Iki šiol Lietuvoje buvo surengti keturi Sporto kongresai (pastarasis - 2005 m. pavasarį), tačiau juose priimti nutarimai neturėjo teisinės galios, nes renginio statusas neįtvirtintas įstatymiškai.
Dėl blogos ekonominės padėties smarkiai mažėjant sporto finansavimui ir keičiant sportu besirūpinančios valstybinės institucijos statusą sporto bendruomenė vis dažniau prognozuoja mūsų šalies sportininkų rezultatų smukimą.
Kaip žinoma, iki šiol prie Vyriausybės veikęs Kūno nultūros ir sporto departamentas nuo 2010 m. taps Vidaus reikalų ministerijos padaliniu. Jo darbuotojų skaičius turėtų sumažėti nuo 37 iki 22, bet ministerijoje atsiras keturi nauji sporto prižiūrėtojai. Tiesa, tą įteisinančos Sporto įstatymo pataisos kol kas įstrigo Seime, tačiau sporto vadovai nebesitiki, kad išliks buvęs statusas.
Vis dėlto sporto organizacijos sieks suaktyvinti lobistinę veiklą Seime, kad nebūtų priimta pataisa, nes paaiškėjo, jog daugelis Seimo narių dažnai balsuoja nesigilindami į esmę.
Dar labiau pykstama dėl drastiškai mažinamo finansavimo - 2010 metais parama sportui turėtų susitraukti nuo 70 mln. iki 24 mln. Lt.
Lietuvos olimpinis sporto centras paskaičiavo, kad jei lėšos sportui sumažėtų trigubai, olimpinės rinktinės rengimuisi 2012 m. Londono olimpiadai teliktų 300 tūkst. litų. Nes skiriamų pinigų pakanka tik sporto bazių iš laikymui ir darbuotojų atlyginimams.
„Apie kokį pasirengimą Londono olimpiadai tada galima kalbėti? Beveik tiek vienam Virgilijui Aleknai gali prireikti“, - sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas.
Visi šie sprendimai vadinami politiniais, nes iki šiol Vyriausybės vadovai ir atstovai su sportininkais bendravo tik šventiniuose priėmimuose ir vengė viešų diskusijų.
Tik neseniai pagrindinių sporto organizacijų ir federacijų vadovai gavo žinią, kad rugsėjo 29-ąją su jais susitiks vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kuris netrukus turėtų oficialiai perimti vadovavimą sportui.
Pasak A.Poviliūno, sporto organizacijas labai trikdo užsitęsusi nežinia dėl ateities.
„Lietuvos sportas yra išgyvenęs prastų metų. Krepšininkų ir futbolininkų pralaimėjimai - dar ne tragedija, nes asmeninėse sporto šakose mūsų olimpinės rinktinės nariai iškovojo daugiau medalių nei planuota. Tragedija dar tik bus, jei viskas toliau taip bus tvarkoma“, - mano LTOK prezidentas A.Poviliūnas.
Šiais metais Lietuvos atletai olimpinių sporto šakų olimpinėse rungtyse pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo jau 13 medalių, įskaitant pastarąjį savaitagalį pelnytus Europos stalo teniso ir irklavimo čempionatų apdovanojimus.
Prieš ketverius metus, po Atėnų olimpiados, iš viso buvo laimėti tik 8 tokio lygio apdovanojimai.
„Šiemet olimpinė rinktinė gavo viską, ko jai reikėjo. Todėl yra ir rezultatai, - įsitikinęs programos „Londonas 2012“ vadovas“ Algirdas Raslanas. - Mažėjant finansavimui teks drastiškai mažinti rinktinės narių skaičių ir negalvoti apie tolesnę ateitį“.