„Kanada, pirmyn!“ „JAV, pirmyn!“ „Norvegija, pirmyn!“ Sausakimšo olimpiados svečių Vislerio viešbučio fojė ant sienos išrašinėti šūkiai ragina pasaulio žiemos sporto milžinus šturmuoti garbės pakylą.
Austrija, Rusija, Prancūzija – šūkių eilė tęsiasi. Ir šalia dar vienas: „Latvija, pirmyn!“
Rygoje tai būtų suprantama. Bet tolimoje Kanadoje nuostabu matyti, kokį didžiulį autoritetą olimpiniame žiemos sporte turi maža Baltijos valstybė.
Sidabras neatrodė viršūnė
Visa Latvija praėjusio penktadienio naktį nemiegojo.
Net už dešimties laiko juostų esančiame Vankuveryje jų šalies ledo ritulio rinktinė žaidė su Čekija. Paskui, kai prie Baltijos jau brėško, Vislerio ledo trasoje paskutinį nusileidimą atliko skeletonininkas 25 metų Martinas Dukuras.
Po 3 nusileidimų latvis pirmavo, todėl startavo paskutinis.
Visi sulaikė kvapą: ką tik nušliuožęs ir lyderiu tapęs kanadietis Jonas Montgomery, minia jo tautiečių tribūnose ir saujelė žmonių su Latvijos vėliavomis.
Gulėdamas ant pilvo savo rogėse galva į priekį ir lėkdamas kone 150 km per valandą greičiu M.Dukuras kirto finišo liniją. Švieslentėje įsižiebė rezultatas. Olimpiados šeimininkų choras pratrūko šauksmais. Latviai griebėsi už galvos.
Nuo J.Montgomery latvis atsiliko 7 šimtosiomis sekundės dalimis ir laimėjo sidabrą.
Lietuvos žiemos olimpiečiams tai būtų stebuklas. Tačiau šalia skeletono trasos susibūrusių Latvijos žurnalistų veidai išdavė: tikėtasi daugiau.
Tikėtasi aukso, nes M.Dukuras yra šio sezono pasaulio taurės varžybų lyderis, Europos čempionas.
Vieno miestelio tradicija
Tiesa, nusivylimas buvo akimirkos emocija. Juk ne kiekviena šalis laimi olimpinį medalį, o tai buvo jau antrasis latvių sidabras Vankuverio olimpiadoje.
Broliai Juris ir Andris Šicai toje pat Vislerio ledo trasoje užėmė antrąją vietą dviviečių rogučių varžybose. Beje, skeletono rungtyje M.Dukuro vyresnysis brolis Tomas liko per žingsnį nuo pakylos – ketvirtas.
Atrodo, kad skrieti rogėmis ledu – Latvijos brolių sportas. Teisingiau būtų sakyti, kad tai yra vieno miesto sportas.
Siguldoje gyvena tik 12 tūkst. žmonių. Tačiau čia veikia vienintelė Latvijoje ledo trasa, todėl daug Siguldos vaikų ne tik žaidžia futbolą, ledo ritulį ar krepšinį, bet ir gulasi ant rogių. Taip kažkada padarė broliai Dukurai ir Šicai.
Siguldos ledo trasos direktorius Dainis Dukuras net ryžosi parduoti savo namą mieste, kad vaikų sportinė karjera nesibaigtų ant „gimtojo“ ledo.
Grįžęs iš Vankuverio jaunėlis Martinas galės su tėvu pasidalyti dividendais: iš Latvijos valstybės olimpinis vicečempionas turėtų gauti 50 tūkst. latų (apie 240 tūkst. litų) premiją.
Rėmėjų randa užsienyje
Vis dėlto Latvijos rogutininkai, skeletonininkai ir bobslėjininkai net ir išgarsėję nesimaudo pinigų jūroje.
„Šios šakos tikrai nėra išskirtinės mūsų sporto biudžete, – sakė Latvijos naujienų portalo sportacentrs.com redaktorius Ingmaras Jurisonas. – Be rėmėjų jie neišsilaikytų“.
Broliai Dukurai atstovauja vienos Šveicarijos bendrovės remiamai skeletono komandai, kurioje yra atletų iš Austrijos, Olandijos, Šveicarijos ir Naujosios Zelandijos.
Šveicarai sumoka atlyginimą vienam Latvijos skeletono rinktinės trenerių vokiečiui Matthiasui Biedermanui.
Žvaigždė nesikelia į aukštybes
Po finišo latviai klausė M.Dukuro, kokia jo „sidabrinių“ rogių kaina. „Nieko ypatinga. Tik kad atrasčiau būtent šitas, prieš tai reikėjo nusipirkti 14 kitų rogių“, – atsakė skeletonininkas.
M.Dukuras kalba ramiai, santūriai reaguoja į sveikinimus.
Kantriai atsakinėja į klausimus ir atrodo labai paprastas.
„Jis toks ir yra, – linkteli I.Jurisonas. – Jokio pasipūtimo“.
Į Vankuverį M.Dukuras važiavo kaip vienas pagrindinių rungties favoritų. Tačiau sakė, kad bus patenkintas vieta pirmajame šešetuke.
Pelnęs sidabro medalį jis nesiskundė, kad kanadiečiai, siekdami savo skeletonininkų pranašumo, beveik neleido užsieniečiams treniruotis Vislerio olimpinėje trasoje.
Nors galtrasos pažinimo stygius ir lėmė, kad per paskutinį nusileidimą M.Dukuras padarė trajektorijos klaidą, kuri atėmė iš o brangias sekundės dalis.
Tuo tarpu kanadietis J.Montgomery Vislerio ledu buvo leidęsis šimtus kartus.
M.Dukuras ir kiti kanadiečio varžovai čia pasitreniravo tiktai keletą dienų.
Karalius – ledo ritulys
Plakatai su M.Dukuro veidu Rygos gatvėse reklamuoja Vankuverio žaidynes. Oro uoste grįžusio jo lauks gėlės, bučiniai, interviu.
Bet rogutininkas gimtinėje neturi šimtų tūkstančių prisiekusių sirgalių. Kitaip nei Latvijos ledo ritulininkai.
Latviai ir lietuviai turi daugybę panašumų. Vienas jų – meilė nacionaliniam sportui.
Pas mus tai – krepšinis, o Latvijoje – ledo ritulys.
„Naujienose iš Vankuverio ledo ritulys pas mus užima 90 proc. vietos, – teigė I.Jurisonas. – Ir nesvarbu, mūsų rinktinė nugali ar pralaimi“.
Latviai tikrai nėra tarp olimpiados favoritų. Bet ledo ritulio tėvynėje Kanadoje šis sportas – irgi religija, o jį Vankuveryje žaidžiantys žmonės – dievai.
Todėl tikriausiai nereikia stebėtis, kai žiemos žaidynių sostinėje ant striukės pamatę užrašą „Lietuva“ žmonės paklausia: „Ar jūs ne iš Latvijos?“
* * *
Pateko pas chirurgus
Latviai Vankuveryje daug tikėjosi ir iš savo bobslėjininkų.
Tačiau svarbiausias dviviečio ir keturviečio ekipažų narys Janis Mininas prieš pat žaidynių atidarymą atsidūrė ligoninėje.
Geriausiam 2009-ųjų Latvijos sportininkui Kanadoje buvo išoperuotas apendiksas.
Vis dėlto latvių bobslėjaus pilotas atsisakė tik starto dviviečiame ekipaže, bet ketina lenktyniauti keturviečiame.