Vislerio rogučių centro trasa laikoma greičiausia pasaulyje. Pasak FIL vadovų, didžiausias leistinas greitis joje turėtų būti 136 km per valandą, tačiau didžiausias joje užfiksuotas greitis buvo 153,98 km per valandą.
Tačiau FIL vadovai pabrėžė, jog nėra vienos konkrečios priežasties, dėl kurios žuvo Gruzijos sportininkas. „Po gilios šios tragedijos analizės nustatėme, jog nelaimę lėmė kompleksas tarpusavyje susijusių įvykių“, - pabrėžė FIL generalinis sekretorius Sveinas Romstadas.
N.Kumaritašvilio greitis Vislerio ledo take buvo 143,3 km per val., kai posūkyje rogės tapo nevaldomos. Jos pirmiausia atsimušė į vieną trasos kraštą, paskui – į kitą, sportininkas buvo išsviestas į orą ir trenkėsi į šalia esančią metalo siją. Medikų pastangos buvo bevaisės – jaunas gruzinas žuvo.
Iš pradžių Vankuverio žaidynių rengėjai ir Tarptautinė rogučių sporto federacija nelaimės priežastimi laikė sportininko klaidą. Tačiau po nelaimės minėtame posūkyje buvo paaukštinta sienelė, o ir trasa buvo sutrumpinta, kad greitis būtų mažesnis.
N.Kumaritašvilis tapo antruoju rogutininku ir šeštuoju sportininku, žuvusiu per olimpines žaidynes.
1992 m. žaidynėse Albervilyje greitojo čiuožimo atstovas iš Šveicarijos Nicolas Bochatay mirė per treniruotę atsitrenkęs į sniego valomąją mašiną.
1964 m. Insbruko olimpiadoje lenkų kilmės Didžiosios Britanijos rogutininkas Kazimierzas KaySkrzypeskis užsimušė per treniruotę. Tose pat žaidynėse Australijos kalnų slidininkas Rossas Milne'as žuvo per greitojo nusileidimo treniruotę rėžęsis į medį.
