Lietuviui iškovoti Europos čempiono titulą nesutrukdė net
starto zonoje išslydęs irklas.
„Starto zonoje buvo stiprus šoninis vėjas. Jau pačioje finalo
pradžioje stangiausi pasiekti kuo didesnį valties greitį, bet irklu
užkabinau skiriamosios juostos burbulą ir irklas apsisuko. Tuo
momentu maniau, kad apsiversiu, bet pavyko išlaikyti pusiausvyrą ir
pasiimti irklą. Praradau maždaug tris sekundes. Gal tas įvykis man
ir padėjo, padaugėjo adrenalino“, - savo įspūdžiais dalinosi
Europos čempionas.
Nepaisant nesėkmingai susiklosčiusio starto, Lietuvos
irkluotojas finale 2000 m distanciją įveikė per 7 min. 3,05 sek. ir
antrąją vietą užėmusį graiką Ioannisą Christou pralenkė 3,56 sek.
Kaip teigė Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) vyriausiasis
treneris Kęstutis Keblys, Mindaugo nesėkmę finalo starte pastebėję
varžovai apsidžiaugė, kad pajėgus konkurentas galbūt pasitraukė iš
kovos, tačiau netrukus jau turėjo vytis į priekį išsiveržusį
lietuvį.
M. Griškonis puikiai pasirodė ir rugpjūčio pabaigoje Lenkijoje
vykusiame pasaulio čempionate, kuriame užėmė septintąją vietą.
Praėjusiais metais vykusiose Pekino olimpinėse žaidynėse lietuvis
buvo aštuntas.
„Šiemet buvau gerai pasiruošęs, sezonas vyko sklandžiai. Gal
pasaulio čempionate nepasisekė taip, kaip norėjau, bet geriau
sekėsi Europos pirmenybėse“, - kalbėjo naujasis Europos čempionas.
„Mindaugas yra labai darbštus, pats reguliuoja savo krūvį,
žino, ką daryti, man tenka tik nurodyti, kaip daryti. Jo technika
yra viena geriausių pasaulyje, - sakė M. Griškonio treneris
Alfonsas Mikšys. - Pasaulio čempionate Mindaugas užėmė septintąją
vietą, nors turėjo būti bent penktas. Mums nepasisekė, nes
pusfinalyje gavome labai stiprius varžovus“.
„Jei Mindaugas ir toliau nuosekliai tobulės, tai Londono
olimpinėse žaidynėse jis irkluos pagrindiniame finale. Medalių
negaliu žadėti, nes aplinkybės gali susiklostyti taip, kad finale
gali būti tiek pirmas, tiek šeštas“, - prognozavo A. Mikšys.
Kitą sezoną M. Griškonis planuoja startuoti pasaulio čempionate
Naujojoje Zelandijoje, Europos pirmenybėse Portugalijoje ir
pasaulio taurės varžybose, tačiau sportininko planus gali
pakoreguoti finansiniai reikalai.
„Šiuo metu numatoma skirti finansavimą vykti į pasaulio
čempionatą dviem asmenims, todėl Mindaugas svarsto, ar kartu vežtis
trenerį, ar masažistą, - juokavo R. Lukšta. - Stengsimės, kad į
pasaulio čempionatą su M. Griškoniu vyktų visa reikalinga komanda.
Taip pat ieškosime būdų populiarinti irklavimą Lietuvoje“.
Lietuvos irklavimo federacijos viceprezidentas, einantis
prezidento pareigas, Dainius Pavilionis teigė, kad irklavimas mūsų
šalyje išgyvena ne pačius geriausius laikus.
„Irklavimo bazių Lietuvoje praktiškai nebeliko, koks kitais
metais bus finansavimas iš valstybės, neaišku. Stengiamės ieškoti
rėmėjų, - kalbėjo D. Pavilionis. - Su Tarptautine irklavimo
federacija pasirašėme sutartį dėl 2012 metų pasaulio jaunimo (iki
23 metų) čempionato rengimo Lietuvoje. Stengiamės gauti teisę
rengti įvairius čempionatus, nes jiems Vyriausybė skiria lėšų, iš
kurių galime atnaujinti irklavimo bazes“.
Sovietų Sąjungos laikais Lietuvos irkluotojai iškovojo net 14
olimpinių, 41 pasaulio ir 81 Europos čempionatų medalį.
M. Griškonis atvertė naują lapą mūsų šalies irklavimo
istorijoje, pelnydamas pirmąjį Europos čempionato apdovanojimą po
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
