2011-ieji dar tik įpusėjo, o moteris jau tapo čempione 2-ose Europos žaidynėse, Lietuvos 31-ąjame IFBB čempionate, atvirosiose Jurbarko pirmenybėse bei 7-ose atvirosiose Vilniaus kultūrizmo ir kūno rengybos pirmenybėse.
Ji taip pat iškovojo 4 vietą IFBB „British Grand Prix“ varžybose Londone ir 2 vietą Baltijos šalių mače (Rygoje).
- Dažnai susiduriate su bendrąją nuomone, kad kultūrizmas – nemoteriškas sportas. Ką pati apie tai manote?
- Varžausi pajėgiausioje kūno rengybos kategorijoje, kurioje reikalaujama šiek tiek daugiau raumenų nei įprastoms kūno rengybos varžyboms , todėl mane dažnai pavadina kultūriste.
Ypač tie vyrai, kurie turi mažiau raumenų nei aš. Tik ir girdžiu: „Na kur matyta, kad moteris daugiau už vyrą spaustų štangą arba jos raumenys būtų didesni negu vyro?“ (juokiasi).
Manau, kad blogai kalba dažniausiai tie žmonės, kurie pavydi ir neturi valios nei sportuoti, nei tinkamai maitintis
Apskritai, lietuviai nėra tolerantiški. Gal daug kam moteris ir štanga yra du nesuderinami dalykai, tačiau, mano galva, tai yra net labai suderinami dalykai. Aš esu įsitikinusi, kad net ir kultūristės gali būti moteriškos - juk viskas priklauso nuo individualaus žmogaus.
- Koks buvo jūsų motyvas pasirinkti šią sporto šaką?
-Komandinis sportas ne mano širdžiai, tuo tarpu kūno rengyba yra individuali sportas ir šis aspektas yra didžiausias privalumas. Šiame sporte kaltės kitam nesuversi - rezultatai priklauso tik nuo asmeniniu pastangų. Mėgstu būti atsakinga už save ir matyti darbo rezultatus bei klaidas.
-Kiek valandų praleidžiate sporto salėje?
-Sportuoju 5 - 6 kartus per savaitę po 1 - 1,5 val. per dieną. Tiek laiko trunka mano treniruotė. Prieš varžybas treniruočių grafikas sudėliojamas pagal kūno formą.
-Intensyvus sportas apriboja jūsų maisto racioną. Ko sunkiausia atsisakyti?
- Aš, kaip ir kiekviena moteris, negaliu atsispirti saldumynams. Dievinu šokoladą ir ledus. Tik gaila, kad dažnai sau to leisti negaliu. Jei ir leidžiu, tai tik savaitgaliais ir pora dienų po varžybų. Man patinka japonų virtuvė, suši niekada neatsisakyčiau. Tuo tarpu nuo tradicinės lietuviškos virtuvės skrandis jau seniai atprato.
-Kaip atrodo jūsų laisvalaikis?
-Sportas dažnai užima visą mano laisvą laiką. Ypač prieš varžybas, kai reikia padidinti treniruočių apsukas. Kai turiu daugiau laisvo laiko, skaitau knygas, žiūriu filmus, keliauju ir pramogauju su draugais.
Labai domiuosi istorija, todėl patinka istorinės knygos bei dokumentiniai filmai. Pastaroji perskaityta knyga buvo Iano Sayero ir Douglasso Bottingo parašytas kūrynys „Hitleris ir jo moterys“, o filmas - „Devintojo legiono erelis“.
-Pažiūrėjus į jūsų kūno formas galima pagalvoti, kad esate stipri moteris. Bet ar stipri ir viduje? Juk greičiausiai vis tiek prasiveržia moteriška prigimtis ir pasirodo ašaros. Kas pravirkdo tokias kaip jūs?
-Šiame sporte turi būti stiprus tiek išore, tiek vidumi. Nuolat stengiuosi tokias moteriškas silpnybes kaip ašaras, savitvardos praradimą ar savęs gailėjimąsi nustumti į šoną, tačiau visko pasitaiko.
Paskutinį kartą verkiau visai neseniai. Pora dienų prieš 2 – ąsias Europos žaidynes: naktį pakilo temperatūra iki 40 laipsnių karščio. Apmaudo ir įsiūčio ašaros riedėjo kaip pupos - juk tiek darbo įdėta. Bet laimei, viskas baigėsi gerai.
-Gegužės 14 d. Lietuvos IFBB čempionate ir Europos žaidynėse laimėjote auksą. Spėju, ties tuo nesustosite?
- Tikrai ne. Laimėjimai tik įkvepia eiti toliau. Ne tik auksas, bet ir tokie titulai kaip „absoliuti čempionė“ ar specialūs prizai „už didžiausią pažangą“. Šiandien negaliu atsakyti, koks bus kitas žingsnis. Pirmiausia labai noriu pailsėti, o paskui bus matyti.
-Kokiems žmonėms nepatartumėte rinktis šios sporto šakos?
-Visiems siūlyčiau bent pabandyti, o jau vėliau nuspręsti, ar jiems tinka šis sportas. Svarbiausia, kad tai teiktų malonumą.
-Ar kūno rengyboje yra amžiaus cenzas - kada jau per vėlu pradėti sportuoti?
-Ne, niekada nevėlu pradėti. Tai rodo visame pasaulyje vykstančios įvairių kūno rengybos kategorijų varžybos, t.y. nuo vaikų iki veteranų turnyrų
-Esate ne tik tituluota profesionali sportininkė, bet ir studijuojate bei dirbate valstybės tarnyboje. Kur galiausiai save matote po 10 metų?
-Esu smalsi ir mėgstu išbandyti save įvairiose srityse. Baigusi istorijos bakalaurą tęsiu studijas Mykolo Riomerio universitete viešojo administravimo magistro programoje, taip pat turiu trenerio licenziją. Todėl be darbo valstybės tarnyboje dar kartais tenka padirbėti ir asmenine trenere.
Po 10 metų, manau, turėsiu savo verslą ir jis, žinoma, bus susijęs su sportu.