Ištyrus susirgusiuosius, buvo nustatytas Cryptosporidium sukėlėjas, kuris rastas ir centralizuotai miestui tiekiamame geriamajame vandenyje. Buitinėms reikmėms vanduo Ostersund miesto gyventojams yra imamas iš didžiausio Švedijoje Storsjono ežero. Šalies aplinkos sveikatos tarnyba aiškinasi vandens užteršimo priežastis.
Į pasaulio biatlono taurės varžybas atvykusiems svečiams bei vietos gyventojams Švedijos sveikatos priežiūros specialistai pataria vartoti tik virintą vandenį ir informuoja apie kitas atsargumo priemones, ligos simptomus.
Kriptosporidiazė yra pirmuonių sukeliama liga, pasireiškianti gausiu vandeningu viduriavimu, trunkančiu nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Šios užkrečiamosios ligos infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, naminiai bei laukiniai gyvūnai, su išmatomis į aplinką išskiriantys kriptosporidijų oocistas. Dažniausiai ligos sukėlėjai patenka per užterštą vandenį, maistą, dirvožemį bei įvairius aplinkos daiktus, taip pat nuo sergančio žmogaus ar užsikrėtusio gyvūno.
Dažniausiai žmonės užsikrečia vartodami užterštą vandenį ar maudydamiesi užterštame baseinų, kitų telkinių vandenyje.
Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 5 iki 14 dienų, asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, ligos simptomai gali pasirodyti po 3–4 dienų. Daugumai žmonių liga praeina be simptomų, tačiau jie gali užkrėsti kitus patys to nepastebėdami.
Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, ligonis vemia, viduriuoja, savijautai blogėjant atsiranda galvos, raumenų skausmai. Susirgimas tęsiasi 1–2 savaites ir praeina savaime be gydymo. Parazitai dingsta praėjus 1–3 savaitėms po klinikinių simptomų išnykimo. Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus: vaikai ar seni žmonės serga sunkiau. Nusilpę, pažeistos imuninės sistemos asmenys gali sirgti net iki 4 mėnesių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria, kaip išvengti viduriavimo:
• visada plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgio ruošimą ar vartojimą, kūdikiui pakeitus vystyklus (net jei buvo naudojamos pirštinės), po sąlyčio su viduriuojančiais naminiais gyvūnais;
• kruopščiai švariu vandeniu plauti visas daržoves ir vaisius, kurie vartojami žali;
• saugoti vandenį nuo užteršimo žmonių fekalijomis;
• nelankyti baseinų dvi savaites po ligos, nes ligonis ir neturėdamas klinikinių požymių dar kurį laiką su išmatomis išskiria sukėlėjų. Maudantis ežeruose, upėse, baseinuose stengtis, kad nepatektų į burną vandens, kuris gali būti užterštas žmonių ar gyvūnų išmatomis;
• negerti nevirinto (ar kitaip neapdoroto) vandens iš atvirų vandens šaltinių. Filtrai su 0,1–1,0 mm dydžio poromis yra efektyvi priemonė, tačiau geriausia vandenį virinti (bent 1 min.);
• keliaujantiems į Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos šalis vartoti saugų geriamąjį vandenį ir kuo dažniau plauti rankas.