Apsigimęs hedonistas, mėgavęsis visais gyvenimo malonumais, teniso legendos Bjorno Borgo amžinas varžovas. Tokį V.Gerulaičio veidą atskleidė britų dienraštis „The Independent“.
Garsiausią visų laikų tenisininką iš Lietuvos britų žiniasklaida prisiminė dėl šį savaitgalį Vilniuje vykstančio Daviso taurės mačo tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinktinių.
Vakar prasidėjusioje Europos-Afrikos zonos II grupės 1-ojo rato dvikovoje po vakarykščių mačų rezultatas lygus – 1:1.
Savas, nors Lietuvos nematė
V.Gerulaitis buvo išdidus JAV pilietis, gimęs ir augęs už Atlanto. Jis gyveno Niujorke, ten pat linksmai leido laiką. Ir niekada neaplankė savo tėvų gimtinės – Lietuvos. Nepaisant to, praėjus 16 metų po jo mirties, lietuviai tenisininką laiko savo nacionaline vertybe.
Ne veltui Didžiosios Britanijos rinktinė šį savaitgalį žaidžia V.Gerulaičio vardu pavadintoje teniso akademijoje.
Dėl to dvikova kelia išskirtinius jausmus svečių rinktinės kapitonui J.Lloydui.
Būtent V.Gerulaičiui, tuo metu 3-iajai pasaulio raketei, jis prieš 33 metus pralaimėjo savo vienintelį „Grand Slam“ serijos turnyro finalą, būtent su juo lietuvis žaidė savo paskutinį gyvenimo mačą žūties išvakarėse.
„Vien pagalvojus apie jį sukyla daugybė atsiminimų. Aš vis dar jo ilgiuosi. Jis buvo mielas bičas“, – atsiduso J.Lloydas.
Ryškus – ne tik tenise
V.Gerulaitis, kurio tėvai į JAV emigravo 1949-aisiais, buvo velniškai geras žaidėjas. Vienintelis jo trūkumas buvo laikotarpis, per kurį jis švytėjo pasaulinėje teniso padangėje. Teniso aukso amžiuje dar ryškiau spindėjo legendiniai B.Borgas, Johnas McEnroe ir Jimmy Connorsas.
„Gyvenk linksmai, mirk jaunas“, – regis, toks buvo V.Gerulaičio gyvenimo šūkis. Brodvėjaus Vitas, didžiausias teniso pleibojus, susitikinėjo su aktorėmis ir modeliais, grojo roko grupėje, linksminosi klubuose iki paryčių.
Lietuvis bičiuliavosi su garsiu menininku Andy Warholu ir kitomis Niujorko bohemos garsenybėmis. Jis važinėjo „Rolls-Royce“ ir „Lamborghini“, uostė kokainą, buvo atsidūręs teisme dėl narkotikų vartojimo, bet vis dėlto buvo išteisintas.
Šeimai teko ir badauti
Vargu ar V.Gerulaičio gyvenimo būdas galėjo būti dar didesnis kontrastas tam, ką teko išgyventi jo tėvams.
Būsimieji Gerulaičiai per Antrąjį pasaulinį karą prisidėjo prie tūkstančių lietuvių šeimų, bėgusių nuo sovietinės okupacijos. Apie tai geriausiai gali paliudyti Niujorke įsikūrusi 80-metė tenisininko teta Gražina, vienintelė dar gyva jo tėvų kartos liudininkė.
Vito motina Aldona drauge su gausia šeima tėvynę paliko turėdama vos vieną lagaminą, nors Lietuvoje jie buvo turtingi žmonės. Apsistoję Vienoje, o vėliau Vokietijoje vadinamųjų dipukų stovykloje jie badavo. Čia Aldona sutiko būsimąjį Vito tėvą – Vitą vyresnįjį.
Belaukdami Amerikos vizų jie susituokė.
Vėliau JAV susilaukė dviejų vaikų – Vito jaunesniojo ir dukters Rūtos.
Pirmasis treneris – tėvas
Vitas vyresnysis dar nepriklausomoje Lietuvoje buvo tapęs šalies teniso čempionu, todėl nieko nuostabaus, kad vaikai beveik kiekvieną savaitgalį praleisdavo mušinėdami kamuoliukus Niujorko Kvinso rajono teniso aikštynuose. Ilgainiui pomėgis virto profesija.
