sugebėsite atsitiesti?
- Su tais pažadais... Arba turime atsitiesti, arba nebegalime nieko žadėti. Turime ateiti kaip vyrai su kiaušiais, o jei ateisime kaip vaikai, tai iš mūsų vėl išsityčios kita komanda.
- Gal iki šiol labiausiai ir trūksta tų kiaušų?
- Manau.