Įvyko ne vienas bendras susitikimas, numatytas būtinų darbų eiliškumas gerinant stadiono
kokybę. Apie tai bei apie kitų centro turimų bazių naudojimą
ateityje interviu naujienų agentūrai ELTA pasakoja S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis.
- Kai pernai tas vadinamasis didysis futbolas ėmė aplenkti Kauną, didžiausia to priežastimi kai kas nurodydavo prastą S.Dariaus ir S.Girėno centro stadiono, esančio Ąžuolyno pašonėje, būklę. Ar tikrai ji tokia prasta, ar kitos priežastys, jūsų nuomone, lemia futbolo vadovų sprendimą perkelti žaidimą į mažesnius stadionus mažesniuose miestuose?
- Dėl stadiono futbolo vejos ir aptarnavimo Futbolo federacija
mums priekaištų neturi. Galiu tvirtai pasakyti: didysis futbolas
Kauno neaplenkė. Jei vienos ar kitos rungtynės vyko ne Kaune, tai
nereiškia, kad mūsų stadionas yra „pašalintas iš žaidimo“.
Šiuo metu drauge su Futbolo federacija ir miesto savivaldybe
sprendžiami klausimai dėl S.Dariaus ir S.Girėno centrinio
stadiono atskirų segmentų sutvarkymo: apsaugos sistemos
atnaujinimo, medicininių patalpų sportininkams paruošimo,
žiniasklaidos patalpų remonto, apšvietimo bokštų sutvarkymo ir pan.
O kad Futbolo federacija kai kurias nacionalines futbolo rinktinės
rungtynes kelia į kitus miestus, tai yra futbolo populiarinimas. Ir
aš, būdamas futbolo sirgaliumi, pritariu federacijos vadovo
Liutauro Varanavičiaus strategijai.
Žinoma, kaip kaunietis ir stadiono vadovas, norėčiau, kad kuo
daugiau rungtynių vyktų mūsų stadione. Tad džiugu, kad galim visi
tikėtis, jog pagrindinės šio sezono rungtynės „Lietuva-Škotija“
turėtų vykti Kaune. Jeigu bus rastas finansavimas anksčiau minėtų
stadiono infrastruktūros elementų sutvarkymui.
Žinau, kad Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pasiryžęs
rasti finansavimo šaltinių stadionui sutvarkyti. Taigi, viliamės,
nepaisant visokių abejotinų pranašysčių ar gandų, didysis futbolas
mūsų mieste liks.
- Jūsų vadovaujamam sporto centrui priklauso ir pernai 70-metį atšventusi Kauno halė. Prieš kurį laiką pasigirdo nuogąstavimų, kad iki Europos krepšinio 2011 metų čempionato gali nepavykti užbaigti sporto arenos Alytuje statybos. Ir jau būta neoficialių siūlymų perkelti iš Alytaus į Kauno halę kai kurias krepšininkų kovas. Ar Kauno sporto halė būtų pajėgi su tuo susitvarkyti?
- Kauno sporto halė tikrai gali priimti 2011 metų Europos
krepšinio čempionato pogrupio varžybas. Turime modernią apšvietimo
sistemą, penkis tūkstančius sėdimų vietų. Dar galiu pridurti, kad
šią vasarą planuojame įsigyti naują krepšinio dangą.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad Kaunas turi pačius nuostabiausius
krepšinio sirgalius. Jei tikrai pogrupio varžybos vyktų Kauno
sporto halėje, jai reikėtų tik kosmetinio remonto sportininkų
persirengimo kambariuose ir kitose pagalbinėse patalpose. Toks
remontas tikrai nepareikalautų didelių išlaidų.
- Miesto galvos vis dažniau kalba apie jūsų kaimynės - Lietuvos kūno kultūros akademijos - norą gauti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno centrą kaip jaunų sporto specialistų ugdymo kalvę. Kiek dabar atsieina jūsų vadovaujamos sporto bazės išlaikymas ir ar dabartinė S.Dariaus ir S.Girėno centro steigėja - Kauno miesto savivaldybė - dažnai biudžeto lėšomis remia jį? Kokios nuomonės apie šio turto perdavimą aukštajai mokyklai būtumėte jūs, centro direktorius?
