Kas treniruos rinktinę? Kandidatų – daug, tvirto – nė vieno

Po fiasko Lenkijoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio kėdė vėl laisva. Nors pretendentų į ją netrūksta, Lietuvos krepšinio federacijos laukia nelengvos Ramūno Butauto įpėdinio paieškos.

Lietuvos rinktinė liko be galvos.

R.Butautas tesėjo savo pažadą – rinktinei nepatekus į Europos pirmenybių ketvirtfinalį ir neiškovojus kelialapio į 2010-ųjų pasaulio pirmenybes Turkijoje jis atsistatydino iš trenerio pareigų po paskutinių rungtynių su serbais Lodzėje.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) dabar turės nuspręsti, kas pakeis nesėkmingai karjerą rinktinėje baigusį 45 metų kaunietį.

„Lietuvos rytas“ svarsto apie galimų kandidatų pliusus ir minusus.

54 metai, Graikijos rinktinės treneris

Pliusai. Turi milžinišką autoritetą Lietuvoje. Jį vienodai gerbia ir krepšininkai, ir sirgaliai.

Po triumfo 1999 metų Eurolygoje buvo pripažintas geriausiu Europos treneriu.

Jis per savo karjerą vadovavo abiem stipriausiems šalies klubams – Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“.

Vienintelis lietuvis treneris, prasimušęs į uždarą elitinių žemyno trenerių rinką, – porą sezonų treniravo Pirėjo „Olympiakos“, o šįmet stojo prie Graikijos rinktinės vairo.

Labai racionalus, puikiai parengia išankstinį rungtynių planą ir išanalizuoja varžovus. Kaip šachmatininkas preciziškai apskaičiuoja visus įmanomus žaidimo variantus, o aikštėje mėgsta tvarką ir drausmę – kaip ir dera diplomuotam matematikui.

Pirmasis šalies treneris, ne tik supratęs, kad be geros gynybos nelaimėsi, bet ir išmokęs bei privertęs lietuvius gintis.

Minusai. 2009 metais pasirašė dvejų metų sutartį su Graikijos krepšinio federacija, todėl tiktai po visiško jo treniruojamos komandos fiasko Lenkijoje galėtų pirma laiko tapti bedarbiu.

Dabar Graikijoje uždirba 200 tūkst. eurų per metus. Bet net ne ši solidi alga, o atviras konfliktas su LKF prezidentu Vladu Garastu labiausiai žlugdo lietuvių viltis susigrąžinti namo populiariausią šalies trenerį.

Kol nepasikeis federacijos valdžia, faktiškai nėra jokių šansų, kad J.Kazlauskas vėl stotų prie nacionalinės ekipos vairo.

Su Lietuvos rinktine jis savarankiškai dirbo net 5 metus, tačiau per tą laiką laimėjo tik sykį. Nors J.Kazlausko rinktinė iš 2000 metų Sidnėjaus žaidynių parsivežė bronzą, prieš tai jam nepavyko užkopti ant 1999 m. Europos pirmenybių garbės pakylos su komanda, kuri turėjo Arvydą Sabonį ir buvo tikriausiai pati stipriausia per visą Lietuvos rinktinės istoriją.

Po bronzos Sidnėjuje 2001 metų žemyno pirmenybėse treneris vėl patyrė nesėkmę su komanda, kurioje žaidė visos to meto žvaigždės, – Šarūnas Jasikevičius, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas ir Rimantas Kaukėnas.

J.Kazlauskui stojus prie Kinijos rinktinės vairo, ši taip pat nepasiekė aukštumų – per Pekino žaidynes net su Yao Ming'u ji vėl pralaimėjo ketvirtfinalyje lietuviams.

49 metai, Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris

Pliusai. Charizmatiška asmenybė. Žodžio kišenėje niekuomet neieškantis Seulo olimpinis čempionas lengvai randa bendrą kalbą ir su žaidėjais, ir su žurnalistais. Jo linksmų istorijų apie audringus praeities laikus iki išnaktų gali klausytis visos ryškiausios dabarties Lietuvos krepšinio žvaigždės.

