Šįryt S.Krupeckaitė nevyks į kasdienę treniruotę Panevėžio dviračių treke.
28 metų sportininkės dienotvarkėje sausio 7-oji skirta pasidžiaugti praėjusių metų laimėjimais, darkart padėkoti visiems, kurie sveikino su puikiais rezultatais 2010-aisiais ir linkėjo įspūdingų pergalių šiemet.
– Nuo 1994 metų, kai Metų sportininkui įteikiama Šaulio skulptūra, tik Virgilijui Aleknai pavyko pelnyti daugiau negu vieną trofėjų.
Jūs tapote pirmąja sportininke, pasukusia legendinio disko metiko pėdomis. Ar neužriesite nosies? – „Lietuvos rytas” paklausė S.Krupeckaitės.
– Tikrai ne. Aš ne iš tų žmonių, kuriuos šlovė sugadina.
Į tokius įvertinimus žiūriu kaip į didžiausią padėką ar honorarą, pervestą į mano sąskaitą. Tada žinau, kad gerai atlieku savo darbą.
Aš su žmonėmis bendrauju taip pat kaip ir iki pastarųjų skambių pergalių. Mano charakterio tai nekeičia.
Juolab kad sporte viskas gali per akimirką apvirsti aukštyn kojomis. Vieną dieną esi nežinomas, kitą – visiems įdomus. Arba atvirkščiai.
– Sakoma, kad išsilaikyti viršūnėje kur kas sunkiau nei į ją įkopti. Kas jums padėjo antrus metus iš eilės likti aukščiausioje pozicijoje?
– 2010 metais kartelė buvo užkelta labai aukštai. O kuo aukščiau kyli, tuo sunkiau tame lygyje išlikti.
Be trenerio (dviratininkę treniruoja jos vyras Dmitrijus Leopoldas. – Red.) ir visų kitų pagalbininkų tų pozicijų gal ir nebūčiau išlaikiusi.
– Galbūt prie sėkmės prisidėjo ir naujasis jūsų talismanas – jau antrasis pakabutis, kuriame įamžintas pasaulio sprinto rekordas?
– Mano tikrasis talismanas – vaikščiojantis. Tai mano vyras ir treneris. Jis, kai reikia – paspiria, kai nereikia – prilaiko.
Dima palaiko ir morališkai, ir fiziškai, todėl drąsiai sakau – jam priklauso 50 procentų mano sėkmės.
– Šiemet jūsų vyrui D.Leopoldui sporto žurnalistai skyrė antrąją vietą geriausių šalies trenerių rinkimuose.
Turbūt jam jau buvo įkyrėję tūnoti jūsų šešėlyje?
– Dima – ne garbėtroška, man šlovės jis tikrai nepavydi. Vis dėlto jo sėkme džiaugiuosi net labiau nei savo.
Man smagu, kad jis taip greit sulaukė lietuvių pripažinimo, nors atvyko iš kitos šalies (D.Leopoldas buvo žinomas Rusijos treko dviratininkas. – Red.).
– 2009-aisiais laimėjote visus įmanomus titulus.
Ar 2010-aisiais irgi pavyko pasiekti viską, ko norėjote?
– Užpernai buvo padaryta net šiek tiek per daug. Tuo metu neslėgė atsakomybė, tiesiog variau akis išplėtusi ir rinkau pergales. Pastarasis sezonas buvo daug sudėtingesnis.
Prasidėjo pasirengimas 2012 metų Londono olimpinėms žaidynėms, todėl savo startus vertinau racionaliau. Analizavau klaidas, gludinau detales.
– Šventės daugeliui žmonių – galimybė atitrūkti nuo kasdienių darbų. Ar jums pavyko bent savaitei pamiršti dviratį?
– Man dabar kaip tik pats sezono įkarštis. Varžybos seka varžybas, todėl reikia joms gerai pasirengti.
Per šventines savaites beveik kasdien treniravausi po du kartus. Apie jokį poilsį nebuvo net kalbos.
– Ar nekilo minties ištrūkti į gamtą su slidėmis ar rogutėmis?
– Aš sąmoningai riboju tokias pramogas.
Turiu saugotis traumų ar peršalimo. Juk susižeidusi sezono metu nuvilčiau daugelį žmonių.
– Turite ir saugesnį pomėgį – siuvinėti. Ką įdomaus išsiuvinėjote 2010-aisiais?
– Būdama namie beveik nesiuvinėjau, bet treniruočių stovyklose vieną kitą meno darbelį sukūriau.
