- Remigijau, kaip jaučiatės? Mačas tarsi sapne. Žaidimas į vieną pusę. Ar buvo galima to tikėtis? - vasaraopen paklausė R.Balžeko.
- Pamenat, po pirmo mačo sakėme, kad euforijos nėra. Po antro mačo labai džiaugiamės, bet euforijos ir vėl jokios nėra. Ruošiamės trečiam mačui, ruošiamės labai didelei kovai. Rutina lieka tokia pati. Jau dabar daromės masažą. Rytoj treniruotė. Niekas nepasikeitė, reikia varyti toliau.
- Ričardo nusiteikimas mačui buvo fantastiškas. Ką sakėte prieš mačą? Iš kur toks nusiteikimas ir pasitikėjimas savo jėgomis?
- Žinot, čia tokių dalykų nėra. Mes visada esame gerai nusiteikę, visada gerai motyvuoti. Nėra taip, kad prieš mačą pasakyčiau, na Ričardai, dabar kovok, o kitą mačą nekovok. Visada kaunamės. Visą laiką nuodugniai aptariame taktinius manevrus. Ir šį kartą pavyko.
- Panašu, kad Davidui Nalbandianui nemažą įtaką turėjo pirmas mačas su Lleytonu Hewittu?
- Mums visiškai vienodai, turėjo ar neturėjo. Mes darėme savo darbą. Ričardas nuo pat pirmo kamuolio jį taip užspaudė, kad D.Nalbandianas nieko negalėjo padaryti. Neturėjo šansų. Ką tik kalbėjausi su jo treneriais, tai jie ir pasakė, pasiūlėte tokį didelį greitį, kad tai buvo labai netikėta. Todėl pabaigoje ir nulūžo jis.
- Vadinasi tokia ir buvo taktika, nuo pat pradžių…
- Taip. Iškart norėjome užspausti. Žaisti kuo didesniu greičiu. Tašką laimėti dviem trim smūgiais. Labai gerai pasisekė atlikti pirmą padavimą. Viskas šiandien buvo labai laiku ir vietoje. Šiandien pergalę lėmė trys pagrindiniai faktoriai: labai gerai sekėsi smūgiai iš dešinės. Padavimas ir priėmimas. Tai, ką mes ir planavome.
- 21 pasaulio raketei leidote laimėti tik vieną geimą!
- Ką darysi. Šiandien kažkam jau sakiau, žaisime va bank. Bus arba taip, arba taip.
- Toliau Davidas Ferreras. Ar teko kada nors žaisti prieš šį ispaną?
- Ne, neteko. Bet dabar galiu pasakyti, kad tikrai teks (juokiasi).
- Kokio stiliaus šis žaidėjas?
- Jis yra lygiai tokio pačio tipo žaidėjas kaip Ričardas. Žaidžia labai greitai, gerai atlieka padavimą. Bus labai įdomu.
- Stebėdami transliaciją po mačo matėme, kad D. Nalbandianas spausdamas Ričardui ranką kažką pasakė. Ką?
- Pasveikino su pergale. Ričardui pasakė, kad labai gerai žaidė. Ir dar pridėjo: „You have a bright future” (tavęs laukia šviesi ateitis.) Bet, žinot, tą sako daug kas. Tai reikia įgyvendinti. Todėl džiaugsmo labai didelio nėra ir filmas rytoj bus tas pats. Ta pati rutina.