LFF ir šalies rinktinės vadovai mušasi į krūtinę kalbinę pasilikti portugalą, bet jis esą abejingas jų vilionėms.
Turkijos „Gaziantepspor“ ekipą treniruojantis strategas, kurio 1,5 metų sutartis su LFF baigėsi pernai gruodį, tvirtina nesulaukęs nei naujo pasiūlymo, nei paaiškinimų dėl LFF pozicijos.
„Mes kalbėjome su portugalu, bet jis pokalbį nusuko apie klubo reikalus. Sakė ten turįs užtektinai problemų“, – sausio pradžioje aiškino Lietuvos rinktinių direktorius Robertas Tautkus.
„Kaip aš galėjau ko nors atsisakyti, jei jie man nieko nesiūlė?“ – teigė portugalas.
Nors LFF prezidentas Liutauras Varanavičius tvirtina, kad J.Couceiro kandidatūra nebus galutinai atmesta iki rytoj Varšuvoje įvyksiančio 2012 m. Europos čempionato burtų traukimo, portugalas nepuoselėja vilčių su federacija susėsti prie derybų stalo.
„Lietuvos futbole yra daug melo, federacijoje – taip pat“, – prasitarė treneris.
Europoje plačiai nuskambėjusių lietuvių pergalių pasaulio čempionato atrankos turnyre prieš rumunus, austrus, serbus kalvis tikina pats niekada nenorėjęs pradėti karo su federacija.
- Ar iš tiesų atmetėte federacijos pasiūlymą? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Couceiro.
- Nesu sulaukęs jokių pasiūlymų – nei pratęsti sutartį, nei dalyvauti trenerių konkurse.
Aš seku Lietuvoje pasirodančią informaciją apie save. Ir matau daug neteisybės, keistų priekaištų. Nesuprantu, kam to reikia.
- Kas būtent jus įžeidė?
- Vienas pagrindinių argumentų, kurį nuolat mini LFF vadovai, kad atsisakiau dirbti Nacionalinėje futbolo akademijoje.
Kaune nuolat lankiausi akademijoje, bendraudavau su treneriais, žaidėjais. Bandžiau padėti ugdyti jaunimą, bet atsimušiau į sieną. Kaip galiu dirbti ten, kur mano idėjos nėra reikalingos?
Ponas Stankus (akademijos veiklą kuruojantis LFF jaunimo futbolo skyriaus direktorius Stasys Stankus. – Red.) turėjo visai kitą viziją, o mano požiūris jiems nerūpėjo. Tada pasakiau: jeigu taip – aš neįsižeisiu ir jums netrukdysiu. Bet kam priekaištauti, jog vengiu darbo su jaunimu.
- LFF vienareikšmiškai neatsako, ar įvykdė visus finansinius įsipareigojimus, numatytus jūsų sutartyje. Ar federacija jums skolinga?
- Aš niekada nekalbu apie pinigus. Ir šį kartą nepradėsiu.
Puikiai suprantu, kad Lietuva nėra futbolo šalis. Todėl ir finansinėmis galimybėmis ji negali lygiuotis į dideles valstybes. Tad dėl to niekada nesiskundžiau.
Nenoriu karščiuotis. Bet jeigu palauksite savaitę kitą, papasakosiu įdomių dalykų.
- Kaip vertinate LFF ketinimus pasirinkti lietuvį?
- Tai jų teisė. Gal portugalas jiems netinka. Galbūt lietuviai geriau žino situaciją – aš kalbu be ironijos.
Bet tegul nemeluoja ir neslapukauja, o pasako tai tiesiai.
- Ar nesigailite 2008-ųjų vasarą priėmęs „Kauno“ klubo savininko Vladimiro Romanovo kvietimą ir nutaręs išmėginti laimę Lietuvoje?
- Tikrai ne. Lietuvoje patyriau daug gerų įspūdžių. Sutikau nuostabių žmonių, pamilau jūsų šalį. Visada ją minėsiu geruoju.
Ypač noriu padėkoti savo auklėtiniams rinktinėje. Dirbti su tokiais nuoširdžiais žaidėjais buvo tikrai malonu.
- Ar Turkijoje jūsų gyvenimas ramesnis?
- Sportinių rūpesčių netrūksta ir čia. Mūsų komanda yra Turkijos čempionato vidutiniokė, bet nepamirškite, kad „Super Lig“ – aukšto lygio pirmenybės.
Šį sezoną atjauninome ekipą. Žiūrime į perspektyvą.
- Neseniai Gaziantepo klubas pasirašė ilgalaikę sutartį su Žydrūnu Karčemarsku. Kaip sekasi Lietuvos rinktinės vartininkui?
- Klube turėjau gerų vartininkų, bet vis tiek pakviečiau Žydrūną. Jis turi daug galimybių tobulėti. Juntama, kad jis daugiau nei metus visiškai nežaidė Maskvos „Dinamo“, bet tai – pataisomas dalykas.
Tikiuosi su Lietuvos futbolininkais turėti reikalų ir ateityje.