A.Wengero tėvai Dutlenheime, nedideliame šieurės rytų Prancūzijos miestelyje, turėjo bistro pavadinimu „La Croix d'Or“ („Auksinis kryžius“), kur būsimasis futbolo treneris praleisdavo valandų valandas futbolo mėgėjų draugijoje.
Prancūzas apie savo vaikystę papasakojo ketvirtadienį „Emirates“ stadione surengtoje Anglijos futbolo lygos trenerių asociacijos konferencijoje.
„Nėra geresnio psichologinio auklėjimo būdo nei augti smuklėje, nes būdamas penkerių ar šešerių susitinki su daugybe skirtingų žmonių ir išgirsti, kokie žiaurūs jie gali būti vieni kitiems“, - sakė jis.
„Girdi, kaip jie kalba vieni su kitais, pavyzdžiui, sako „Tu melagis“. Ir nuo mažų dienų gauni praktines žmonių psichologijos pamokas.
Nedažnai būna, kad mažame miestelyje penkerių-šešerių metų berniukas nuolat būtų tarp suaugusiųjų.
Iš smuklėje besikalbančių žmonių aš netgi išmokau šį tą apie taktiką ir atranką, kas žaidžia kairiajame sparne ir kas turėtų patekti į komandą“, - pasakojo „Arsenal“ treneris.
Kitą mėnesį 60 metų jubiliejų švęsiantis A.Wengeras treneriu tapo prieš beveik tris dešimtmečius ir manė, kad išeis į pensiją sulaukęs 50.
„Sakiau, kad sustosiu, kai būsiu 50 metų, bet dabar netikiu pensija, nebent neturėčiau kitos išeities. Nebuvo nė vienos dienos, kad pagalvočiau, jog galiu gyventi be to. Tačiau žinau, kad vieną dieną turėsiu užsiimti kažkuo kitu“, - kalbėjo A.Wengeras.