„Jeigu profesionalui per mėnesį reikia nubėgti maždaug 600 km
ir daugiau, tai mėgėjui turėtų pakakti 400 km per mėnesį, kad
būtų pasirengęs bėgti maratoną“,- sakė 31 metų Lietuvos
rekordininkė. Pasak jos, per metus galima bėgti du arba tris
maratonus, o amžiaus limito nėra.
„Jeigu pradedi bėgioti nuo jaunystės, pakloji sveikatos pamatus
visam gyvenimui. Lengvoji atletika yra sporto karalienė. Bėgimas
taikomas visoms sporto šakoms. Bėgant visi vidaus kūno organai
gauna mikromasažą ir visi raumenys dirba. Tai yra visapusiškas
sportas“,- bėgimo privalumus vardijo Ž. Balčiūnaitė.
Bėgantiems maratoną pirmą kartą Lietuvos olimpietė patarimų
negailėjo. „Iš pradžių nereikėtų greitai bėgti. Geriau ramiau
pradėti ir jau antroje maratono pusėje greitėti. Reikia
„įsiklausyti“ į organizmą - per prievartą bėgti pirmo maratono
negalima, reikia pajusti malonumą, kaip tai pajutau ir aš Frankfurto
maratone“,- pasakojo ji.
Ž. Balčiūnaitė mokė, kad taisyklingiausias kvėpavimas
bėgant - per burną. Tuomet organizmas gauna daugiau deguonies. O kad
kvėpavimas nesutriktų, prie krūvio organizmą reikia pratinti
palaipsniui.
„Bėgiką galima atpažinti ir gatvėje - proporcingas kūnas,
eisena, gražūs raumenys, - kalbėjo maratonininkė. - Man pačiai
bėgimas yra malonumas, hobis, darbas ir buvimas gamtoje, ką labai
mėgstu.“
Svarbiausiam šio sezono startui - Europos čempionatui -
besirengianti Ž.Balčiūnaitė kol kas negalėjo atsakyti, ar pati
bėgs Vilniaus maratone, tačiau visus bėgimo entuziastus ar
norinčius jais tapti kvietė ateiti ir save išbandyti.
Vilniaus maratonas vyks rugsėjo 12 dieną. Anot organizatorių,
tai bus ne tik bėgimas, bet ištisas renginių maratonas, kuriame
vyks aukštakulnių lenktynės, ledo ritulys su riedučiais ir netgi
žvejų varžybos.
Nuo vasario mėnesio į Vilniaus maratoną jau užsiregistravo 507
dalyviai: maratono distancijoje - 197, pusė maratono - 206, mini
maratone - 104. Organizatoriai viliasi, kad renginys sutaps su
sostinės dienomis.