– Tarp Lietuvos sportininkų išsiskiriate ir aktyvumu virtualiojoje erdvėje. Turite savo profilį populiariame socialiniame tinkle, asmeninę interneto svetainę. Ar dažnai ten lankotės?
– Kelionėse dažnokai lendu į internetą.
Bendrauju su draugais, gerbėjais. „Facebook” jų turiu apie pusantro tūkstančio.
– Keletą pastarųjų metų į visas treniruočių stovyklas vykdavote su savo globotine – cvergpinčerių veislės kale Banda.
Ar ji vis dar jus lydi kelionėse?
– O kaipgi kitaip? Banda yra mūsų šeimos narė. Ji kuria gerą atmosferą, suteikia šilumos, teigiamų emocijų.
Jei šeimininkė užsisėdi kambaryje, išveda ją pasivaikščioti. (Juokiasi.)
– Po Naujųjų metų žmonės dažnai planuoja įvairias permainas. Kuo savo gyvenimą 2011-aisiais norėtumėte pakeisti jūs?
– Nepatikėsite, bet nieko nekeisčiau. Ne todėl, kad viskas būtų idealu.
Tiesiog dabar viskas yra savo vietose. Jaučiu visišką harmoniją.
– Tačiau pernai jums vis tiek ko nors trūko...
– Sportininkams visada trūksta poilsio. Man taip pat.
Bet ne veltui sakoma – pailsėsime po mirties.
– Daugumai moterų patinka užsukti į prekybos centrą ir smagiai paišlaidauti.
Koks pirkinys 2010-aisiais jums įsiminė labiausiai?
– Nesakyčiau, kad labai mėgstu išlaidauti. Mes su vyru išleidžiame nemažai, bet stengiamės taupyti.
Įsimintiniausias buvo ne pirkinys, o Dimos dovana. Gimtadienio proga jis man įteikė naują nešiojamąjį kompiuterį.
– Kaip sutikote Naujuosius metus?
– Po sunkių treniruočių man didžiausias malonumas – ilgiau padrybsoti lovoje. Todėl per šventes stengiausi neapsikrauti darbais.
Naujuosius pasitikome ramiai. Draugų šeima mus su Dima buvo pakvietusi į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą. Žiūrėjome naujametį spektaklį.
– 2011-ieji pagal Rytų kalendorių vadinami Kiškio metais. Ar tam teikiate kokią nors reikšmę?
– Negaliu sakyti, kad man tokie dalykai nėra svarbūs. Iš dalies jais tikiu.
Tiesa, dar nenagrinėjau, ką šiemet man žada horoskopas.
Spėju, kad metai bus vaisingi. Juk pagal Zodiaką esu Šaulys. Matyt, daug kiškių sumedžiosiu. (Juokiasi.)
– Ar jaučiatės subrendusi šturmuoti jums dar nepasiektas olimpines aukštumas?
– Mano amžius toks, kad jau nebesu vėjavaikė. Praėjo tas laikas, kai viskas būna per daug įdomu arba niekas neįdomu.
Žinau, ko noriu iš gyvenimo, ir kaip tai pasiekti. Ir kaip sportininkė jaučiuosi subrendusi.
Metai buvo įspūdingi
S.Krupeckaitė antrus metus iš eilės neturėjo lygių oficialiuose Metų sportininkų rinkimuose, kuriuos rengia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, loterijų bendrovė „Olifėja” ir dienraštis „Lietuvos rytas”.
Balsavime, kuriame dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. sporto gerbėjų, S.Krupeckaitė surinko 62 963 taškus, aplenkusi krepšininką Liną Kleizą (52 566 tšk.) ir penkiakovininką Justiną Kinderį (36 555 tšk.).
Pirmuosius 2010 metų vaisius S.Krupeckaitė nuskynė dar 2010-ųjų kovo mėnesį: iš Danijoje vykusio pasaulio čempionato parsivežė net 4 medalius. Jos trofėjų kolekciją papildė auksas keirino rungtyje, sidabras asmeninėse lenktynėse, bronza individualiame bei komandiniame sprinte.
Gegužės pabaigoje Maskvoje per Europos taurės varžybų 2-ąjį etapą lietuvė pasiekė sprinto pasaulio rekordą, pagerinusi net 17 metų gyvavusį rezultatą.
Lapkritį Lenkijoje S.Krupeckaitė užsikabino Europos pirmenybių keirino rungties sidabrą ir bronzą sprinto varžybose.
Už šiuos laimėjimus gruodį Lietuvos sporto žurnalistai dviratininkei skyrė geriausios šalies sportininkės titulą, o šią savaitę paaiškėjo, kad S.Krupeckaitė gaus ir antrąjį Šaulį.