Lietuvos sirgalių lyderis Sėkla: „Užsieniečio trenerio mums nereikia“

Žalioji armija traukiasi namo. Lietuvos krepšininkams Europos čempionatas šiandien baigsis, ir po rungtynių su Serbija namo patrauks ne tik komanda, bet ir didelė dalis jos sirgalių.

Antradienį Lodzės „Manufaktura“ aikštėje dalis Lietuvos aistruolių bandė parduoti bilietus į Katovicuose vyksiančias finalines kovas.

Slovėnai, turkai ir serbai - pagrindiniai klientai, su kuriais lietuviai bandė surengti išpardavimo akciją.

Pasiūlymo įsigyti bilietą sulaukė, matyt, turistu iš Serbijos palaikytas Dušanas Ivkovičius, kai vakare užsivilkęs nacionalinių spalvų marškinėlius išėjo pasivaikščioti iš krepšininkų viešbučio „Andel's“. „Ačiū, aš jau turiu bilietą“, - mandagiai atsisakė Serbijos rinktinės treneris.

Nors didelė dalis sirgalių šiąnakt iškeliaus atgal į Lietuvą, kitų kelias pasuks į Katovicius.

Ten bus ir Lietuvos aistruolių lyderiu vadinamas Tomas Balaišis-Sėkla, kantriai trankęs vieną iš trylikos būgnų per Lietuvos komandos mačus Europos čempionate.

- Iš 120 mūsiškių ten vyksta apie 30 žmonių. Finalinėse kovose linkėsime sėkmės Jonui Kazlauskui - vieninteliui čempionate likusiam lietuviui.

Tačiau būgnų už graikus nemušime. Tai darome tik tada, kai sergame už Lietuvą.

Šiandien eisime sirgti už mūsų rinktinę mače su serbais. Nežinau, iš kur atsirado kalbos apie kažkokią gedulo akciją, bet tai yra nesąmonė. Mes eisime, mušime būgnus ir vėl tikėsimės pergalės.

Kai rinktinei sunku, dar labiau reikia, kad ją palaikytume.

- Viskas yra sumokėta į priekį. Visi anksčiau namo panorę grįžti žmonės nepasinaudos tuo, už ką yra sumokėję.

Aš ir pats vykčiau namo, jei ant mano pečių nekabotų tie du autobusai.

Bet yra žmonių, kurie nori pasižiūrėti čempionatą iki pabaigos, todėl nesiruošiu šokti iš laivo ir važiuoju į Katovicus.

- Čia viskas praėjo sklandžiai. Atvirai kalbant, esame nustebę dėl lenkų geranoriškumo. Tai pirmoji čempionatą rengianti šalis, kurios sirgaliai palaiko mus. Kitur būdavo priešingai. Kinijoje, Japonijoje ar Ispanijoje paramos nesulaukdavome. Čia lenkai Lietuvą palaikė.

- Prie kiekvieno žmogaus nebuvo prisuktas skaitliukas, fiksuojantis, kiek bokalų išgėrė.

Žinoma, švenčiant pergalę, kai nuotaika būna gera, matyt, išgeriama daugiau.

- Kadangi neradome viešbučio, kuriame tilptų 121 mūsiškis ir keturi vairuotojai pagal nustatytą finansinį limitą, pasidalijome į du viešbučius ir Vroclave, ir Lodzėje.

- Aš esu sirgalius, o ne koks nors ekspertas. Pasitaiko įvairių emocijų, bet tikrai tikime, kad rinktinė išsilaižys žaizdas ir važiuosime toliau. Negalime tikėtis, kad visi metai būtų tokie, kaip 2003-ieji Švedijoje.

- Su Ramūnu esame draugai, ir aš jį visada palaikau. Žinoma, yra žmonių, kurie turi jam klausimų. Tačiau jei jis būtų žinojęs atsakymus į tuos klausimus, mes būtume tai išvydę aikštėje.

Nematau prasmės drabstytis purvais. Ant jo ir taip išpilta daugiau srutų nei ant bet kurio kito trenerio. Net Jonui Kazlauskui po nesėkmių 2001 metų čempionate Turkijoje kliuvo mažiau.

Jei kuris nors sirgalius būtų geresnis treneris už R.Butautą, tas aistruolis dabar treniruotų Lietuvos rinktinę.

Kita vertus, Ramūnas yra garbingas žmogus, ir kito kelio, kaip pasitraukti, jam nelieka. Rezultatai kalba už save ir, manau, pasiteisinimo jis neieškos.

- Žinojome, kokius žaidėjus vežamės. Kaip ir žinojome, kad Šaras yra vienintelis kito lygio įžaidėjas ir kol kas jo pakeisti niekas negali.

Mano nuomone, pilti purvą ant A.Mažučio yra neteisinga.

- Aš įsitikinęs, kad vardinį kvietimą gausime. Nėra daug šalių, kurios nusipelnė jo labiau nei Lietuva.

Tačiau esu prieš tokį kelialapių dalijimą. FIBA ir Eurolyga laikosi nesportinių principų, kokiais niekada nepateksi, pavyzdžiui, į Čempionų lygą ar pasaulio futbolo čempionatą.

Nebuvau patenkintas, kai serbai ir turkai gavo kvietimus į 2006 metų pasaulio pirmenybes Japonijoje už sugalvotus nuopelnus.

Tačiau reikia pripažinti, kad taip mes galime išpešti naudos ir nuvykti kitais metais į Turkiją.

- Mūsų gretos labiausiai priklauso nuo atstumo, o ne nuo rezultatų. Net jei būtume tapę Europos čempionais, vargu ar Turkijoje susirinks tiek, kiek Lenkijoje. Susėsti keturiems į automobilį ir numinti 800 kilometrų nėra sudėtinga.

Aišku, lietuviai mėgsta atostogauti Turkijoje. Bet jei varžybos vyks ne Antalijoje, o Anakaroje, tai ten tikrai nesuplūs tūkstančiai lietuvių.

- Jonas Kazlauskas turi kontraktą su Graikijos rinktine, tad apie jį diskutuoti neverta. Kęstutis Kemzūra su Latvijos komanda kalnų nenuvertė, nors visi latviai šiemet rėkė, kokia stipri jų rinktinė.

Realiausias kandidatas, man atrodo, yra Rimas Kurtinaitis. Kai J.Kazlauskas 2001 metais pasitraukė, jo asistentu buvęs Antanas Sireika juk neatsistatydino kartu. Ir po dvejų metų Švedijoje laimėjome auksą.

- Labai neigiamai. Nenorėtume, kad ateitų koks nors užsienietis iš svetimo daržo, kai Lietuvoje yra gerų trenerių.

Mano nuomone, jokių užsieniečių trenerių mums nereikia. Turbūt dauguma sirgalių mano taip pat.