Pernai su neįvertinta „Lietuvos ryto“ komanda sugebėjo iškovoti Europos taurę – antrąjį pagal prestižą žemyno klubų krepšinio trofėjų.

Kovotojas iki kaulų smegenų, sau ir visiems aplinkui kelia tik maksimalius tikslus.

Sugeba įtikinti žaidėjus, regis, neįmanomais pasiekti dalykais.

Griežtas, mėgsta agresyvią gynybą, daug dėmesio skiria fiziniam pasirengimui, vienodai vertina visus komandos krepšininkus, nedarydamas lyderiams jokių išimčių. Bet kurią situaciją aikštėje žino ne iš teorinių vadovėlių, todėl žaidėjams gali įtikinamai pats pademonstruoti visus žaidimo niuansus.

Minusai. Buvo R.Butauto asistentas, todėl taip pat yra atsakingas už fiasko per Europos čempionatą Lenkijoje.

Nuo 2006 metų dirbo kartu su buvusiu rinktinės treneriu ir perėmęs vairą vargu ar kardinaliai pakeistų kursą ir komandos žaidimo stilių.

Dėl tiesmuko charakterio ir palaido liežuvio neretai sukelia nereikalingų konfliktų, todėl prieštaringai vertinamas ir dalies sirgalių, ir dalies kolegų. Jo aštrios pastabos ar keiksmų tirados per treniruotes ar varžybas jautresniems žaidėjams gali visam laikui pakirpti sparnus.

R.Kurtinaičio rengiamos ilgos ir varginančios treniruotės būtų tikras pragaras lepesniems, mažiau alkaniems ir milijonus jau užsidirbusiems žaidėjams. Mėgsta rizikuoti, bet kartais priima avantiūristiškus sprendimus.

39 metai, Latvijos rinktinės treneris

Pliusai. Fanatiškai atsidavęs krepšiniui. Buvęs keturių LKL klubų (Kauno „Atleto“, „Šilutės“, „Lietuvos ryto“, Panevėžio „Kalnapilio“) įžaidėjas domisi visomis krepšinio naujienomis, nuolat tobulinasi trenerių kursuose, puikiai moka anglų kalbą.

Geras krepšinio teoretikas, kiekvienai žaidimo situacijai gali pasiūlyti dešimtis derinių.

Mėgsta ir moka iki smulkmenų tiksliai išanalizuoti varžovus. Dirbdamas treneriu visada gali pasiremti ryšiais JAV ir amerikietiškojo krepšinio išmanymu.

Keletą sezonų dirbo J.Kazlausko ir Davido Blatto asistentu, o stojęs prie Maskvos srities „Chimki“ vairo 2008 metų Rusijos taurės finale įveikė Ettore Messinos vadovaujamą Maskvos CSKA.

Minusai. Lenkijoje su Latvijos rinktine nesukūrė stebuklo.

Nors latviai jam pažadėjo solidžią 80 tūkst. eurų algą, o prieš 2009 metų Europos pirmenybes į rinktinę pagaliau surinko visus geriausius žaidėjus, K.Kemzūra nepateisino kaimynų vilčių.

Lietuvio vadovaujamą komandą dar prieš čempionato startą pradėjo draskyti vidaus konfliktai, o iš Lenkijos latviai išvažiavo namo jau po pirmojo etapo kovų su rusais, prancūzais ir vokiečiais.

„Tai blogiausias Europos pirmenybių treneris“, – kategoriškai drėbė buvęs Prancūzijos rinktinės žaidėjas ir kelių „Pro A“ lygos komandų treneris Jacques'as Monclaras, vienai savo šalies televizijų iš Lenkijos komentuojantis Europos čempionato kovas.

Jis vieną po kitos skaičiavo Latvijos rinktinės trenerio klaidas per grupės mačus.

