Burtai padėjo nedaugeliui, nedaugelį ir nuskriaudė

Prieš ceremoniją analizuojant burtų krepšelius su futbolu besidominčiais žmonėmis kaskart tekdavo padaryti išvadą – bravo FIFA: komandos išbarstytos taip, kad sensacingų ketvertų tikėtis sunku. Nebent pasiseks pirmajame krepšelyje esantiems šeimininkams, kurie – objektyviai, neįžeidžiant Pietų Afrikos Respublikos futbolo mokyklos ir nacionalinių vertybių – yra silpnesni už kitas pirmojo katilo komandas.

Tačiau PAR iš ketvirtojo europietiško katilo gavo ne slovėnus arba slovakus, o prancūzus. Situacija susibalansavo savaime.

Netgi tada, kai Thierry Henry neneša kamuolio glėbyje per visą varžovų baudos aikštelę ir nenumeta jo prieš tuščius vartus esančiam komandos draugui, o teisėjas taisyklių pažeidimo neįžvelgia, kaip atsitiko per lemiamas čempionato atrankos rungtynes su airiais, prancūzai yra didžiulė jėga. Netgi su neįtikėtinai aršiai kritikuojamu, bet savo posto atkakliai nepaleidžiančiu treneriui Raymond‘u Domenechu „Les Bleus“ derėtų laikyti vienais favoritų bet kuriose varžybose. Todėl peršasi išvada: kelrodė žvaigždė šioje grupėje turėtų būti Prancūzija. Kas su jais žengs aukštyn? Afrikiečiai turi savo aikštės pranašumą. Varžovai iš Amerikos žemyno – viską, kas gali šią aplinkybę kompensuoti: pakankamai patirties, pakankamai žaidybinės kokybės ir pasitikėjimo savimi.

Pikti liežuviai plaka, kad treneris Diego Maradona Argentinos rinktinės progresui yra toks pat stabdys, kaip R.Domenechas – Prancūzijos. Bet net jei ir taip – komanda, savo gretose turinti Lionelį Messi, Kuną Aguero, Javierą Mascherano privalo žengti į kitą varžybų etapą. Visi kiti turi savų šansų, juolab kad varžybos taps visiškai skirtingų žaidimo stilių akistata. Turnyro kryžkelėje – argentiniečių futbolo talentas, graikų drausmė, Nigerijos rinktinės greitis bei atletiškumas ir korėjiečių darbštumas. Bus įdomu.

Be abejo, atsiras tų, kurie ginčysis, bet diagnozė tokia – viena silpniausių grupių. Alžyrui trūks patirties – šios šalies rinktinė planetos pirmenybių turnyruose nežaidė kone ketvirtį šimtmečio. Amerikiečiams futbolo stadionuose įprastai stinga beveik visko, išskyrus gerą išankstinę nuomonę apie save. Nieko nepadarysi – supernacija yra supernacija. Slovėnai apskritai į Pietų Afriką prasimušė kone per stebuklą, perlipę per rusų galvas. Ar tai reiškia, kad favoritė – Anglija?

Skeptikas primins, kad anglai nuo 1966 metų pasaulio pirmenybių nėra nieko rimto laimėję. Realistas pataisys: iš pirmojo svarbiausių turnyrų etapo anglai išsikapsto beveik visada. Išvada: bent jau šioje varžybų stadijoje anglai yra favoritai.

Labai simpatiškas europiečių duetas. Nei vokiečiai, nei serbai šiame atrankos cikle nenusipelnė ne tik priekaištų, bet net ir menkiausių savo sirgalių abejonių. Todėl derėtų manyti, kad šioje grupėje turėtų būti pučiama į europietišką dūdą. Juolab kad ir Afrikai atstovaus ne pati stabiliausia komanda – Gana atrankos turnyre patyrė tris pralaimėjimus. Palyginimui – Nigerija nepralaimėjo nė vienerių iš 12 rungtynių.

Tačiau tai nereiškia, kad Ganos ar Australijos, kurios rinktinė šiame atrankos cikle persikėlė į stipresnę Azijos zoną, bet tai jai nesutrukdė iškovoti bilieto į Pietų Afriką, futbolininkus derėtų iš anksto nurašyti. Kova bus įnirtinga, nes ir žaidėjus, kurie nerungtyniauja stipriausiose Europos nacionalinėse lygose, šioje grupėje bus galima kone vienos rankos pirštais suskaičiuoti.

Pagal žaidėjų pavardes stipriausi yra olandai. Pagal atrankos rezultatus – irgi. „Oranžiniai“ savo grupę laimėjo iškovoję aštuonias pergales per aštuonerias rungtynes. Tačiau Pietų Afrikoje olandams neteks žaisti su varžovais, kuriems drąsiai galima kišti pirštą į burną.

Kiek silpnesni galbūt atrodo japonai – kažin ar komanda, sugebėjusi pralaimėti Bahreinui, taps rimta varžove olandams, danams, ar kamerūniečiams. Kita vertus, meistriškumo takoskyra tarp azijiečių ir kitų grupės komandų nėra tokia didelė, kad būtų galima neabejojant teigti: kas jau kas, o japonai tikrai liks paskutiniai.

Sveikinimai italams, ištraukusiems kone idealius burtus. Taip pat turbūt ir Paragvajui – Slovakijos ir Naujosios Zelandijos rinktinės turi bene mažiausiai aukščiausio lygio varžybų patirties tarp visų būsimo turnyro dalyvių. Tačiau jauna ir ambicinga slovakų komanda atrankos grupėje aplenkė slovėnus, čekus, lenkus, Šiaurės Airijos komandą. O tai reiškia – jie pavojingi. Ar pavojinga Naujoji Zelandija? Nesužinosi, kol nepatikrinsi.

Čempionatas Pietų Afrikos Respublikoje ir turėtų tapti tuo lakmuso popierėliu, kuris atsakys į klausimą, ar Ramiojo vandenyno pietuose auga nauja futbolo jėga, ar sėkmė – atsitiktinė.

Jei ieškotume ketverto, kuriam tiktų banali etiketė „mirtininkų grupė“, turėtume lipdyti ją čia. Užuojauta Dramblio Kaulo Krantui – į panašią mėsmalę ši afrikiečių komanda krenta antrame pasaulio čempionate iš eilės. Favoritai aiškūs – Europos brazilai portugalai su Cristiano Ronaldo ir tikrieji brazilai su Kaka bei Luisu Fabiano.

Grėsmė favoritams – Afrikos komanda su Didier Drogba ir Yaya Toure. Sunkiausiai vertinti korėjiečius iš už geležinės komunistinės uždangos: nei kas Europoje juos - išskyrus Rusijos čempionate žaidžiantį „Rostov“ puolėją Hong Yong-jo – matė, nei kas jų tikrąjį pajėgumą įsivaizduoja. Bet jei atranką įveikė, matyt, yra to verti.

Ši grupė turėtų būti geras apšilimas Europos čempionams ispanams. Favoritas Nr. 2? Solidžiai Pietų Amerikos atrankos iššūkius išgliaudžiusi Čilė arba pagarbos vertą jaunąją žaidėjų kartą užsiauginusi Šveicarija.

Nors bus įdomu stebėti ir labai seniai svarbiausiose tarptautinėse varžybose nematytą Hondūrą, pastaraisiais metais į stipriausias Europos lygas delegavusį ne vieną pajėgų futbolininką – Wilsoną Palaciosą, Davidą Suazo, Maynorą Figueroą, Hendry Thomasą.