Ruses į teniso elitą veda ir pragaro keliai

Masinis Rusijos tenisininkių skverbimasis į elitą ir vis didėjantis dominavimas reitinguose pastarąjį dešimtmetį stebina pasaulį, nes prieštarauja logikai. Juk visa Rusijos sporto sistema patiria didelį nuosmukį.

Senstelėjęs inventorius, nutriušusios salės, nemokšiška sporto vadyba – visai tai teniso rezultatams, regis, neturi jokios įtakos.

Paimkime kad ir prieš keletą savaičių vykusį „Sony Ericsson Open“ turnyrą – vienas didžiausių komercinių varžybų, neskaitant „Grand Slam“ turnyrų.

Net po to, kai Rusijos teniso žvaigždės Marija Šarapova ir Dinara Safina iškrito dėl traumų, dar tuzinas rusių pasirodė pagrindinėse varžybose, visiškai užgoždamos kitų šalių atstoves.

Birmingame (JAV) šį savaitgalį vyks neoficialaus moterų komandų pasaulio čempionato – Federacijos taurės pusfinalio dvikova, kurioje rusės per akistatą su amerikietėmis sieks įrodyti esančios vertos teniso supervalstybės vardo.

Rusijos tenisininkės nenurodytų vienos priežasties, dėl kurios jos toliau žydi ryškiausiomis spalvomis, nepaisant vystančios šalies sporto struktūros.

Rusių žodžiais, sunkios treniruočių sąlygos jas tik dar labiau užgrūdino.

Prie sėkmės prisidėjo ir rusių moterų genai, pritaikyti bet kokiems sunkumams. Impulsą išpopuliarėti šiai sporto šakai suteikė ir Rusijos prezidento Boriso Jelcino palankumas tenisui.

Rusių antplūdis profesionalų teniso turnyruose aiškinamas ir tuo, kad dėl aukšto lygio varžybų tėvynėje stokos ir lėšų trūkumo jos stengiasi kuo anksčiau pradėti užsidirbti.

Bet, ko gero, labiausiai įtikinamas paaiškinimas – statistinis. Rusijoje į teniso treniruotes plūsta minios mergaičių, norinčių būti panašiomis į Aną Kurnikovą ar M.Šarapovą.

„Rusijoje tenisas toks populiarus, kad mūsų šalis negali aprėpti visų vaikų, norinčių pramokti teniso“, – aiškino Jelena Demen-tjeva, 6-oji pasaulio raketė.

Anastasija Myskina išgarsėjo tapusi pirmąja ruse, 2004 metais triumfavusia „Grand Slam“ turnyre – atvirosiose Prancūzijos pirmenybėse.

Tuo tarpu A.Kurnikovai, kurios karjera truko nuo 1994 iki 2003 metų, ir M.Šarapovai, tapusiai profesionale 2001-aisiais, vos sulaukus 14 metų, kelią į šlovę atvėrė ir įspūdinga išvaizda.

Modelių darbo patirtis reklamos srityje šias ruses pavertė pramogų pasaulio garsenybėmis.

„Rusijoje – tikras teniso bumas“, – patvirtino ir Ala Kudriavceva, 78-oji pasaulio raketė.

Prieš porą dešimtmečių Rusija negalėjo pasigirti išskirtinėmis teniso tradicijomis.

Bet viskas pasikeitė po 1988 m. Seulo olimpiados, kai po 64 metų pertraukos ši sporto šaka buvo įtraukta į žaidynių programą.

Dar didesniu impulsu amžiaus pradžioje tapo B.Jelcino įprotis 3 kartus per savaitę užsukti į teniso aikštyną.

Politiko įtaka sporto šakai juntama ir dabar, praėjus keleriems metams po jo mirties, kai pradinukų grupės užpildo B.Jelcino dėka įrengtus šimtus aikštynų.

„B.Jelcinas mums išties padėjo, – teigė J.Dementjeva. – Jis buvo pats didžiausias aistruolis.

Šis politikas pradėjo plėtoti teniso infrastruktūrą ne tik Maskvoje, bet ir atokiausiuose šalies kampeliuose. Tai perrašė teniso istoriją, tenisas tapo viena kertinių sporto šakų“.

Dėl B.Jelcino palaikymo šalyje atsirado naujų aikštynų ir turnyrų, bet tai negarantavo bendro aukšto lygio visoms treniruočių bazėms Rusijos provincijoje. O ir naujosios prašmatniai įrengtos arenos neprieinamos paprastiems Rusijos gyventojams.

Nors daugumos jaunųjų žaidėjų treniruočių sąlygos lieka sunkios, jos pačios tvirtina, kad patirti išbandymai padeda neužriesti nosies karjerai įsibėgėjus.

„Rusėms tenisas – vienas retų kelių į geresnį gyvenimą“, – aiškino Simonas Sergesas. Treneris iš Italijos susituokė su Regina Kulikova, 71-ąja pasaulio rakete iš Rusijos.

„Mes išties stipresnės psichologiškai nei kitų šalių atstovės.

Mes kaunamės kaip išprotėjusios. Mes nuolat trokštame laimėti ir tobulėti“, – vyrui pritarė R.Kulikova.