Rūta pasiekė Prancūzijos atvirojo čempionato ketvirtfinalį ir Vimbldono turnyro 4-ąjį ratą, o jos brolis tapo vienu geriausių savo kartos žaidėjų.
Vitas iškovojo 25 asmeninius titulus. Galbūt jis neturėjo tiek talento, kiek gabiausi jo amžiaus žaidėjai, tačiau buvo pasiutusiai greitas ir kovingas. Ir mokėjo kurti šou. Kaip tik dėl to jo sužaisti mačai pateko į didingiausių istorijoje teniso dvikovų sąrašą.
1980-aisiais „Madison Square Garden“ arenoje jis galiausiai nutraukė 16 iš eilės pralaimėjimų J.Connorsui seriją. Paklaustas, kaip jam tai pavyko, lietuvis atšovė: „Todėl, kad niekas nenugali Vito Gerulaičio 17 kartų iš eilės“.
Lengvai švaistė pinigus
Charizmatiškas lietuvis buvo ryškus ir už aikštės ribų. Jis tapdavo kiekvieno vakarėlio, kuriame tik pasirodydavo, siela.
„Kai pramogaudavome su juo, niekada neišsitraukdavome savo piniginių. Viską padengdavo jo stebuklinga kortelė, – prisiminė britų rinktinės kapitonas J.Lloydas. – Kažkas man minėjo, kad vienais metais jo „American Express“ mokėjimo kortelės sąskaita pagal dydį buvo trečia pasaulyje.
Jam buvo įprasta skraidyti su damomis po pasaulį privačiu lėktuvu“, – pasakojo britas.
Draugavo su įžymybėmis
Vis dėlto J.Lloydas pabrėžė, kad jo jaunystės draugas tvirtai brėždavo ribą tarp sporto ir linksmybių.
„Jis galėjo nutrūkti keletui savaičių, vartoti narkotikus, bet tik tada, kai sezonas pasibaigdavo. Vėliau jis save bausdavo alinamomis treniruotėmis, užtrukdavusiomis po 8 valandas kasdien.
Buvo sunku įsivaizduoti, kad vienas atletiškiausių to meto tenisininkų dar sugeba taip šėlti“, – stebėjosi J.Lloydas.
Švęsdamas savo 21-ąjį gimtadienį V.Gerulaitis mačo metu pakvietė aistruolius prisidėti prie jo rengiamo pižamų vakarėlio. Po poros valandų šalia viešbučio stovėjo keli šimtai žmonių, vilkinčių pižamomis.
Nenuostabu, kad legendinis švedas B.Borgas tapo jo geriausiu kelionių draugu.
Amžini varžovai kartu skraidė, treniravosi ir šventė.
Ne mažiau garsus amerikietis J.McEnroe, kuris buvo jaunesnis už lietuvį penkeriais metais, savo autobiografijoje prisiminė savo pirmąją šėlionę mieste: „Aš pabandžiau kai ką, nesvarbu ką, ko dar niekada nebuvau bandęs, ir kai atsitokėjau, išvydau, kaip Vitas ir Bjornas neša mane atgal į viešbutį.
Man buvo bloga, bet kartu ir gera. Žinojau, kad išlaikiau įšventinimo į jų kompaniją egzaminą“.
Pražudė anglies monoksidas
Nepaisant pleibojiško gyvenimo būdo, V.Gerulaičiui nebuvo nieko svarbiau už šeimą. Tenisininkui didžiuliu smūgiu tapo tėvo mirtis 1991-aisiais.
Praėjus vos trejiems metams anapilin iškeliavo ir V.Gerulaitis jaunesnysis.
Jis mirė banaliai, jeigu mirtis tokia būna. Užsuko pas draugą, kad atsikvėptų prieš vakarėlį. Ir užsnūdo prie baseino. Medikų teigimu, jį pražudė iš sugedusios baseino įrangos pasklidusios bekvapės anglies monoksido dujos.
Teniso legendai buvo tik keturiasdešimt.