Lietuvos rinktinės trenerio J.Couceiro laukia rimtas egzaminas (video)

Rugsėjo 30 dieną 46 metų portugalas susitiks su Lietuvos futbolo federacijos vadovais ir turės pasiaiškinti, kodėl šalies nacionalinė komanda atsidūrė bedugnėje. Po to LFF Vykdomasis komitetas turėtų nuspręsti, ar palikti trenerį rinktinėje.

Fiasko rungtynėse su Farerų salose - tarsi veidrodis, atspindintis apgailėtiną situaciją Lietuvos futbole. Skylėta finansavimo sistema, netvarka vaikų futbole prognozuoja dar didesnes tragedijas, nei prieš keletą savaičių įvykusi Toftire.

„Baisiausia, kai vaikų čempionatuose pradeda tartis dėl rezultatų ir vaikams pradeda aiškinti, kad treneriui iš Alytaus reikia tarifikacijos. 70 procentų rungtynių vykdavo faksais ir vaikai praktiškai nežaisdavo“, - Lietuvos futbolo žaizdas dar kartą atvėrė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

- Ar teko bendrauti su treneriu J.Couceiro po Lietuvos rinktinės pralaimėjimo Farerų salų komandai? - žurnalistai paklausė L.Varanavičiaus.

- Su juo telefonu kalbėjo rinktinių direktorius (R.Tautkus - red.). Būtent jis ir turės pristatinėti šį klausimą per LFF Vykdomojo komiteto posėdį. Principas yra labai paprastas - mes nesame patenkinti rezultatais. Tačiau sprendimas priklauso ne LFF prezidentui, o Vykdomajam komitetui.

- Niekada nevaidinau futbolo specialisto. Niekada nebuvau futbolo treneris ir negaliu vertinti jo akimis. Bet kalbant apie bendrą situaciją, pirmi rezultatai buvo virš mūsų galimybių. Nesinorėjo, kad ambicijos būtų užkeltos - juk mes neturime lygiaverčių žaidėjų kaip prancūzai ar serbai.

Vienintelis dalykas, dėl kurio turiu pretenzijų treneriui yra tas, kad treniruočių stovyklose išbandęs tiek žaidėjų strategas jų neišbando rungtynėse. Tam tikras prisirišimas prie kai kurių žaidėjų tada, kai reikia bandyti kitus, yra nesuprantamas. Tačiau mes nesikišome į trenerio sprendimus. Jis atsako už rezultatus ir jis turės tai padaryti.

Galbūt į Farerus nusivežę kitą Lietuvos komandą - Vilniaus „Vėtrą“ ar Panevėžio „Ekraną“, mes būtume geriau sužaidę.

- Kol kas nenoriu apie tai diskutuoti. Norėčiau išklausyti tų žmonių, kurie daug metų dirbo treneriais, kurie yra anksčiau susidūrę su panašiomis situacijomis. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių buvo prieš, kad ateitų treneris iš užsienio.

Man atrodė, kad yra daug pliusų. Jeigu jam būtų trukdoma, jeigu jis negalėtų daryti visko, ko nori, galėtų sakyti. Bet visi stengiasi, padeda, siunčia informaciją. Klausimas išlieka - kas buvo padaryta ne taip.

- Nemanau, kad tai turėjo įtakos. Bent jau treniruotėse, stovyklose kažkokių pokyčių nesimatė.

- Bet juk matėsi. Dabar treniruotės vyksta taip - pametamas kamuolys ir sakoma:“Play“.

- Nemanau, kad jam trūksta motyvacijos. Juk treneris ir toliau nori dirbti rinktinėje. Žmogus sąlygas turi tas pačias - kiek jis norėjo treniruočių stovyklų, tiek organizavome. Kiek žmonių reikėjo, tiek ir surinkdavome.

Man net buvo keista, jog kai kurie rinktinės žaidėjai klausė, kodėl mes ne užsakomaisiais skrydžiais skraidome. Susitikome ir kalbėjome apie tai Kopenhagos oro uoste, kur ir Portugalijos rinktinės žaidėjai dvi valandas laukė vėluojančio lėktuvo. Ekonominė situacija pasikeitė visur, tačiau iš rinktinės mes nieko neatiminėjome (Per metus Lietuvos rinktinė LFF kainuoja 2,5 mln. litų).

Premijos buvo paliktos tokios pačios, kaip ir prieš atrankos ciklą. Iš mūsų pusės buvo pasakyta - pasirink, kokią nori treniruočių sistemą, kokius nori pagalbininkus.

- Šiemet to indėlio nebuvo, nes treneris išvažiavo. Su jaunimo rinktine šiek tiek pabendraudavo, pažiūrėdavo įrašus, pakalbėdavo su treneriais ir tiek. Šiais metais su kitomis komandomis jis nedirbo. Jis išvažiavo į Turkiją ir fizižkai padaryti to nebegalėjo.

- Atsarginių variantų turime.

- Čia yra suprantama, žmogiška ir visiems aišku, kodėl taip yra,. Žaidėjai kitaip negali. Bet nereiškia, kad tai yra tiesa. Su žaidėjais buvo kalbama. ir prieš rungtynes ir po rungtynių. Tačiau žaidėjai nenorėjo kalbėti, nes buvo pikti ant savęs. Bet pykti reikia prieš rungtynes, per jas, bet ne po jų.