Ji daugiau nebesislapsto. Rožiniais sportiniais marškinėliais apsitempusią ir siauras pilkas blauzdines apsimovusią sportininkę žurnalistai surado Pretorijos universiteto treniruočių aikštelėje.
Nuo praėjusių metų Caster dar truputėlį ūgtelėjo ir, atrodo, tapo lieknesnė. Ji kvailiojo ir šokinėjo, garsiai juokėsi savo žemu balsu, boksavosi į orą ir apšilimo metu „mušėsi” su kitomis bėgikėmis.
Pergalė sudrebino pasaulį
C.Semenya – margaspalvis taškelis būryje atlečių, kurios, nuaidėjus trenerio švilpukui, pasileidžia bėgti. Ir vis dėlto 800 m pasaulio bėgimo čempionė – išskirtinė, dabar ji – politinės reikšmės asmuo ir viena dažniausiai aptarinėjamų sportininkių.
Dėl C.Semenyos buvo sustabdyta Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lengvosios atletikos federacijos veikla, dėl jos sugėdintas atsistatydino šalies lengvosios atletikos rinktinės treneris, dėl jos PAR sporto ministras grasino sukelti „trečiąjį pasaulinį karą”.
Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) buvo pakliuvusi į sunkią padėtį, šešėlis krito ir ant 2009 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionato Berlyne (Vokietija).
Dabar Caster nebesislapsto. Po treniruotės ji nuskubėjo į universiteto, kurio stipendiją gauna nuo praėjusių metų, sporto centro kavinę ir krito į kėdę.
Plačiai išskėtusi kojas, rankomis atsirėmusi į kitų kėdžių atkaltes, žaismingai beisbolo kepuraitę užsimaukšlinusi C.Semenya – pusiau vaikėzas, pusiau hiphopo stiliaus mergina.
Nei varžybų, nei treniruočių
Praėjusį rugsėjį 800 m bėgimo pasaulio čempionė spaudžiama PAR valdininkų pozavo žurnalui „People” mini sijonėliu ir aukštakulniais bateliais. Tokiu būdu buvo siekta išblaškyti abejones dėl jos lyties.
C.Semenya ilgą laiką tylėjo. Dabar ji vokiečių žurnalistui atvirai prabilo apie praėjusius dvylika mėnesių.
Sportininkė negalėjo dalyvauti varžybose, nes IAAF norėjo ištirti, ar ji tikrai yra moteris.
Tai buvo kankinantys mėnesiai, nes viskas, kuo tikėjo jauna moteris iš šiaurinės PAR dalies, apvirto aukštyn kojomis.
Tai, kad Caster buvo įtariama apgavyste, jau buvo blogai.
Tai, kad kiti visiškai svetimi žmonės manė geriau žinantys, kodėl ji yra tokia didelė, stipri, greita, buvo dar blogiau.
Tuo metu Caster nesitreniravo, dažniausiai tik bėgiojo ristele. Treniruotis, žinant, kad nedalyvaus varžybose, – ne jos charakteriui. C.Semenya klausėsi muzikos, skaitė – jai patinka eilėraščiai – ir, vaizdžiai sakant, užsidėjo šarvus.
„Nesu pikta ar įniršusi, nes aš nesu pasaulio Lengvosios atletikos federacija. Neturiu supratimo, ką ji darė ir kodėl. Jos atstovai su manimi niekada nesikalbėjo. Noriu tik bėgti ir apginti savo titulą”, – sako 19-metė.
Buvo sutrikę ir valdininkai
Jau metai praėjo po pasaulio čempionato Berlyne, kai jaunoji bėgikė nugalėjo 800 m bėgimo finale, pasiekusi geriausią sezono rezultatą – 1 min. 55,45 sek.
Bet per spaudos konferenciją vietoj naujosios pasaulio bėgimo čempionės kėdėje sėdėjo kitas asmuo: IAAF generalinis sekretorius Pierre’as Weissas.
Jis aiškino nežinąs, ar ši bėgikė yra moteris.