Nors kategoriška nuomone pasižymintis prancūzas neretai mėgsta sutirštinti spalvas, jo pastabos verčia atidžiau peržvelgti K.Kemzūros karjeros vingius.

Savarankiškai dirbęs lietuvis iš tiesų kol kas nepasiekė didelių aukštumų, o su „Chimki“ buvo priverstas išsiskirti po konflikto su olimpiniu čempionu argentiniečiu Carlosu Delfino.

Atrodo, kad talentingam krepšinio teoretikui kol kas sunkiausia suvaldyti žvaigždes.

37 metai, Gdynės „Trefl“ (Lenkija) treneris

Pliusai. Turi nugalėtojo charakterį. 7 kartus laimėjo Lenkijos pirmenybes – 5 sykius žaisdamas, pastaruosius dvejus metus treniruodamas „Trefl“ ekipą.

Sugeba suvaldyti amerikiečių legionierių gaują ir pasižymi verslininko gyslele spręsdamas organizacinius rūpesčius.

Praėjusią vasarą stažavosi „San Antonio Spurs“ klube NBA vasaros lygoje ir šiuo metu yra ilgiausiai be pertraukų Eurolygos klubui vadovaujantis lietuvis.

Minusai. Trūksta patirties, nes trenerio karjerą pradėjo tik prieš dvejus metus.

Nors buvo gero lygio įžaidėjas ir Atlantos olimpiadoje tapo prizininku, atvirumu ir nenoru pripažinti savas klaidas garsėjantis dzūkas nesugebėjo įsitvirtinti Lietuvos rinktinėje.

Tarp krepšininkų iki šiol nepamiršta istorija, kai atstovaudamas Kauno „Laverai“ T.Pačėsas sykį prarado kamuolį, nesidairydamas aprėkė Singarą Tribę – šis tada ramiai sėdėjo ant suolo.

33 metai, Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) žaidėjas

Pliusai. Geriausias pastarojo dešimtmečio įžaidėjas Europoje. Intuityviai supranta žaidimą. Turi čempiono genus ir širdį.

Pastaraisiais metais buvo ne tik Lietuvos rinktinės lyderis, bet ir neformalus treneris. Per 2007 metų Europos pirmenybes ir 2008 metų Pekino žaidynes turėjo daugiau įtakos komandai negu R.Butautas. Ir aikštėje, ir už jos ribų.

Per karjerą susidūrė su garsiausiais Europos ir JAV treneriais: Željko Obradovičiumi, Pini Gershonu, Davidu Blattu, Svetislavu Pešičiumi, Zmago Sagadinu, Ricku Carlisle'u, Donu Nelsonu vyresniuoju.

Rimtai mąsto apie trenerio profesiją ir jau net domėjosi Europos krepšinio trenerio magistro studijomis, kurias nuo šio rudens žada kartu rengti LKF ir Vusterio universitetas Anglijoje.

Komunikabilus, puikiai pažįsta visus Lietuvos krepšininkus, su daugeliu yra artimas draugas.

Minusai. Dar nebaigė profesionalaus žaidėjo karjeros. Šią vasarą metams pratęsė sutartį su Atėnų „Panathinaikos“ klubu.

Šaro lietuviams vis dar labiau reikia aikštėje, o ne už jos ribų. Jis pats svajoja atsisveikinti su Lietuvos rinktine, per 2011 metų Europos pirmenybes sužaisdamas paskutines rungtynes.

Bet laisvą trenerio vietą būtų galima patikėti ne tik Šarui, bet ir kuriam nors kitam buvusiam rinktinės krepšininkui – S.Štombergui, Dariui Maskoliūnui arba Dainiui Adomaičiui.

Galbūt jiems ir trūksta trenerio darbo patirties, tačiau autoriteto tarp žaidėjų ar naujų idėjų tikrai neatimsi.

