Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas
Vladas Garastas tikisi, kad Lietuva gaus vardinį kvietimą kitais metais
dalyvauti pasaulio čempionate Turkijoje. Bet ten komanda turėtų būti
jau kita.
LKF vadovas pasiryžo iš arti pamatyti Lietuvos
rinktinės agoniją. Praleidęs Europos čempionato kovas Vroclave,
V.Garastas rungtynių su Ispanija išvakarėse juodu LKF visureigiu
„Toyota Land Cruiser“ pasiekė Lodzę.
- Kodėl tik dabar atkeliavote į Lodzę? - „Lietuvos rytas“ vakar paklausė V.Garasto.
- Taip ir buvo suplanuota. Rinktinės personalo gretos – didelės, o mano pagrindinis darbas prasidės Katovicuose.
Ten rugsėjo 19 dieną pristatysime Lietuvą – 2011 metų Europos čempionato šeimininkę.
- Kokias trenerių ir žaidėjų klaidas įžvelgiate šiose Europos pirmenybėse?
- Iš karto peršasi mintis, kad mums trūksta žaidėjų, kurie šiemet neatvyko į rinktinę. Su jais mes būtume išvengę tokio chaoso.
Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas ir
Ramūnas Šiškauskas trise įmesdavo bent 40 taškų. Pamatėme, kad juos
pakeitę krepšininkai tiek taškų negali įmesti.
To nepadarys Andrius Mažutis, Artūras Jomantas ar Mantas Kalnietis.
Mes daug tikėjomės iš NBA žaidėjo, bet Linas Kleiza atrodo prastai.
Tačiau labiausiai man trūksta pagrindinio penketo ir artimiausio rezervo.
Turi būti aišku, kas paeiliui keis įžaidėją, gynėją, puolėjus ir „centrą“. Užtektų devynių krepšininkų, o likę būtų atsargoje.
Negali būti, kad praėjus kelioms minutėms nuo
rungtynių pradžios pakeičiamas visas penketas, krepšininkai įleidžiami
minutei ar dviem.
Žurnalistai suskaičiavo, kad rungtynėse su Lenkija aikštėje buvo panaudoti 23 skirtingi žaidėjų penketai.
Parodykite man kitą komandą, kurioje žaidėjai taip būtų keičiami.
Pagrindinė trenerio užduotis – suplanuoti žaidimą. Lenkijoje žaidimo nėra. Daugiau nieko nereikia sakyti.
- 2006 metais po pasaulio čempionato kalbėjote, kad
lietuvių žaidimas nebuvo gražus, ir treneris Antanas Sireika turėtų
trauktis iš posto.
Ar to paties reikalausite iš Ramūno Butauto?
- Pirmiausia mums reikia sužinoti, kaip jis pats pasielgs.
- R.Butautas prieš čempionatą žadėjo trauktis, jei
nebus iškovotas kelialapis į pasaulio čempionatą pagal galutinius
turnyro rezultatus. Ar jo vietą turėtų užimti treneris, ir šiuo metu
dirbantis rinktinės štabe?
- Negali būti kaltas vienas R.Butautas. Atsakomybę turėtų dalintis visas trenerių kolektyvas.
Jei aš ir jūs treniruojate komandą ir jai
nepasiseka – vadinasi, jūs blogas, o aš geras? Manau, visų bėdų
nereikia krauti ant vieno. Prašysime iš R.Butauto po čempionato pateikti išsamią analizę. Bet jis tada jau bus Donecko klubo treneris.
Galbūt tai padarys R.Kurtinaitis? Būtų įdomu, nes tai svarbu ateinančiam trenerių kolektyvui.
- R.Butautas buvo išrinktas federacijai paskelbus konkursą.
Kitos krepšinio valstybės jokių konkursų nerengia. Kaip pasielgsite šįkart?
- Vis tiek skelbsime konkursą. Manau, kitos šalys
irgi turėtų juos rengti. Trenerių asociacija pateiks kandidatūras, o 17
narių vykdomasis komitetas patvirtins.
Tačiau mums reikia padaryti išvadas. Neskubėti ir gerai pamąstyti. Renkantis kitą trenerį prašysiu neskubėti iki kovo mėnesio.
Tada jau matysime, kaip klostosi sezonas, kaip
atrodo žaidėjai. Nereikia skubėti, nes prašauti pro šalį nebegalime –
po pasaulio čempionato ateis Europos pirmenybės Lietuvoje.
Jei ir pas mus bus blogai... Tada jau galas.