Po šių žodžių sporto funkcionierius pridūrė, kad C.Semenyai paskirtas lyties patikrinimo testas, ir jei jo atletė neišlaikys, jai teks grąžinti medalį ir premiją.
Anot P.Weisso, sportininkė nedalyvauja spaudos konferencijoje, nes ji labai jauna ir nėra pasirengusi klausimams, kurie dabar neišvengiamai iškiltų.
Ši mintis iš dalies buvo teisinga, nes tam paruošti C.Semenyą sporto valdininkai pamiršo.
Dėl testų kilo sumaištis
Tuo metu, kai pasaulio visuomenė pro didinamąjį stiklą nagrinėjo 18-metės atletės išvaizdą ir spėliojo dėl jos lyties, C.Semenya sėdėjo savo viešbučio kambaryje Berlyne ir mėgino suprasti, kas įvyko.
Pretekstą tyrimams davė per metus net 9 sekundėmis pagerėjęs 800 m bėgimo rezultatas, taip pat atletės išvaizda ir jos žemas balsas.
C.Semenya – ne pirmoji sportininkė, kuri kilus abejonėms dėl lyties būtų pašalinta iš moterų varžybų.
Šiuo metu lengvojoje atletikoje atsisakyta lyties testo, taikyto iki 1992-ųjų. Lyties patikrinimo testai tarptautinių varžybų metu dabar atliekami tik atskirais atvejais.
Tačiau aiškių kriterijų, kada vyras yra laikomas vyru, o moteris moterimi, nėra. Šiuo požiūriu IAAF dirba blogai, o tai traumuoja atletes.
2006 metais po lyties testo sidabro medalis buvo atimtas iš Azijos žaidynių dalyvės, 800 m bėgikės iš Indijos Santhi Soundarajan. Po šio sprendimo sportininkė mėgino nusižudyti.
PAR lengvosios atletikos valdininkai iš pradžių teigė esantys pasipiktinę dėl elgesio su C.Semenya. Pasipylė kalbos apie sąmokslą, nedraugiškumą, pažiro kaltinimai ir grasinimai.
Visa tai tęsėsi, kol paaiškėjo, kad dar iki pasaulio čempionato buvo atliktas C.Semenyos lyties patikrinimo testas. Jai nežinant, be jos pritarimo ir paaiškinimo, ko iš tikrųjų buvo ieškoma.
Laukimas truko amžinybę
C.Semenya suakmenėjusiu veidu Berlyne atsiėmė savo aukso medalį. Vakare ji paskambino tetai, gyvenusiai skurdžioje lūšnelėje mažame Limpopo provincijos kaime, ir kūkčiodama pasakė: „Jie mano, kad aš esu vyras.”
Po to PAR bėgikė dingo iš tarptautinės sporto arenos taip pat greitai, kaip į ją buvo įžengusi.
IAAF skelbė, kad C.Semenyos testų rezultatai paaiškės po kelių savaičių. Tačiau bėgo mėnesiai, nuo sprendimo buvo išsisukinėjama, o klausimai dėl bėgikės jau buvo apariami valstybiniu lygmeniu.
Apie tą laiką atletė dabar nebenori nė pagalvoti.
„Laukiau, su niekuo nesikalbėjau, net jei kas nors nuolat ir šmėkštelėdavo laikraščiuose. Sugebu viską išmesti iš galvos. Greitai pamirštu.
Tai – stiprioji mano charakterio pusė”, – sako C.Semenya.
Kaimą užplūdo smalsuoliai
Būsimoji atletė gimė tankiai apgyvendintame Limpopo provincijos kaime su išdžiūvusia žole, erškėčių brūzgynais ir raudonomis smėlio dulkėmis. Šiame vargingame PAR regione mažai kas turi elektrą ar vandentiekį, bet mobilųjį telefoną – beveik kiekvienas.
Garsiosios sportininkės tėvas dirba sodininku Pretorijoje. Gimtajame Caster kaime ją pažįsta visi. Ir jei kas nors niekada nematė bėgikės asmeniškai, visi žino, kad jai pavyko uždirbti šiek tiek pinigų šeimai.
