Paaiškėjo, kad trys biatloninkai buvo įtraukti į sąrašą vien tam, kad sportininkų skaičius pasiektų 50, o tokios dydžio delegacijos gali registruoti daugiau aptarnaujančių asmenų, taip pat gauna papildomą automobilį.
Todėl lenkai įregistravo biatlono estafetę, kurios trys nariai liko namie.
„Kokia olimpiada? Esu Lenkijoje, už lango drebia sniegas, tuoj eisiu treniruotis. Nieko negirdėjau, kad esu rinktinėje”, - sakė nustebęs biatlonininkas Adamas Kwakas.
“Sportininkui visai nebūtina to žinoti. Biatlono estafetė yra priešpaskutinę olimpiados dieną ir prieš varžybas ją galima atšaukti. Tarptautinis olimpinis komitetas dėl to nekelia triukšmo, todėl formaliai viskas yra teisėta”, - aiškino vienas buvęs Lenkijos olimpinio komiteto darbuotojas. Jis tvirtino, kad turint 50 sportininkų delegaciją skiriama net iki šešių papildomų vietų pagalbininkams.
Galiausiai tai turėjo pripažinti ir Lenkijos olimpinio komiteto prezidentas Piotras Nurowskis.
“Jums būtinai reikia apie tai rašyti dabar? Galėtumėte parašyti po žaidynių”, - laikraščio “Gazeta Wyborcza” žurnalistams pykdamas aiškino P.Nurowskis.
Bet faktų prie sienos priremtas turėjo atskleisti sumanymą: “O jūs galvojate, kad kaip nors kitaip įmanoma pasiekti, kad Justyna Kowalczyk (slidinėjimo varžybų favoritė) ir Tomaszas Sikora (geriausias Lenkijos biatlonininkas) turėtų Vankuveryje tokias dideles akredituotų pagalbininkų komandas, kuriose yra net po 8 žmones? Taip padarėme todėl, kad norėjome padėti geriausiems, kad jiems nieko netrūktų”.
Geriausių Lenkijos sportininkų treneriai yra pripažinę, kad Vankuveryje jie turi viską, apie ką gali svajoti.
Įprastai olimpinėse žaidynėse skirstant aptarnaujančio personalo kvotas kiekvienam sportininkui numatomas vienas treneris. Esant didesnei delegacijai už kiekvienus 10 sportininkų skiriama papildoma vieta, o viršijus 50 – dar kelios papildomos vietos.