Su vienu perspektyviausiu Lietuvos ledo ritulininku, trumpai kalbėjomės apie jo karjerą Švedijoje.
- Mantai, kaip atsidūrėte Švedijoje?
- Tėvai į Švediją persikėlė kai man tebuvo keturi mėnesiai. Jie ten išvažiavo kaip orientacininkai. Švedijoje šis sportas labai populiarus. Po to tėvai pradėjo verslą ir ten likome visi.
- O kaip pradėjote žaisti ledo ritulį? Nenorėjote pasekti tėvų pėdomis?
- Man labai nepatiko orientavimasis. Patiko gamta, patiko bėgti, patiko net orientuotis, bet viskam koją kišo tai, kad tėvai mane vertė tą daryti. Tapo labai neįdomu, tad kai pirmoj klasė mūsų mokykloje pradėjo rinkti vaikus į ledo ritulio treniruotes iš karto užsirašiau.
- O kodėl vartininkas? Tai viena atsakingiausių pozicijų, o ir savo įvarčiais nepasidžiaugsi.
- Kodėl? Tai gal dar įmušiu. Mano pasirinkimas taip pat iš dalies buvo priverstinis. Treniruotes lankiau su metais vyresniu kaimynu, kuris mane visad statė į vartus, bet tą kart užsikabinau, patiko ir iki šiol stoviu vartuose.
- Į Lietuvos vyrų rinktinės stovyklą buvote kviečiamas ir ankščiau, tačiau šis pasaulio čempionatas su vyrais jums pirmasis. Kuris iki šiol buvusių čempionatų su jaunimo ar jaunių rinktinėmis įsiminė labiausiai?
- Užpernai Baltarusijoje. Tai buvo mano pirmasis čempionatas žaidžiant už Lietuvą. Rungtynes žiūrėdavo daugybė žiūrovų, viskas buvo puikiai organizuota, o svarbiausia – man sekėsi. Aš buvau pripažintas geriausiu vartininku.
- Kaip jus veikia tokie apdovanojimai? Neturi jokios įtakos, tiesiog suvenyras ar motyvuoja tolesniam darbui?
- Tai vertinti sunku. Jei pats nenorėsi tobulėti tai nepadės jokie apdovanojimai, nors juos pelnyti ir yra malonu.
- Sunku būti „jaunu“ komandoje? Surinkti ritulius po treniruotes, duoti „seniams“ šampūno ir panašiai?
- Ne, aš pripratęs. Visą sezoną Švedijoje treniravausi su vyrais „Moiros“ komandoje, o ten aš jauniausias, tad beveik visada rinkdavaus ritulius.
- Šiemet baigsite mokyklą, kokie tolesni planai?
- Tikrai žaisiu ledo ritulį toliau. Pagal amžių dar galiu žaisti jaunimo čempionate, bet jau bandysiu įsivirtinti vyrų komandoje.
- Kaip jums praėjo šis sezonas? Švedijos ledo ritulio lygis vienas aukščiausių Europoje. Ar labai sunku ten žaisti?
- Aš manau, kad lygis ten vienas aukščiausių pasaulyje, ne tik Europoje. Tik NHL ir KHL lenkia mūsų elito lygą. Šiemet komandoje buvau tik trečias vartininkas, bet pagrindiniam žaidėjui gavus traumą sužaidžiau nemažai rungtynių. Šiemet pasirašysiu kontraktą su „Moiros“ vyrų komanda ir tikiuosi kitą sezoną svaresnės vietos komandoje.