D.Rimšaitės kelias į Rusiją – grįstas apgaule

Su Rusija savo karjerą ir gyvenimą susieti nusprendusi 22 metų D.Rimšaitė gali atsidurti aklavietėje.

Nors rusai jau regi lietuvę klausančią jos garbei atliekamo Rusijos himno, 2010-ųjų pasaulio vicečempionei neturėtų pavykti startuoti 2012 metų Londono olimpiadoje atstovaujant kitai šaliai.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pasinaudos Olimpinės chartijos 46-ąja taisykle ir neišduos leidimo D.Rimšaitei apsivilkti Rusijos aprangą kitų metų olimpiadoje.

Be to, išskirtinių sąlygų Lietuvoje išsireikalavusi sportininkė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Solidarumo fondui turės sugrąžinti 4 mėnesius mokėtą stipendiją po 800 JAV dolerių (apie 2,1 tūkst. litų).

Įskaitant Lietuvoje gaunamą stipendiją ir LTOK skiriamus maistpinigius, kas mėnesį penkiakovininkė gaudavo apie 6 tūkst. litų, bet reikalavo, kad šie duomenys nebūtų skelbiami.

„Lietuva privalo išgirsti visą tiesą apie D.Rimšaitę”, – įsitikinęs LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

„Sportininkė nenori sakyti visos tiesos, ir tai apmaudu. Mes rūpinamės kiekvienu būsimuoju olimpiečiu.

Aš privalėjau tylėti, tačiau po neapgalvoto Donatos poelgio ir pareiškimų vieną kartą reikia užbaigti tyčiojimąsi iš Lietuvos sporto”, – griežtai kalbėjo LTOK prezidentas.

Atletės perbėgimo į Rusiją istorija prasidėjo pernai vasarą, kai A.Poviliūnui paskambino vienas aukščiausių Rusijos sporto valdininkų.

„Jis sakė, kad skambina Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prašymu.

Paaiškino, kad ši derasi su D.Rimšaite dėl galimybės atstovauti Rusijai, ir lietuvė jau davė teigiamą atsakymą.

Pašnekovas teigė, kad žino mano nuostatą ir nesitiki, jog LTOK sutiks su gabios sportininkės perbėgimu į Rusiją. Tačiau jeigu pasikeistų nuomonė, prašė būtinai apie tai pranešti”, – aiškino A.Poviliūnas.

Pernai liepos 12-ąją LTOK būstinėje apie susidariusią situaciją šnekėjosi D.Rimšaitė, LTOK prezidentas, generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, olimpinių programų direktorius Kazys Steponavičius ir šiuolaikinės penkiakovės rinktinės treneris Jurijus Moskvičiovas.

Sportininkė atkakliai neigė, kad derasi dėl galimybės atstovauti Rusijai. Tačiau po kiek laiko pripažino, kad jai Rusijoje siūlomos geros finansinės ir treniruočių sąlygos.

„Esame pasiryžę padaryti viską, kad olimpiečiai nejaustų pinigų stygiaus treniruotėms. Šiems metams papildomai skirsime 1 mln. litų jiems pasirengti varžyboms.

Todėl su Donata tada aiškinomės, ko jai reikėtų, kad ji galvotų tik apie varžybas”, – šnekėjo LTOK prezidentas.

Penkiakovininkė paprašė jai skirti papildomą stipendiją, reabilitaciją užsienyje ir didesnių premijų už iškovotas pergales tarptautinėje arenoje.

LTOK sportininkei parūpino Olimpinio solidarumo stipendiją, visa penkiakovininkų rinktinė vyko jėgų pasisemti į Turkiją, o rėmėjai sutiko sumokėti papildomą premiją už Europos pirmenybių bronzą ir pasaulio čempionato sidabrą.

Sportininkė reikalavo, kad jos norai būtų neviešinami, o ji pažadėjo atstovauti Lietuvai kitų metų Londono olimpiadoje.

Nežinia, kokių dar sąlygų reikėjo D.Rimšaitei, bet slaptos derybos su Rusijos sporto veikėjais atsinaujino gruodžio mėnesį.

Penkiakovininkė porai dienų netikėtai dingo, o po to pradėjo tyliai rengtis pasitraukimui iš Lietuvos.

„Gruodžio 14-ąją, per Lietuvos sporto žurnalistų federacijos surengtą Metų sportininkų pagerbimo ceremoniją (rinkimuose D.Rimšaitė tarp moterų užėmė 3-iąją vietą. – Red.), kalbėjausi su Donata ir paklausiau, ar yra patenkinta tuo, kaip mes vykdome įsipareigojimus.

Ji nusišypsojo, pareiškė, kad yra viskuo patenkinta”, – prisiminė A.Poviliūnas.

LTOK prezidentas tik vėliau sužinojo, kad sportininkė jau kurį laiką iš Lietuvos olimpinio sporto centro namo vežėsi daiktus, o gruodžio 15 dieną atidavė savanorės aprangą.

„Nieko neaiškino. Atseit šventės, bijo pamesti savanorės uniformą ir norėtų padėti aprangą į sandėlį”, – sakė Krašto apsaugos ministerijos sporto klubo viršininkas papulkininkis leitenantas Valentinas Mizgaitis.

