Skirtingose sporto šakose besivaržantys tie patys imtynininkai, vakarykštėmis išgertuvėmis tvoskiantys treneriai, jokios informacijos apie dalyvius.
Tokios buvo skambiai vadinamos 2-osios Europos sporto žaidynės, savaitgalį vykusios Šiauliuose.
„Ačiū už pastabas, turime laiko pasitaisyti”, – raudo, mėlo ir kėdėse muistėsi žaidynių rengėjai – Europos sporto komiteto prezidentu prisistatantis Gintautas Vileita su bendražygiu Kęstučiu Petraičiu.
Abejotino rango ir reputacijos veikėjai teisinosi, kad varžybose turėjo dalyvauti keliskart daugiau sportininkų, kad tai – generalinė repeticija prieš kitąmet Šiauliuose vyksiančias Tarptautinės asociacijos „Sportas visiems” (TAFISA) žaidynes. Beje, šių pseudožaidynių globėja yra Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Atsiliepė tik imtynininkai
Skambiai pavadintame renginyje Europa nė nekvepėjo.
Skirtingai nei prieš ketverius metus Kijeve (Ukraina) vykusias pirmąsias Europos sporto žaidynes, Šiauliuose vykusį renginį galima pavadinti nebent Rytų imtynių festivaliu.
Ukrainos sostinėje į žaidynių programą buvo įtraukta 15 sporto šakų.
Šiauliuose dominavo pripažinimo nesulaukusių nacionalinių imtynių atmainos: alyšas, kapsagai, zurchani, kazachų, totorių imtynės, sumo. Programą paįvairino kultūrizmo ir kūno rengybos turnyras, svarsčių kilnojimo varžybos ir jakutų nacionalinė sporto šaka – lazdos traukimo varžybos.
Pastarosios buvo netgi pakrikštytos pirmuoju Europos lazdos traukimo čempionatu.
„Mes kvietėme visų Lietuvos neolimpinių sporto šakų atstovus, bet niekas neatsiliepė, – pripažino G.Vileita. – Tikėjomės 600 sportininkų, bet atvažiavo perpus mažiau.”
Išpūtė dalyvių sąrašą
Žaidynių rengėjai negalėjo atsakyti, kodėl mieste nebuvo nė vieno reklaminio plakato, kodėl į Europos žaidynių dalyvių sąrašus įtraukti Irano, Brazilijos, Indijos, Kanados atstovai.
„Dalyvavo tik europiečiai”, – melavo G.Vileita ir pripažino, kad į oficialiai skelbtą 304 sportininkų iš 26 valstybių sąrašą buvo surašyti ir varžybose nedalyvavę svečiai.
Išplėstas ir valstybių sąrašas – jakutai ir totoriai pristatyti ne kaip Rusijos, o kaip savarankiškų valstybių delegatai.
G.Vileita pamiršo paminėti ir faktą, kad dauguma sportininkų rungėsi beveik visose imtynių varžybose.
Taip pagausintas kiekvienos rytietiškų imtynių atmainos dalyvių skaičius. Tačiau ir tai negelbėjo – kai kuriose svorio kategorijose medalį garantavo vien sportininko dalyvavimas.
G.Vileita su K.Petraičiu stebėtinu atkaklumu bandė įtikinti Kūno kultūros ir sporto departamentą, kokios svarbios ir reikšmingos esančios antrosios Europos sporto žaidynės. Rengėjai kalbėjo apie 1,23 mln. litų sąmatą ir prašė skirti 0,3 mln. litų paramą.
Žaidynėms buvo atseikėta 30 tūkst. litų mokesčių mokėtojų pinigų, jie, pasak K.Petraičio, panaudoti sportininkų apdovanojimams.
Pasivaišino prarūgusiu alumi
Tuo pat metu mieste vyko dar vienas renginys – šeštosios tarptautinės sporto žaidynės „Saulės miestas”.
Žaidynių dalyviams buvo išdalyti kvietimai į Europos sporto žaidynes, bet ir tai nepadėjo pripildyti Šiaulių arenos tribūnų.
Šiauliečiams ketinta pardavinėti bilietus po 12 litų, bet klausytis rusakalbio komentatoriaus išminties perlų norinčių nebuvo. Kai įėjimo mokestis buvo atšauktas, į po vakarykščių išgertuvių išpurtusius trenerių veidus buvo galima paspoksoti už dyką.
Suvargusių sporto veteranų negelbėjo ir baras, nes jame tądien, kaip paaiškėjo, pilstytas prarūgęs alus.
Kam perduoti estafetę?
Trečiųjų Europos sporto žaidynių rengėju skelbiamas Madridas, bet šansų, kad po ketverių metų atletai vis dėlto rinksis Ispanijos sostinėje, mažai.
Įtarimus, kad gražią idėją suvienyti neolimpinių sporto šakų atstovus sužlugdė Ukrainos ir Lietuvos valdininkai, patvirtino faktas – Šiauliuose nebuvo nė vieno Ispanijos atstovo.