Kai jaunosios žvaigždutės pasiekia elito lygį, joms reikia geresnės kokybės individualių treniruočių, geresnių materialinių sąlygų.

Todėl rusės be didesnių sentimentų kelia sparnus į užsienį.

A.Kurnikova ir M.Šarapova dar paauglystėje persikėlė į Breidentoną, kad Floridos valstijoje galėtų lankyti garsiąją Nicko Bollettieri akademiją.

S.Kuznecova išvyko į Ispaniją, 18-oji raketė Nadia Petrova ieškojo laimės Egipte, 29-oji reitinge Anastasija Pavliučenkova treniruojasi Prancūzijoje.

R.Kulikova apsistojo Italijoje, vėliau persikėlė į Šveicariją.

Sovietinės sporto mašinos paliesta karta Rusijos teniso žvaigždutėms netiesiogiai perdavė daugybę legendinės eros privalumų.

A.Kurnikova – graikų-romėnų imtynininko ir 400 metrų bėgikės atžala.

Daugelio dabartinio šalies teniso elito atstovių šaknys labai panašios.

Vienos tėvas – pasaulio imtynių čempionas, kitos motina – šešiskart planetos dviračių čempionė, dar vienas – buvęs profesionalus krepšininkas, kitas – buvęs kūjo metikas.

Dar du yra laimėję olimpinių žaidynių bronzą – vienas sprinto rungtyje, kitas – žolės žiedulio varžybose.

„Sportas įaugęs į mūsų kraują“, – dėstė R.Kulikova, kurios tėvas Aleksandras profesionaliai žaidė krepšinį.

Tiesa, net didžiausios žvaigždės negali pasigirti valstybės finansine parama.

Nors S.Kuznecova laimėjo 2004 m. atvirąjį JAV čempionatą, o 2009 m. ir Prancūzijos pirmenybes, valdžia jos nelepino.

Vienintelis privalumas, kurį ji gavo iš valdiškų struktūrų, – 3 ar 4 valandos nemokamų treniruočių aikštyne, esančiame atokiau Maskvos centro.

„Nė viena mūsų neturėjome turtingų tėvų. Visi kentėjome.

Mūsų didžiausias turtas – kovotojų mentalitetas.

Juk ir karą rusai laimėjo eidami su peiliais prieš kulkas“, – vaizdingai lygino S.Kuznecova.

„Amerikietės mergaitės jau karjeros pradžioje turi sutartis su „Nike“ ir panašių privalumų. O tu neturi nieko. Štai kuo Rusijoje kvėpuoja tenisas“, – skundėsi S.Kuznecova.

Aukšto lygio treniruočių trūkumas ne tik suformavo rusių charakterį, bet ir stumia jas aukštyn profesionalių reitinge.

Jaunių amžiaus grupės lyderės JAV gali pasinaudoti stipendijomis ir pamažu tobulėti studijuodamos geriausiuose šalies universitetuose.

„Rusijoje tenisininkams nėra pasirinkimo: arba iškart tampi profesionalu, arba niekuo, – pabrėžė A.Kudriavceva. – Pas mus nėra koledžų ar aukštųjų mokyklų teniso. Nieko.

Kitose šalyse sportuojantis jaunimas turi aiškų kelią – stoti į koledžą ar universitetą.

Tarp mano pažįstamų jaunų amerikiečių pasitaikė vos kelios, kurios norėjo iškart tapti profesionalėmis.

Beveik visos sakė iš pradžių užsiimsiančios mokslais.

Šia prasme kilti sportinės karjeros laiptais joms netgi sunkiau“.

Kaip padėti tūkstančiams Rusijos mergaičių, pasiryžusių pakartoti M.Šarapovos Pelenės istoriją?

„Jūs net neįsivaizduojate, kiek talentingų vaikų yra Rusijoje. Jie dirba sunkiai ir kryptingai, sparčiai tobulėja.

Tačiau tas augimas sustoja, kai atsiradus rimtesnių varžybų poreikiui jie neturi pinigų kelionėms. Jie negauna nei federacijos, nei rėmėjų paramos“, – aiškino S.Kuznecova.

Bet ar puikios treniruočių sąlygos garantuotų pergales?

„Rusija išties turi daug teniso žvaigždžių.

Bet pamėginkite bent įsivaizduoti, kiek daug jų praradome“, – atsiduso rusė.

* * *

Per penkerius pastaruosius metus Rusija įveikė kelią nuo sparčiai augančios jėgos iki moterų teniso supervalstybės.

Pastaruoju metu pasauliniame „WTA Tour“ moterų reitinge trys rusės rikiuojasi tarp 10 pajėgiausių žaidėjų. Tarp 200 geriausių tenisininkių galime aptikti net 29 rusiškas pavardes.

Tai yra keliskart daugiau žaidėjų elite, nei jų turi bet kuri kita pasaulio teniso elito valstybė – JAV (15), Prancūzija (11), Italija (10).

Palyginimui – vyrų „ATP Tour“ klasifikacijoje tik 6 rusai prasibrovė tarp 200 geriausiųjų.

Neseniai paklausta apie pastebimą Kinijos teniso augimą 5-oji pasaulio raketė Svetlana Kuznecova atsakė paprastai: „Rusija yra daug geresnė.“