Prie Lietuvos rinktinės vairo balandį kelioms savaitėms stojęs Rusijos specialistas Sergejus Borisovas netapo šalies ledo ritulio atgimimo šaukliu.
Pasaulio čempionato 1-osios grupės B pogrupio turnyre lietuviai po 4 pralaimėjimų paskutinę dieną žūtbūtinėje kovoje įveikė Estiją 5:2 ir išsilaikė antroje pagal pajėgumą varžybų pakopoje.
Pasaulio mastu tai būtų 25–26 pozicija tarp visų rinktinių.
„Kas supranta ledo ritulį, įsivaizduoja, ką reiškia žaisti su KHL lygoje žaidžiančiais kazachais, dešimties profesionalių ekipų čempionatą rengiančiais lenkais ar iš natūralizuotų kanadiečių sudaryta Didžiosios Britanijos komanda.
Kai viską aiškiai išdėstai, mūsų rezultatas neatrodo toks prastas, kokį bandoma pavaizduoti”, – teigė rinktinėje tebežaidžiantis 26 metų P.Nausėda, neseniai išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.
LLRF prezidentui nepasirodė keista, kad pasaulio čempionato įkarštyje jis paliko rinktinę ir išvyko į Vilnių balsuoti per mero rinkimus.
– Ar skraidymas į Vilnių ir atgal turėjo įtakos turnyro Ukrainoje galutiniam rezultatui? – „Lietuvos rytas” paklausė LLRF vadovo P.Nausėdos.
– Dar prieš čempionatą rinktinės draugams ir treneriams pasakiau, kad per varžybas man reikės vykti į Vilnių rinkti mero.
Sakiau, kad jei esu nereikalingas komandai, išvis nevyksiu į Kijevą. Bet aš buvau reikalingas kaip rinktinės narys.
Nemanau, kad mano elgesys turėjo neigiamos įtakos rezultatams. Atvirkščiai, komandoje visi suprato, kas yra pareigos jausmas. Jei nebūčiau atvykęs, Vilniuje nebūtų taip, kaip dabar yra.
– Gal jums reikėtų apsispręsti – ledo ritulys ar politika?
– Jei viskas būtų paprasta, niekas laiko nevilkintų.
Negi manote, kad į aikštę einu tik pasimaivyti? Kad galėčiau garsiai šaukti, kad esu federacijos vadovas ir vis dar žaidžiu ledo ritulį?
Ne, aš dar noriu būti naudingas aikštėje.
Man buvo psichologiškai ir morališkai sunku išvykti ir sugrįžus vėl įsilieti į komandą.
– Ar pasiteisino eksperimentas su Rusijos treneriu?
– Man tai skamba žeminamai. Tai nebuvo eksperimentas.
– Bet juk trenerio vieta buvo pažadėta Dariui Kasparaičiui, o jam atsisakius pulta ieškoti bet kokios kandidatūros.
– Tai labai profesionalus treneris. Taip rimtai komanda nebuvo dirbusi turbūt dešimtmetį.
Gaila, kad pasirengti rinktinė turėjo vos porą savaičių. Kitaip rezultatas būtų labiau matomas. Federacija žada ir toliau naudotis S.Borisovo paslaugomis.
– Federacijai vadovaujate jau metus. Ta proga ledo ritulio gerbėjai padarė išvadą, kad pažadų buvo gerokai daugiau nei nuveiktų darbų. Ar sutinkate su tuo?
– Ne visada nuomonės reiškėjas turi visą informaciją. Abejoju, ar kas nors norėtų imtis darbų, kai po ankstesnio vadovo veiklos liko skolos ir areštuotos sąskaitos.
Kas anksčiau Lietuvoje kalbėjo apie ledo ritulį? Niekas. Dabar ši sporto šaka turi daug sirgalių. Anksčiau vienam rinktinės nariui per metus tekdavo tik po 1300 litų. Dabar – jau 1600 litų.
Bet vis tiek trūksta finansinės paramos, kad rinktinė padoriau pasirengtų varžyboms.
Vien turnyrui Ukrainoje reikėjo 230 tūkst. litų, o visam ledo rituliui šiemet skirta 160 tūkst. litų.
– Ar vyksite į pasaulio elito čempionatą Slovakijoje?
– Taip. Dalyvausiu ten vyksiančiame tarptautinės federacijos kongrese.
Ten galbūt prašysime teisės surengti kitų metų čempionato kovas. Bet tam reikia gauti Kūno kultūros ir sporto departamento pritarimą ir sumažinti federacijos skolas.