Bet pasididžiavimą C.Semenya užgožė kartėlis, kai į kaimą sugužėjo daug baltaodžių ir ėmė kamantinėti apie chromosomas, hermafroditus, klausinėti, ar vaikystėje būsimoji atletė mieliau mūvėjo kelnes ar segėjo sijonus.
„Visa tai mums buvo labai nemalonu”, – sakė vienas C.Semenyos kaimynų.
Matė lakstančią nuogą
Martinas Chokwe vaikystėje mokė Caster žaisti futbolą.
Keturiskart per savaitę ji gainiojo kamuolį iš tankių erškėčių brūzgynų išvaduotoje smėlio aikštėje kaimo pakraštyje.
„Žinoma, ji yra mergaitė. Visi tai žino. Visi matė, kaip mažoji Caster nuoga žaidė su kitais vaikais”, – sakė M.Chokwe.
Nepaisant to, ji skyrėsi nuo kitų kaimo vaikų.
„Caster buvo drąsesnė, stipresnė, protingesnė, buvo beprotiškai įsimylėjusi futbolą. Ji visuomet norėjo treniruotis”, – pridūrė M.Chokwe.
Baigusi pradinę mokyklą Caster apsigyveno keli kilometrai nuo namų esančiame kaime pas tetą Mminą Sekgalą tam, kad ten lankytų vidurinę mokyklą.
Smulkutė, vikri, plačiai besišypsanti 80-metė Caster teta iš pradžių nesileido į jokias kalbas su vokiečių žurnalistu. Ji manė, kad jo kraštiečiai įžeidė jos giminaitę.
Nepadėjo aiškinimai, kad pasaulio lengvosios atletikos čempionatas tik vyko Vokietijoje, o sprendimas dėl lyties testo priklausė IAAF. C.Semenyos teta nenorėjo to nei klausyti, nei žinoti.
Pasak M.Sekgalos, sugebėjimą greitai bėgioti Caster paveldėjusi iš jos. Su dabar garsia tapusia giminaite teta kalbasi mažiausiai kartą per savaitę.
Ilgisi paprasto gyvenimo
C.Semenya vėl treniruojasi su savo grupe Pretorijoje pusę penkių ryto ir ketvirtą po pietų.
Tarp treniruočių vienos merginos eina į darbą, o kitos lanko universitetą. Apmąstymams nelieka daug laiko.
C.Semenya gyvena uždarą gyvenimą. Jos pasaulis – sportininkų bendrabutis, stadionas, universitetas. Draugo ji neturi.
Tiktai retkarčiais C.Semenya išeina už Pretorijos universiteto miestelio teritorijos ribų. Atletė sako, kad jai visiškai nesvarbu, ką šneka žmonės.
Galbūt tai tiesa, o gal ji paprasčiausiai priprato, kad į ją žiūrima kitaip. Kartais C.Semenya panaši į tylų ir kuklų kaimo vaiką, bet kartais – į skardžiabalsę ir išdidžią dievaitę. Apie tai, kas glūdi jos viduje, nenori kalbėti.
Caster ilgisi gyvenimo, kuriame galioja paprastos taisyklės. Nori dalyvauti varžybose, laimėti ir būti laisva. Mergina nori būti tokia kaip visos.
Ar išsipildys svajonės?
Šių metų vasarą IAAF pasiuntė pasauliui tris šykščias eilutes, kad C.Semenya vėl gali dalyvauti varžybose. Medicininių tyrimų rezultatai turėtų likti privačiu sportininkės reikalu.
PAR bėgikė gali dar daug pasiekti. Bet C.Semenya be iliuzijų vertina sporto verslo pasaulį.
„Aš bėgu, nes sugebu ir tai darau sėkmingai. Didžiuojuosi, nes galiu padėti savo šeimai.
Bėgsiu tol, kol laimėsiu. Kai nebelaimėsiu, grįšiu į savo gimtąjį kaimą”, – tvirtai sako C.Semenya.