Nedidelė statula, vaizduojanti plačiaragį taurą, 23 metų vilniečiui atiteko už pavyzdinį pasirodymą lemiamame mače dėl Baltijos krepšinio lygos (BBL) taurės.
196 cm ūgio Kauno „Žalgirio“ gynėjas per 24 min. surinko 17 taškų. Būtent jis paskutinėje atakoje dviem taikliais baudų metimais palaidojo Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos viltis.
Po mačo išklausęs trenerio Gintaro Krapiko komplimentų naujasis žalgirietis pateko į tėvo, buvusio žinomo Vilniaus „Statybos“ klubo žaidėjo Gintaro Pociaus glėbį.
- Savo debiutą „Žalgirio“ komandoje iškart įamžinote naudingiausio žaidėjo titulu. Ką jums reiškia šis įvertinimas? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Pociaus.
- Vienas žaidėjas titulų niekada nelaimi. Ir Dainius Šalenga, ir Marcus Brownas finale rungtyniavo galbūt net naudingiau. Todėl man daug svarbiau – komandos trofėjus.
- Ar tikėjotės tokio sėkmingo pasirodymo finale?
- Apie asmeninį rezultatyvumą niekada negalvoju. Pirmiausia sau keliu užduotį apsiginti, o kai gerai apsigini, taškai ateina savaime.
Vienose rungtynėse gali būti labai rezultatyvus, kitose – nepelnyti nė taško, bet būti dar naudingesnis.
- Su vilniečiais kovėtės negailėdamas savęs, medžiodamas kamuolį dažnai net atsidurdavote ant parketo. Nebijojote susižeisti?
- Visą gyvenimą taip žaidžiu. Nenoriu rungtyniauti pasyviai.
Galbūt todėl ir teko du kartus iškęsti čiurnos operacijas.
- Kokį įspūdį jums paliko „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynių atmosfera?
- Tokių kovų buvau pasiilgęs. Kaip tik dėl jų pasirinkau „Žalgirį“.
Žinojau, kad laukia sunkios varžybos. Turėjome atiduoti visas jėgas. Smagu, kad pavyko sezoną pradėti pakiliai. Tai suteiks daugiau pasitikėjimo tuo, ką darome.
- Prieš keletą mėnesių su drauge iš JAV grįžęs į tėvynę minėjote apie jūsų laukiančius naujakurystės rūpesčius. Ar jau apsipratote Kaune?
- Jau visiškai įsikūriau. Pripratau ir prie naujųjų namų, ir prie komandos.