D.Rimšaitė priklausė savanorių Vilniaus 8-ajai rinktinei.

„Prašau priimti mane į Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos narius su galimybe ir treniruotis, ir dalyvauti tarptautinėse varžybose, atstovaujant Rusijos federacijai”, – prieš pat Kalėdas prašymą suraitė D.Rimšaitė.

Kylanti šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė gruodžio 23-iąją šį pareiškimą įteikė Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (RŠPF) prezidentui Viačeslavui Aminovui ir be skrupulų nutraukė ryšius su Lietuva.

Vėliau D.Rimšaitė pareiškė, kad Lietuvai nepasiseks sutrukdyti jai atstovauti Rusijai, nes RŠPF turi nemažą politinį svorį tarptautinėje arenoje.

„Krizė apėmė visą Lietuvos sportą, manęs netenkino treniruočių sąlygos.

Mano karjera Lietuvoje nebūtų ilgai trukusi. Rusų sportininkų stipendijos didesnės 2–3 kartus. Ar verta aukoti savo sveikatą dėl tokio menko įvertinimo?” – žėrė priekaištus D.Rimšaitė.

Rusijos sporto valdininkai yra įsitikinę, kad ji galės startuoti Londono žaidynėse.

„D.Rimšaitė turi draugą, su kuriuo ketina sukurti šeimą.

Jei sportininkė ištekės, ji gaus Rusijos pilietybę ir niekas nesukliudys jai atstovauti mūsų šaliai”, – teigė V.Aminovas.

Tačiau LTOK vadovai siūlo V.Aminovui paskaityti Olimpinę chartiją.

„Pakeitęs pilietybę sportininkas olimpiadoje turi teisę atstovauti naujai šaliai tik prabėgus trejiems metams po pilietybės pakeitimo.

Šis laiko tarpas gali sutrumpėti ar net nebūtų taikomas, jei visos pusės susitartų ir niekas neturėtų pretenzijų.

Be mūsų sutikimo D.Rimšaitė niekaip negalės vykti į Londoną. Manau, kad LTOK vykdomasis komitetas nesutiks su Rusijos prašymu”, – „Lietuvos rytui” aiškino A.Poviliūnas.

Tokiu atveju D.Rimšaitė galėtų startuoti tik 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje.

Tačiau ar tada atletė bus reikalinga Rusijai, kuri lietuvei yra numačiusi medalį Londono žaidynėse?

D.Rimšaitė privalės grąžinti IOC daugiau kaip 8 tūkst. litų, kuriuos ji gavo kaip stipendiją.

Olimpinio solidarumo stipendijos skyrimo reglamente įrašyta, kad pakeitęs pilietybę ir nusprendęs atstovauti kitos šalies olimpiniam komitetui jaunasis sportininkas turės grąžinti skirtas lėšas.

D.Rimšaitė kaip vieną išvykimo į Rusiją priežasčių įvardijo asmenines aplinkybes. Atseit Rusijoje jos laukia mylimasis ir sportininkė nori būti arčiau jo.

„Treneriui J.Moskvičiovui ir man ji dievagojosi, kad neturi jokio draugo Rusijoje”, – kalbėjo A.Poviliūnas.

LTOK vadovas nenorėjo atsakyti, ar D.Rimšaitė būtų laukiama, jei vis dėlto apsispręstų grįžti į Lietuvos olimpinę šeimą.

„Per toli nueita – jos likimą spręstų LTOK vykdomasis komitetas”, – sakė A.Poviliūnas.

1. Visi olimpinių žaidynių dalyviai turi būti piliečiai šalies, kurios nacionalinis olimpinis komitetas (NOK) juos įrašė.

2. Visus ginčus dėl šalies, kuriai sportininkas gali atstovauti olimpinėse žaidynėse, sprendžia IOC vykdomasis komitetas.

46-osios taisyklės taikymo aiškinimas.

1. Dalyvis, kuris yra dviejų ir daugiau šalių pilietis, gali pasirinkti, kuriai jų atstovauti. Tačiau jei atstovavo šaliai olimpinėse žaidynėse, kompetentingos Tarptautinės federacijos pripažintose žemynų ar regionų žaidynėse, jis negali atstovauti kitai šaliai neįvykdęs 2-ajame paragrafe nurodytų sąlygų, kurios taikomos pilietybę pakeitusiems ar įgijusiems naują pilietybę asmenims.

2. Dalyvis, kuris atstovavo šaliai olimpinėse žaidynėse, kompetentingos Tarptautinės federacijos pripažintose žemynų ar regionų žaidynėse bei pasaulio ar regionų čempionatuose ir kuris pakeitė ar įgijo naują pilietybę, negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse kaip savo naujos šalies atstovas trejus metus po šio pakeitimo ar įgijimo. Šis laikotarpis gali būti sutrumpintas ar net atšauktas, jei su tuo sutinka atitinkami NOK ir Tarptautinė federacija ir tam pritaria IOC vykdomasis komitetas.