Kad buvęs aukščiausios klasės įžaidėjas gali sėkmingai treniruoti rinktinę, geriausiai įrodo Jure Zdovco pavyzdys. Pasaulio ir dukart Europos čempiono vadovaujama Slovėnijos rinktinė Lenkijoje pademonstravo įspūdingą komandinį krepšinį.

47 metai, „Dallas Mavericks“ (NBA) generalinis vadybininkas

Pliusai. Užsienietis treneris galėtų įpūsti naujų idėjų Lietuvos krepšiniui. Europos čempionate prie devynių komandų vairo stovėjo svetimšaliai specialistai. Keliems jų pirmenybės, skirtingai nei Lietuvos komandai, kurią treniravo lietuvis, tęsiasi.

D.Nelsonas netaptų nepažįstamu ateiviu Lietuvos krepšinyje, nes rinktinėje dirbo ilgiau negu V.Garastas, J.Kazlauskas ar Antanas Sireika. Tiesiog D.Nelsonas yra talkinęs jiems visiems.

„Tautišką giesmę“ išmokusį komunikabilų amerikietį labai vertino dauguma krepšininkų. „Donnie sutvarkė mūsų gynybą“, – po 2003 m. laimėto Europos čempionato sakė Š.Jasikevičius.

Minusai. Tautai ir LKF svetimšalis – nereikalingas.

„Užsienietis Lietuvos rinktinę treniruos tik per mano lavoną“, – yra sakęs LKF vadovas V.Garastas.

„Nenorėtume, kad ateitų koks nors užsienietis iš svetimo daržo, kai Lietuvoje yra gerų trenerių“, – Lodzėje kalbėjo Lietuvos sirgalių lyderis Tomas BalaišisSėkla.

D.Nelsoną būtų sudėtinga įpirkti ar privilioti, nes amerikietis eina aukštas pareigas NBA klube.

53 metai, „Šiaulių“ treneris

Pliusai. Vienintelis šalies treneris, per oficialias varžybas užkopęs su rinktine į viršūnę.

Lietuvių triumfas 2003 m. rugsėjį Stokholme visiems laikams pateko į Europos pirmenybių metraštį. Buvęs ilgametis J.Kazlausko asistentas sugebėjo pasiekti daugiau negu jo mokytojas.

Jis suteikė laisvę aikštėje ryškiausioms rinktinės žvaigždėms, kurios už tai atsidėkojo auksu.

Mėgsta laisvesnį improvizacinį krepšinį. Geras psichologas, sugebantis surasti kelią į slapčiausias žaidėjų širdies kerteles.

Padorus žmogus, nesiveliantis į intrigas, ištikimas draugams.

Minusai. Praradęs kai kurių Lietuvos krepšinio žvaigždžių pasitikėjimą. Po nesėkmingo pusfinalio su italais Atėnų žaidynėse neprisiėmė atsakomybės, o dėl pralaimėjimo kaltino Š.Jasikevičių ir R.Šiškauską.

Skausmingai reaguoja į kritiką. Viešai svarstė galimybę net nevažiuoti į 2006 metų pasaulio pirmenybes, kai žurnale „Krepšinis“ buvo išspausdintas vienas straipsnis apie rinktinės žaidimą.

Po atviro konflikto su V.Garastu atsistatydinimo pareiškimą pirmiausia faksu nusiuntė į poros dienraščių redakcijas, o tik po to – ir į LKF.

Buvo atleistas iš Kauno „Žalgirio“, Kazanės „Uniks“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubų.

„Į praeitį neįmanoma grįžti“, – apie A.Sireikos galimybes vėl stoti prie rinktinės vairo Lodzėje kalbėjo sirgalių lyderis Sėkla.

48 metai, Kauno „Žalgirio“ treneris

Pliusai. Treniruoja vieną stipriausių Lietuvos klubų, todėl gerai žino rinktinės kandidatus ir tuos, kurie tokie bus ateityje.

