Epizodinius vaidmenis Dušano Ivkovičiaus komandoje vaidinęs 191 cm gynėjas teigė esantis pasiruošęs jau savaitgalį su „Lietuvos ryto“ apranga išbėgti į aikštę Baltijos taurės turnyre.
Serbas Europos krepšinio čempionate aikštėje praleisdavo po 6 minutes, per kurias spėdavo nuveikti labai mažai. „Tai nėra svarbiausia – mes kaip komanda padarėme savo darbą“, - Vilniaus oro uoste sakė B.Popovičius.
Praėjusiame sezone San Sebastiano „Bruesa“ (Ispanija) komandai atstovavęs krepšininkas tikisi Vilniaus klubui padėti pasiekti keliamus tikslus. Serbas su LKL čempionais pasirašė vienerių metų kontraktą.
- Bojanai, turėjote mažai laiko grįžęs iš Lenkijos, ar jau esate pasiruošęs žaisti klube? Žiūrėkite interviu su įžaidėju.
- Taip, esu pasiruošęs. Aš džiaugiuosi, kad pagaliau prisijungsiu prie komandos ir galėsiu pradėti rungtyniauti.
- Serbijos komanda Lenkijoje nustebino visą Europą, iškovojusi sidabro medalius, ar jūs patys tikėjote, kad galite tiek pasiekti?
- 90 proc. žmonių mūsų sėkme netikėjo, tačiau mums tai nebuvo staigmena. Mes sunkiai dirbome vasarą ir žinojome, ką galime pasiekti. Tai pirmas medalis mūsų šaliai po ilgos pertraukos, todėl tai buvo labai svarbu šaliai, žaidėjams, visiems.
- Nors jūs iškovojote sidabro medalius, bet po finalo matėsi, kad esate šiek tiek nusivylę.
- Persirengimo kambaryje visi buvo nukabinę nosis, tačiau taip buvo gal kokias 5-10 minučių. Pradėjome kalbėtis ir sakėme vienas kitam, kad tai – labai geras rezultatas, todėl turime pakelti aukštai galvas. Po 10 minučių visų veiduose buvo šypsenos.
Po pralaimėtų rungtynių niekas nebūna laimingas, tačiau, kai pagalvoji, ką nuveikei iki finalo, viskas pasikeičia.
- Finale aikštėje jūs pasirodėte ketvirtajame kėlinyje, prieš tai išklausęs trenerio nurodymus. Ką tokiais sunkiais momentais kalba D.Ivkovičius?
- Šis treneris kiekvienoje situacijoje iškelia kokį nors tikslą. Tą akimirką mūsų tikslas buvo laimėti bent paskutinį ketvirtį. Tai jis man ir pasakė.
- Jūs Europos čempionate žaidėte nedaug. Kaip vertinate savo pasirodymą?
- Taip, aš žaidžiau nedaug, tačiau tai nėra svarbu. Mes rungtyniavome kaip komanda, padarėme savo darbą. Turėjau vieną dieną sutvarkyti savo asmeniniams reikalams, o dabar noriu kuo geriau pasirodyti klube, kad padėčiau komandai pasiekti iškeltus tikslus.
- Kokia buvo aistruolių reakcija Serbijoje?
- Buvo nuostabu. Kai išlipome iš lėktuvo, mūsų laukė daugybė sirgalių, žurnalistų. Ten surengėme spaudos konferenciją. Po sėdome į autobusą ir nuvažiavome į Belgrado centrą. Miesto rotušės aikštėje mus sveikino tarp 20-30 tūkstančių žmonių.
Manau, kad tokio didelio palaikymo sulaukėme, nes nedaug kas tikėjo mūsų sėkme.
- Savaitgalį Vilniaus „Lietuvos rytas“ žais Baltijos taurės turnyre Kaune. Ar esate pasiruošęs išbėgti į aikštę?
- Taip, mes kalbėjome su klubo atstovais po ketvirtfinalio Lenkijoje ir suderinome atvykimo datą. Sutarėme, kad atvyksiu kaip galima greičiau ir prisijungsiu prie komandos.
- Jau šeštadienį vilniečiams gali tekti susitikti su Kauno „Žalgiriu“, kuris yra pagrindinis šios komandos varžovas Lietuvos krepšinio ir Baltijos lygose. Ką žinote apie šių ekipų principinius mūšius?
- Žinau, kad tai savotiškas derbis tarp dviejų miestų. Tačiau man tai ne naujiena – esu žaidęs daugybę panašių susitikimų tarp tokių pat gerų klubų. Žinau, ko galima tikėtis tokiose rungtynėse.
Nors dar anksti kalbėtis apie konkrečias dvikovas, nes turime susižaisti kaip komanda. Tam reikia šiek tiek laiko, nes šiomis dienomis prie komandos prisijungsiu ne tik aš, bet ir Artūras Jomantas iš Lietuvos rinktinės.