Kelią į šlovę palaimino lietuvė močiutė

„Vancouver Canucks” gynėjas įpratęs girdėti įvairiausių savo pavardės variantų, kai televizijos komentatoriai šaukia jam įmušus įvartį, o kanadiečiai diskutuoja apie neįtikėtiną Kanados lietuvio žaidimą NHL atkrintamosiose varžybose.

„Net mano draugai mane pavadina Biska”, – juokauja 29 metų K.Bieksa, tapęs vienu svarbiausių Vankuverio klubo žaidėjų kelyje į NHL viršūnę.

Hamiltono lietuvių bendruomenė puikiausiai žino, iš kur kilusi ši pavardė, nes ledo ritulininko močiutė Marija Biekšienė buvo aktyvi lietuvių parapijos narė. Ir didžiausia „Vancouver Canucks” aistruolė.

„Jai buvo jau per 80 metų, bet kaskart, kai žaisdavo „Canucks”, ji ilgai nemiegodavo ir stebėdavo Kevino žaidimą, nors dėl trijų valandų skirtumo tarp Vankuverio ir Hamiltono rungtynės baigdavosi pirmą valandą nakties”, – „Lietuvos rytui” pasakojo ledo ritulininko tėvas Alas Bieksa, kurį tėvai vadino Aliumi.

Kaip ir jo broliai Linus ir Gytis, jis gimė jau Kanadoje, kur nuo sovietų valdžios iš Lietuvos bėgę Martynas Biekša ir M.Biekšienė atsidūrė po Antrojo pasaulinio karo.

„Anksčiau aš ir mano vyriausias brolis laisvai kalbėjome lietuviškai. Pernai mirusi mano motina nuolat primindavo tiek savo sūnums, tiek anūkams apie mūsų kilmę”, – sakė A.Bieksa, vaikystėje pats mokęs savo sūnų žaisti ledo ritulį.

Būsimasis „Canucks” žaidėjas augdamas matė trispalves Kanados lietuvių bendruomenės susiėjimuose ir žinojo, kuo Lietuvai brangus gintaras, parduodamas mugėse.

Nors dabar K.Bieksa nuo šių tradicijų yra nutolęs, o jo trejų metų sūnus Cole’as mirusių prosenelių iš Lietuvos nebepamatys, lietuviška pavardė niekur nedings.

Dabar ją išmoko visa Kanada, kur ledo ritulys yra daugiau nei žaidimas, o ledo ritulininkai – didžiausios garsenybės. Ypač kai jie atveda savo komandą į NHL finalą.

„Savaime suprantama, jausmas yra neįtikėtinas. Patekti į finalą yra svajonės išsipildymas, o juo labiau – su šia komanda.

Mūsų pagrindiniai žaidėjai kartu siekė ko nors išskirtinio jau 7–8 metus. Dabar turime daug galimybių laimėti”, – sakė K.Bieksa, „Canucks” klube rungtyniaujantis nuo 2005-ųjų.

Galingo sudėjimo 185 cm ūgio gynėjas pelnė pagarbą dėl savo jėgos kaunantis su varžovais ant ledo. Be to, linksmą asmenybę nuo pat karjeros pradžios lydėjo smagios istorijos. Vien pasakojimas, kaip K.Bieksa pateko į Vankuverio klubo akiratį, verčia iš koto NHL sirgalius. Apie tai pats ledo ritulininkas nemėgsta kalbėti, bet buvęs „Canucks” vadovas Brianas Burke’as ne kartą pasakojo, kaip K.Bieksa davė į galvą Rusijos žaidėjui Fiodorui Fiodorovui.

Tai vyko, kai Kanados lietuvis buvo pakviestas į peržiūrą antrinėje „Canucks” komandoje AHL Manitoboje.

„Po vienų rungtynių žaidėjai nuėjo į barą, kur prie vieno stalo sėdėjo F.Fiodorovas. K.Bieksa eidamas netyčia užkliuvo ir išpylė jo alų. Lietuvis atsiprašė ir pasiūlė nupirkti kitą bokalą, bet rusui to nepakako – jis pakvietė naujoką Keviną į lauką muštis”, – ESPN portalui neseniai pasakojo B.Burke’as.

Jis sakė, kad Kanados lietuvis bandė užglaistyti incidentą, bet nepavyko. Tada lauke vieninteliu smūgiu nokautavo gerokai už save aukštesnį F.Fiodorovą.

Po šio incidento K.Bieksa manė, kad „Canucks” jį išsiųs namo.