Sukaupė vertingos patirties. G.Krapikas – aukso karštligės laikų „Žalgirio“ puolėjas, o 1992 metais Barselonoje iškovojo olimpinę bronzą. Ketverius metus dirbo A.Sireikos asistentu Lietuvos rinktinėje ir 2003 metais patarimais prisidėjo prie Europos čempionato aukso.

Labiau nei dauguma Lietuvos trenerių išmano Europos krepšinį, kai kalbama apie pagrindinius varžovus.

Minusai. Nepratęs vadovauti savarankiškai. Aštuonerius metus dirbo asistentu ir tik „Žalgiriui“ įklimpus į finansinę duobę pernai tapo pagrindiniu strategu. Praėjusį sezoną liko be trofėjų.

Nėra LKF vadovų bičiulis, nes uoliai gynė A.Sireiką, kai šis buvo nuverstas po 2006 metų pasaulio čempionato.

Dorybė nėra pati reikalingiausia savybė treneriui, kai suvaldyti reikia ne jaunus žalgiriečius, o tokias žvaigždes kaip Š.Jasikevičius. Gali trūkti boso balso.

47 metai, Kijevo „Budivelnyk“ (Ukraina) treneris

Pliusai. Yra mėgstamas ir vertinamas LKF, nes aktyviai dalyvauja Trenerių asociacijos veikloje, prieš trejus metus buvo įtrauktas į komisiją ir vertino R.Butauto programą, kai šis dalyvavo konkurse į rinktinės trenerio postą.

Puikiai pažįsta Kauno „Žalgirio“ mokyklą išėjusius žaidėjus, o 2008 m. jo auklėtiniai LKL finale įveikė „Lietuvos rytą“.

Nors trenerių darbas primena kazino ruletę, kai ilgiau pažaidęs vis tiek praloši, R.Grigui pavyko išvengti smarkių nuopuolių.

Prieš metus sezono pradžioje jis be triukšmo išsiskyrė su „Žalgiriu“, kai bankroto debesys artinosi prie Kauno komandos.

Minusai. Ūsuočiui iš Kauno trūksta charizmos, jis vargu ar įgytų didelį autoritetą tarp žvaigždžių, nes aukšto lygio klubuose dirba trumpai. Didžiąją karjeros dalį treniravo LKAL žaidusią „Žalgirio“ dublerių ekipą, o prie pagrindinės Kauno komandos vairo stovėjo mažiau nei metus.

Prieš trejus metus su Lietuvos jaunių ekipa, kurios branduolį sudarė Martynas Gecevičius, Povilas Butkevičius, Vilmantas Dilys ir Žydrūnas Kelys, Europos čempionate nepateko į atkrintamąsias varžybas.

50 metų, Kazanės „Uniks“ (Rusija) treneris

Pliusai. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų, Seulo auksą ir Barselonos bronzą pasiekęs ne talentu, bet užsispyrimu ir juodu darbu.

Net dešimt metų (1996-2006 m.) dirbo Lietuvos rinktinės trenerių pagalbininku.

Su komanda yra perėjęs ugnį ir vandenį.

Moka šešias užsienio kalbas – italų, ispanų, anglų, rusų, lenkų ir prancūzų.

Minusai. Nors treneriu dirbo šešiuose Lietuvos ir Rusijos klubuose, dėl įvairių priežasčių nė viename nepaliko ryškaus pėdsako. Plungės ir Marijampolės ekipose V.Chomičius neatsispirdavo galimybei žengti į aikštę ir įmesti tritaškį, o sąjungos su Maskvos „Dinamo“ ir Permės „Ural Great“ buvo trumpos ir nelaimingos.

Šis sezonas Kazanėje turėtų parodyti, ar V.Chomičiui lemta būti pagrindiniu treneriu.

V.Chomičius – laisvamaniška asmenybė. Praėjusį pavasarį nusiskuto galvą plikai, kai „Uniks“ dubleriai tapo Rusijos čempionais. Tai galėjo patikti rusams, bet pabandykite įsivaizduoti, ar tokiam poelgiui pasiryžtų E.Messina, Sergio Scariolo ar J.Kazlauskas?