- Sporto bazė tikrai reikalinga mokymo procesui ir
studentiškiems LKKA klubams, tačiau neabejotinai ši bazė reikalinga
miesto sporto ir kultūros bendruomenei. Kauno miesto savivaldybė
turi nemažai sporto mokyklų, kurios bazuojasi S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre, čia rengia treniruotes bei varžybas.
Mūsų centro stadionas ir halė tarnauja įvairioms šalies sporto
federacijoms. Paminėsiu tik kelias iš jų - futbolo, lengvosios
atletikos, krepšinio, rankinio, bokso, sportinių šokių ir t.t.
Centro išlaikymas viešajai įstaigai per metus atsieina truputį
daugiau nei 2 mln. litų.
Kaštai svyruoja priklausomai nuo renginių skaičiaus ir
komunalinių paslaugų kainų. Deja, pastarosios Lietuvoje yra
linkusios tik augti.
Miesto savivaldybė savo arba valstybės lėšomis vykdo pastatų ir
statinių kapitalinius remontus. Per pastaruosius dvejus metus
stadione paklota nauja bėgimo takų danga, įrengta svarbių svečių
tribūna, sporto halėje sumontuotas naujas apšvietimas.Taigi
steigėja tikrai rūpinasi savo įstaiga ir, abejoju, ar kas kitas
geriau pasirūpins.
Kam ateityje priklausys sporto bazė, turės nuspręsti miesto
politikai ir vadovai. Aš, kaip dabartinis įstaigos direktorius,
tikiu protingais jų sprendimais. Viliuosi, kad miestas ir toliau
išlaikys bei gebės dar plačiau atverti visai visuomenei sporto ir
kultūros bazę - S.Dariaus ir S.Girėno centrą, kuriame vyksta
nemažai įvairių renginių. Tiek sporto halė, tiek stadionas yra
valstybės saugomi objektai. Taigi kas geriau jais galėtų
pasirūpinti nei savivaldybė.
- Kitų metų pavasaris, kai Nemuno saloje pradės funkcionuoti nauja moderni sporto arena, kurios administratorius dar gaus kasmetinę apie 3 mln. litų dotaciją iš miesto savivaldybės, neišvengiamai užbrėš tam tikrą brūkšnį Kauno sporto halės istorijoje bei jos ateities perspektyvose. Gal tai nebus „halei“ lemtinga, ir ši senutė dar ilgai tarnaus, vietoj krepšinio pasirinkusi kitas sporto šakas, kaip jūs manote?
- Dauguma kauniečių džiaugiasi naujos pramogų arenos atsiradimu
Kaune. Sporto halė toliau liks tarnauti miesto bendruomenei tiek
pramogų, tiek sporto srityse. Tačiau gal halės funkcijos nuo to
momento, kai atsiras arena saloje, daugiau bus orientuotos į sporto
varžybas ir treniruotes, studentų krepšinio, salės futbolo,
rankinio ir kitokias. Kaunas yra akademinio sportiško jaunimo
miestas, todėl halėje galės sportuoti daugiau jaunimo, nes didžiojo
krepšinio laikais to negalėdavome leisti dėl bazės užimtumo.
Kai kurie kultūriniai projektai jau seniai suaugę su Kauno
sporto hale. Manau, jie visai sėkmingai bus tęsiami. Tai - ir
„Grok, Jurgeli“ liaudies muzikantų varžytuvės, ir „Gintarinės
poros“ šokių konkursas, ir dar kitokie renginiai.
Bendradarbiaudami su viešąja įstaiga „Baltijos cirkas“, kartu
planuojame Kauno sporto halėje daugiau cirko meistrų pasirodymų,
nes kauniečiai, kaip pastaraisiais metais įsitikinome, labai mėgsta
šią kultūros sritį.
Aišku, Žalgirio krepšinio klubui perėjus į naują areną
neteksime daug pajamų, bet, manau, geranoriškai padedami steigėjos
- Kauno miesto savivaldybės, rasime būdų, kaip išspręsti šią
problemą.