- Daug kalbėta apie kartų kaitą, bet pagal žaidėjų
amžiaus vidurkį (26,9 metų) už mūsų šalies komandą Europos čempionate
buvo net dešimt jaunesnių ekipų. Ar tai yra kartų kaita?
- Mums reikėjo elgtis drąsiau ir pakeisti daugiau
žaidėjų. Tačiau labai norėjome patekti į pasaulio čempionatą pagal
sporto rezultatus.
Per vėlai sužinojome, kad turėsime galimybę kitais būdais 2010 metais patekti į Turkiją.
Jei būtume sužinoję anksčiau, būtume įtraukę bent
porą kitų krepšininkų. Svarbu, kad kitais metais Turkijoje žaistų
komanda, kuri rungtyniaus ir 2011 metais žemyno pirmenybėse Lietuvoje.
Dabartinė komandos sudėtis neištemps. Po varžybų
visi esame gudrūs, bet gailiuosi, kad neatsisakėme kelių šios rinktinės
krepšininkų.
Pavardžių neminėsiu, nes nenoriu įžeisti į rinktinę vis dėlto atvykusių vyrų.
Tačiau kai čempionatas baigsis, pasakysiu savo
nuomonę apie žaidėjus, kurių reikėtų atsisakyti ir kurie turėtų ateiti
į rinktinę.
Manau, mums bus reikalingi Donatas Motiejūnas,
Martynas Gecevičius. Reikia daugiau snaiperių, nes dabartinei komandai
labiausiai trūko metikų – mes negalime pataikyti į krepšį.
- Gyrėtės apie gerus santykius su „FIBA Europe“
vadovais. Ar šie ryšiai padės Lietuvai gauti vardinį kvietimą į
pasaulio čempionatą kitąmet Turkijoje?
- Širdimi tuo tikiu. Katovicuose pradėsime nuo pokalbių su Turkijos krepšinio federacija ir FIBA vadovais.
Tačiau turime sulaukti kitų komandų galutinių
rezultatų ir žiūrėti, kas bus mūsų konkurentai dėl vardinių kvietimų į
pasaulio pirmenybes.
Svarbu, jei Rusija pateks tarp šešių geriausių
Europos čempionato komandų ir laimės bilietą į pasaulio čempionatą.
Tokiu atveju mums būtų lengviau, nes rusai irgi turi stiprius ryšius su
FIBA.
Gali būti, kad Europai bus skirti trys papildomi
kvietimai. Turėtume pakliūti tarp šių valstybių. Mūsų krepšinio indėlis
žemyne yra didelis.
- Ar po tokio pasirodymo Europos čempionate Lietuva verta vietos pasaulio pirmenybėse?
- Viena tikrai aišku – kitais metais privalome turėti kitokią komandą.
- Šiais metais iš dešimties įvairaus amžiaus
Lietuvos nacionalinių krepšinio rinktinių tik jaunučių ekipa iškovojo
medalius (šešiolikmečiai Lietuvoje vykusiame čempionate buvo antri).
Kokių priekaištų sau dėl taip smukusių rezultatų turi Lietuvos krepšinio federacija?
- Pernai buvo stebuklingas sezonas, o šiemet kai kur mums labai nesisekė.
Pavyzdžiui, dvidešimtmečiams pritrūko vienos taiklios atakos ketvirtfinalyje.
Be to, keitėsi rinktinių amžius, atsirado naujos sudėtys.
Atėmėme dalį pinigų iš kitų komandų, nes daug tikėjomės iš vyrų, kurie yra mūsų vizitinė kortelė.
Pernai jaunimo rinktinėms skirdavome po 250 tūkst., o šiemet – 130-140 tūkst. litų.
Vyrams buvo užtikrintos geriausios sąlygos – pasirengimo stovyklos, 10 kontrolinių rungtynių.
- Ar atvykęs į Lodzę bendravote su žaidėjais?
- Man nėra ko ten kištis. Manau, žaidėjų smegenys ir be manęs tiesiog užnuodytos tuo, kas čia vyksta.
Tokie pralaimėjimai baisūs. R.Butautui jie atims
daug sveikatos. Todėl mums reikia kultūringai tai priimti: jis juk
nieko nenužudė, nepapjovė, politinio perversmo nepadarė.
Treneriai turi suvokti, kad visą gyvenimą raudonu
kilimu nevaikščios. Tik norėčiau, kad jie nebūtų pasipūtę, kad kalbėtų
ir bendrautų.
- Ar R.Butautas ir R.Kurtinaitis pakankamai bendrauja tarpusavyje?
- Norėtųsi, kad jų santykiai būtų šiltesni.