Geografija. Tarp 16 vyriausiųjų trenerių šiame Europos čempionate buvo po tris specialistus iš Lietuvos ir Izraelio, po du – iš Serbijos ir JAV, po vieną – iš Italijos, Juodkalnijos, Kroatijos, Slovėnijos, Prancūzijos ir Vokietijos.

Užsieniečiai vadovavo net 9 šalių rinktinėms. Savi treneriai dirba tik Lietuvos, Izraelio, Kroatijos, Prancūzijos, Serbijos, Slovėnijos ir Vokietijos rinktinėse.

Jauniausi. Jauniausias čempionato strategas buvo 38 metų amerikietis Ch.Finchas (Didžioji Britanija). Nedaug už jį vyresni 39 metų lietuvis K.Kemzūra (Latvija) ir 40 metų serbas J.Arsičius (Makedonija). Po jų – 42 metų slovėnas J.Zdovcas ir 45 metų lietuvis R.Butautas.

Vyriausi. Vyriausi čempionato treneriai – 65 metų serbas D.Ivkovičius ir 62 metų juodkalnietis B.Tanjevičius (Turkija). Izraeliečiams P.Gershonui (Bulgarija) ir Z.Sherfui – po 57 metus, lietuviui J.Kazlauskui (Graikija) ir izraeliečiui M.Katzurinui (Lenkija) – po 54.

Čempionai. Keturi strategai į Lenkiją atvyko turėdami anksčiau einant vyriausiojo trenerio pareigas laimėtus Europos čempionatų medalius. D.Ivkovičius tris kartus tapo čempionu dirbdamas su Jugoslavijos rinktine (1989, 1991 ir 1995 m.), B.Tanjevičius laimėjo auksą su Italijos (1999 m.) ir sidabrą su Jugoslavijos (1981 m.) rinktinėmis, amerikietis D.Blattas (Rusija) – auksą su Rusijos komanda (2007 m.) ir vokietis D.Bauermannas – sidabrą su Vokietijos ekipa (2005 m.).

Veteranai. M.Katzurinui šis čempionatas buvo jau 8-asis. Praėjusius 7 kartus jis irgi vadovavo Izraelio rinktinei. B.Tanjevičius vyriausiojo trenerio pareigas eina 6-ajame čempionate. Jis yra vienintelis treneris, į pirmenybes atvykstantis su trečios šalies rinktine. Anksčiau B.Tanjevičius treniravo Jugoslavijos ir Italijos rinktines.

Debiutantai. Iki šių metų nė karto į Europos čempionatą nebuvo atvykę (ne tik kaip treneriai, bet ir kaip trenerio padėjėjai ar žaidėjai) tik trys strategai: italas S.Scariolo (Ispanija), P.Gershonas ir Ch.Finchas. Be jų, šiais metais debiutavo eidami vyriausiojo trenerio pareigas J.Arsičius, prancūzas V.Collet, K.Kemzūra ir J.Zdovcas.

Žaidėjas. Vienintelis treneris, kuris dalyvavo Europos čempionate kaip žaidėjas, – J.Zdovcas. Jis su Jugoslavijos rinktine laimėjo du aukso medalius (1989 ir 1991 m.).

Padėjėjai. Net penki dabartiniai vyriausieji treneriai pirmą kartą Europos čempionatuose dalyvavo eidami trenerio padėjėjo pareigas. Du iš jų dirbo medalius laimėjusiose komandose: J.Arsičius – Jugoslavijos (auksas 2001 m.), kroatas J.Repeša – Kroatijos (bronza 1995 m.).

Klubai. Jokio klubo praėjusį sezoną netreniravo tik J.Kazlauskas, D.Ivkovičius ir M.Katzurinas. Tarp sezono pradžioje dirbusių klubuose, bet darbo netekusių ir kito nebeieškojusių – R.Butautas ir K.Kemzūra.