Mūsų šalies sirgaliai Lenkijoje sulaukia daugiau dėmesio negu nesėkmingai Europos pirmenybėse kovojantys krepšininkai. Vis dėlto rinktinės pralaimėjimai ėmė retinti aistruolių gretas.
Fontane – žalius marškinėlius vilkintis pusamžis vyras. Jis su draugais pralaimėjo lažybas, todėl priverstas tesėti, ką pažadėjęs.
Po prekybos centrą „Manufaktura“ – lenkišką „Akropolių“ atmainą – vakarą slampinėjantys lenkai nuščiūva.
Vieni paskubomis išsitraukia fotografuojančius telefonus, kiti šypsosi, kai įkaušęs dar vienas Lietuvos rinktinės gerbėjas mėgina ištraukti iš fontano permirkusį likimo draugą.
„Lietuvos rinktinės sirgaliai – linksmiausia Europos pirmenybių pramoga“, – nedvejojo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentai Lodzėje.
Pagirios – krepšinio aikštėje
Visi Lodzės barai neatsitiktinai laukia lietuvių.
„Jūs – geriausi klientai. Tiek negeria nei ispanai, nei turkai. Net lenkai pralaimi“, – šypsosi „Manufaktura“ aikštėje po atviru dangumi įsikūrusio restorano barmenė Agnieszka, kurią vienas po kito mergina įkaušę Lietuvos rinktinės gerbėjai.
Lietuviai užplūdo ne tik barus, bet ir prie prekybos centro įkurtą specialų Sirgaliaus miestelį – „Miasteczko Kibica“.
Lenkai čia įrengė atvirą gatvės krepšinio aikštelę su 150 vietų tribūnomis, joje visi norintys gali išmėginti jėgas. Čempionato rengėjai pastatė kelis žaidimo automatus su kamuoliais, o pora Lenkijos rinktinę lydinčių žurnalistų net skaitė paskaitas apie krepšinį.
Lietuvos rinktinės gerbėjai mėgino lenkams įrodyti, kad moka ne tiktai gerti, bet ir žaisti krepšinį.
Nors ne vienam jau sunkiai sekėsi išlaikyti pusiausvyrą, o dažnas nuolat griuvinėjo ant žemės, aistros kovoti jiems galėjo pavydėti net Ramūno Butauto auklėtiniai.
„Nebūk Mažutis, mesk į krepšį“, – ragino komandos draugą po krepšiu nudribęs lietuvis.
Per minutę – litras alaus
Dar vienas „Miasteczko Kibica“ yra prie pat Lodzės arenos.
Čia taip pat sumontuotas milžiniškas TV ekranas, o metimo į krepšį konkurse buvo galima laimėti įvairių prizų ar bilietų į Lodzės kino teatrus.
Tačiau metimo konkursuose Lietuvos rinktinės gerbėjams sunkiai sekėsi patvirtinti snaiperiškas šalies krepšinio tradicijas. Savo pėdsakus greičiausiai paliko intensyvios pratybos greta įsikūrusioje „Švyturio“ palapinėje, kuri tapo pagrindine lietuvių susibūrimo vieta prieš rungtynes.
„Svarbiausiu įvykiu tapo pilstomas alus iš Lietuvos. Įrodymai? Mažiau nei per šešias valandas iš vieno čiaupo parduota 300 litrų – po litrą per minutę!“ – stebėjosi „Gazeta Wyborcza“.
Nors Lodzės gatvėse draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, Lenkijos policija nutarė lietuviams padaryti išimtį. Policininkai nebaudžia su buteliais rankose besišlaistančių įkaušusių Lietuvos rinktinės gerbėjų, tik įspėja juos elgtis ramiau.
„Kol kas sirgaliai nesukėlė nė vieno incidento“, – tvirtino policijos atstovas.
Trispalvė – už 5 zlotus
Prie Lodzės arenos lenkai labiausiai laukia lietuvių.
Vienadieniai dailininkai čia pasirengę užtepti trispalvę ir ant sirgalių žandų, ir ant plikės. Nors populiariausi jų klientai – Lenkijos rinktinės gerbėjai, čia prieš varžybas sustoja ir ne vienas lietuvis.
Trispalvė ant žando kainuoja 5, o daug didesnė ant plikės – 10 zlotų.
„Per dieną užsidirbu apie 300 zlotų. Kartu su lenkais lietuviai – geriausi klientai“, – neslėpė Lodzės universitete studijuojanti Monika, vieną žandą pasipuošusi raudona ir balta lenkų vėliava, o kitą – lietuviškos trispalvės spalvomis.
Tiesa, pirmadienį per rungtynes su ispanais Lietuvos rinktinės sirgalių gretos tribūnose atrodė gerokai praretėjusios. Lenkų duomenimis, savaitgalį Lodzėje dar buvo per du tūkstančius lietuvių.
Mieste – nesaugu
Spalvingi Lietuvos rinktinės gerbėjai pakeitė pilką Lodzės veidą. 1332 metais įkurtas miestas kažkada garsėjo milžiniškais tekstilės fabrikais, o čia nuo neatmenamų laikų susipynė net keturių tautų: lenkų, žydų, vokiečių ir čekų – kultūra.
Lodzėje gyveno net 240 tūkstančių žydų bendruomenė, o iš jos kilę bankininkai, verslininkai ir architektai stengėsi pranokti vienas kitą statydamiesi prabangias „art nouveau“ stiliaus vilas ir rūmus.
Israelio Kalmanovicziaus Pozanskio – fabrikanto, kurio pavardė lietuviams sukelia neišvengiamų asociacijų su krepšiniu, – rūmuose dabar įrengtas Lodzės istorijos muziejus mena buvusią miesto šlovę.
Nors Lodzė iki šiol gali didžiuotis dar senais laikais suprojektuotų parkų gausa, miesto gatvėse netrūksta elgetų ir prasigėrusių žmonių. Lenkijoje būtent šis miestas pirmauja pagal kriminalinių nusikaltimų skaičių.
Kad Lodzėje – nesaugu, įsitikino ir „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistai: vidurdienį prie viešbučio buvo apiplėštas jų automobilis, pavogta brangi aparatūra.
Stengėsi būti svetingi
Tačiau lenkai viliasi, kad sėkmingai surengtos Europos čempionato varžybos padės pakeisti proletariškos Lodzės reputaciją. Juolab kad miestas jau rengiasi tapti 2016 metų Europos kultūros sostine.
Lenkai tikrai stengėsi, kad krepšiniui svetima Lodzė svetingai sutiktų sirgalius iš užsienio. Prie svarbiausių magistralių, vedančių į miestą, buvo sumontuota 31 lentelė su nuorodomis, kaip patekti į Lodzės areną.
Prieš čempionatą sukurta speciali interneto svetainė lodz4you.com, kurioje šešiomis kalbomis – lenkų, anglų, ispanų, rusų, vokiečių ir lietuvių – pristatomas miestas.
„Išlaikėme egzaminą“, – dar net nepasibaigus antrojo etapo kovoms Lodzėje tvirtino „Gazeta Wyborcza“.