Departamentas siūlo pakeisti Vyriausybės nutarimą „Dėl didelio
meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“.
Pagal projektą, maksimali valstybės stipendija sportininkui
būtų nebe 1963 litai, o 3497 litai. Neįgaliems sportininkams ji
būtų pakelta iki 1963 litų. Kartu siūloma praplėsti neįgalių
sportininkų, galinčių pretenduoti gauti valstybės stipendijas,
sąrašą.
Siūlymą didinti stipendijas departamentas grindžia būtinybe
užtikrinti sportininkams bent vidutinį pragyvenimo lygį.
„Siekis padidinti valstybės stipendijas siejamas su tuo, kad
sportininkai, galintys pretenduoti į valstybės stipendiją
dažniausiai yra 25-35 metų, tačiau pajamas jie gauna tik iš
sportinės veiklos (...) Gaunamas pajamas sportininkas naudoja ir
tokiems būtiniems poreikiams, kaip sveikatos draudimas, pensijos
kaupimas, nes šiomis garantijomis didelio meistriškumo sportininkas
turi rūpintis pats“, - teigiama departamento parengtame
aiškinamajame rašte.
Valstybės stipendijos mokamos sportininkams, kurie pagal savo
meistriškumo lygį patenka į atitinkamos sporto šakos pasaulinių
reitingų dešimtukus, laimi medalius arba būna arti jų
pagrindinėse tarptautinėse varžybose taip garsindami Lietuvą
pasaulyje.
Aiškinamajame rašte departamentas primena, kad kitos valstybės
moka gerokai didesnes stipendijas savo sportininkams. Pateikiamas
Rusijos pavyzdys, šios šalies olimpinės rinktinės sportininkai,
besirengiantys 2014 metų Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms,
gauna nuo 3023 iki 10,3 tūkst. litų atlyginimą.
„Tokia disproporcija tarp šalių, suprantama, apspręsta ir
šalies finansinėmis galimybėmis, tačiau sudaro prielaidas paties
aukščiausio lygio sportininkų pasirinkimui atstovauti kitą šalį
pagrindinėse tarptautinėse varžybose“, - teigia Kūno kultūros ir
sporto departamentas.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Lietuvos sporto pasaulį
sukrėtė žinia, kad geriausia Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės
atstovė Donata Rimšaitė netikėtai paliko Lietuvą ir išvyko
gyventi bei treniruotis į Rusiją. Ji teigė tai padariusi dėl
geresnių sąlygų sportuoti ir didesnės stipendijos.
Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, 2009 metais
Lietuvos sportininkų stipendijoms išmokėta 856 tūkst., 2010 metais
- 692 tūkst. litų. Neįgalių sportininkų stipendijoms 2009 metais
panaudota 355,1 tūkst. , 2010 metais - 630 tūkst. litų.
Padidinus stipendijas iki siūlomų dydžių, pagal dabartinės
Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų rezultatus šiemet,
prognozuojama, reikės apie 1 mln. litų valstybės stipendijoms.
Tačiau departamentas teigia, kad papildomai biudžeto lėšų
nereikės ieškoti, nes šias lėšas planuojama sukaupti optimizavus
olimpinių, parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių programų
įgyvendinimui skirtas lėšas.
Tačiau, pagal projektą, norima iš gaunančiųjų valstybės
stipendijas sąrašo išbraukti sportininkus, kurie pasiekė aukštų
rezultatų olimpinės sporto šakos pasaulio ir Europos jaunimo
čempionatuose. Sporto valdininkų teigimu, pasaulio ir Europos
jaunimo čempionatuose dalyvauja 16-21 metų sportininkai, kurių
pasiekti rezultatai dar neužtikrina atitinkamo rezultato tarp
suaugusiųjų ateityje.
Šių sportininkų išlaikymą esą planuojama užtikrinti
organizuojant jų dalyvavimą treniruočių stovyklose, sudarant
sąlygas naudotis sporto bazėmis, skiriant trenerius ir apmokant jų
darbą, aprūpinant maitinimu, medikamentais, apmokant jų dalyvavimo
varžybose išlaidas.
Be to, projektu siūloma, kad stipendijas gautų 1-4 vietas
olimpinių sporto šakų suaugusiųjų Europos čempionatuose užėmę
sportininkai, o nebe 1-6 vietas, kai valstybei varžybose gali
atstovauti vienas atstovas. Stipendijų nebegautų ir 7-8 vietas
užėmę sportininkai, kai valstybei gali atstovauti du ar daugiau
sportininkų arba komandų.