„Namo? Mes kitą dieną pasirašėme su juo sutartį”, – juokėsi B.Burke’as.

Bebaimis K.Bieksa aikštėje mažiausiai galvoja apie save. Galbūt dėl to kone kiekvieną sezoną gynėjas gaudavo apmaudžių traumų, kurios trukdė jam iškilti.

Tai jis susižeisdavo kelį stabdydamas varžovą, tai kieno nors pačiūža prakirsdavo blauzdą, o šį vasarį blokuojant smūgį lūžo pėdos kaulas.

Bet K.Bieksa atsigavo ir pradėjo rungtyniauti tarsi viesulas.

Nors gynėjams nėra įprasta mušti įvarčius, atkrintamosiose varžybose jis sugebėjo pasižymėti jau 5 kartus. Be to, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, surinko 9 taškus ir turi naudingumo koeficientą +11.

„Kai žaidi atkrintamosiose varžybose, niekam nerūpi, kas muša įvarčius. Audringai reaguojame į kiekvieną įmuštą įvartį.

Mūsų komanda tokia jau yra – nesavanaudiška. Svarbios tik pergalės. Man nusispjauti, kiek kas pelnė įvarčių ir kiek turi taškų.

Mes esame Stanley taurės finale – tai viskas, kas man dabar rūpi”, – sakė Kanados lietuvis.

Jau seniai Vankuveris nebuvo apimtas tokios ekstazės, kaip pastarąją savaitę. Visas miestas, gal net ir visa Britų Kolumbijos provincija gieda Kanados himną, mojuoja „Canucks” vėliavomis ir nekantriai laukia to, ko niekada dar nėra mačiusi.

Per 41 metų klubo istoriją NHL „Canucks” dar nėra tapęs čempionu. Dabar Vankuveris trečiąsyk pateko į finalą. Ir dar kaip!

Lemiamose Vakarų konferencijos finalo rungtynėse su „San Jose Sharks” ekipa per antrąjį pratęsimą pergalingą įvartį pelnė K.Bieksa. Tokį įvartį, kad dar ilgai jį aptarinėjo pasaulis.

„Aš buvau turbūt vienintelis žmogus čiuožykloje, kuris tuo metu žinojo, kur yra ritulys”, – šypsojosi didvyriu tapęs K.Bieksa.

Ritulys atskriejo ties jo lazda, atsimušęs nuo aikštės apsaugos sienelių jungties, nors abiejų komandų žaidėjai, vartininkai, žiūrovai ir komentatoriai buvo įsitikinę, kad jis nuskriejo už vartų, kai „Canucks” gynėjas Alexas Edleris smūgiavo bandydamas nustumti ritulį į „Sharks” zoną.

Vartininkas Antti Niemi dairėsi ieškodamas ritulio, o jis tuo metu smūgiuotas K.Bieksos jau lėkė pro jo pačiūžą tiesiai į vartų tinklą.

Jis pergalingai iškėlė rankas, ir tik po kelių akimirkų arena suprato, kas įvyko, – „Canucks” laimėjo 3:2 ir pateko į NHL finalą.

Dėl svarbiausio NHL trofėjaus K.Bieksa su komandos draugais kaunasi su gerokai daugiau titulų turinčia „Boston Bruins”.

Ši komanda penkis kartus yra tapusi NHL čempione, tačiau titulo nėra iškovojusi beveik 40 metų – nuo 1972-ųjų.

Pirmosiose finalo serijos rungtynėse trečiadienį likus 18,5 sekundės iki trečiojo kėlinio pabaigos įvartį pelnė Raffi Torresas, ir „Canucks” išplėšė pergalę 1:0.

Siautėjo visas Vankuveris. Iškėlęs rankas į viršų džiūgavo ir K.Bieksa, buvęs ant ledo, kai buvo įmuštas įvartis.

Jis žino, ką „Canucks” reiškia kanadiečiams. Žmonės prie jo prieina ir su džiaugsmo ašaromis akyse dėkoja už įvarčius ir patekimą į NHL finalą.

Jis žino, kaip pergalių laukia jo šeima. Kiek daug ši sėkmė būtų reiškusi didžiausiai jo aistruolei močiutei M.Biekšienei.

„Ji troško, kad mes su Kevinu aplankytume jos tėvynę, – kalbėjo A.Bieksa. – Nors mama mirė prieš mums įvykdant šį norą, mes esame įsipareigoję netrukus aplankyti Lietuvą.”