Buvusios sporto žvaigždės M.Tysono biografija atitinka visus klasikinius pergalių ir pinigų skonį pajutusio afroamerikiečio boksininko kanonus.
Jauniausias visų laikų pasaulio sunkiasvorių čempionas ir vienintelis planetos kovotojas, kuriam priklausė visi trys svarbiausi profesionalaus bokso čempionų - WBA, WBC ir IBF - diržai, yra paragavęs kalėjimo duonos, turėjo aibę problemų su teisėsauga, buvo įklimpęs į narkotikų liūną ir vos išvengė elgetos terbos.
Visos šios negandos galėtų iš gyvenimo balno išversti ne vieną rimtą vyrą, tačiau ne „geležinį Maiką“.
Per pastaruosius keletą metų savo nenuspėjamu charakteriu garsėjanti bokso žvaigždė netikėtai atrado savo galvoje smegenis ir tapo beveik padoriu įvairių kviestinių vakarėlių garsenybe.
Tiesa, įpročio muštis su aplink jį zujančiais fotografais ir jam neįtinkančiais žmonėmis M.Tysonas neatsisakė. Tačiau tai daro rečiau, nes, boksininko teigimu, lieka vis mažiau jo kumščio neragavusių veidų.
„Mano gyvenimas buvo kaip tornadas. Atvykdavau į miestą, o išvykdamas po savęs palikdavau tik griuvėsius. Kai atsitokėdavau, žvelgdavau į visus ėriuko akimis ir klausdavau: „Kas, po velnių, čia buvo?“, - savo buvusį gyvenimą įvertino M.Tysonas.
Prasitaręs, kad netikėjęs nugyventi net 25 metus, M.Tysonas Las Vegase davė išskirtinį interviu žurnalui „Fight Magazine“. Portalas lrytas.lt pateikia sutrumpintą medžiagą.
- Buvote milijonierius ir maudėtės piniguose. 2003 metais viešai pranešėte, kad esate bankrotas. Kaip dabar gyvenate?
- Viskas tvarkoje. Jei norite paklausti, ar turiu pinigų, pasakysiu, kad anksčiau kišenėse buvo daugiau šlamančių. Tačiau laimės jie man neteikė.
Dabar mano gyvenimas pasikeitė, tačiau pinigai nieko dėti. Aš tapau kitu žmogumi. Visi laikui bėgant keičiamės, o man tai padaryti reikėjo labiau nei kitiems.
- Atrodo, kad jūsų gyvenimas tapo ramesnis.
- Kaip matote ir aš pats tapau ramesnis - nepuolu žmonių. Tačiau, jei gerai pagalvojus, vis tiek provokuoti manęs nevertėtų. Aš ne Laisvės statula ar Eifelio bokštas, kad mane reikėtų fotografuoti. Gal kai kam atrodo kitaip, tačiau tas žmogus turėtų žinoti, kad aš galiu turėti ir savo nuomonę.
- Pastarąjį kartą fotografą jūs užsipuolėte praėjusių metų spalį Los Andželo oro uoste? Daugiau nukentėjusių nuo jūsų kumščio nebuvo?
- Aš jį užsipuoliau? Jei tai padaryčiau, viskas pasibaigtų visiškai kitaip, nei pasibaigė (nors M.Tysonas teigė, kad jam pirmam buvo suduota į veidą, fotografui buvo sutrenktos smegenys, patempti stuburo raiščiai, o aparatūra sudaužyta. Nukentėjęs iš boksininko reikalavo 25 mln. JAV dolerių ).
Giliai širdyje aš suprantu tą fotografą, tačiau reikia suprasti ir mane.
- Pradėjote filmuotis kine. Ar vaidyba gali pakeisti jūsų didžiausią aistrą - boksą?
- Neseniai baigiau filmuotis kino juostos „Bernavakaris Las Vegase“ pratęsime. Buvo šaunu. Jau daviau sutikimą filmuotis dar viename kultiniame pratęsime „Vyrai juodais drabužiais - 3“.
Jau esu ne kartą sakęs, kad pirmame „Bernvakario“ filme sutikau vaidinti tik dėl pinigų, kurie man buvo reikalingi narkotikams pirkti. Niekas nesitikėjo, kad tas filmas turės milžinišką pasisekimą.
Kritikai man bando prikišti - neva, koks aš ten aktorius. Mano draugai sako, kad turiu talentą (juokiasi). Tačiau iš tiesų, mažai kam svarbu ar turiu talentą. Kur kas svarbiau, kad esu Tysonas. Tai visada buvo ir bus filmo vinis.
Man dabar patinka filmuotis, nes naujai atrandu save. Nes iki tol apie save galėjau kalbėti tik kaip apie šūdžių.
- Ringą palikote 2005 metais. Ar dar domitės šių dienų boksu?
- Kas per klausimas? Juk esu buvęs boksininkas. Sutinku, kad dabartinis boksas jau ne toks, koks buvo ankščiau. Ypač sunkaus svorio kategorija. Trūksta žvaigždžių. Negaliu sakyti, kad sunkaus svorio kategorijoje trūksta gerų boksininkų. Pavyzdžiui, broliai Klyčko. Jie beveik idealūs kovotojai ir ne be reikalo yra bokso olimpe.
Bet jiems trūksta charizmos, vaizduotės, kovų grožio. Pasižiūrėkite: spauda jiems prilipdė pačių nuobodžiausių Europos boksininkų etiketė ir žurnalistai dėl to teisūs. Jų boksavimosi stilius racionalus, neturi jokių variacijų.
Boksui ir žiūrovui reikia širdies, o ne šalto proto ir roboto smūgių. Kai to nėra, sirgalius iš savo gyvenimo braukia šaltumu dvelkiantį boksą ir pasirenka kitas pramogas, kuriose netrūksta aistros.
- Jei jums nepatinka broliai Klyčko, gal širdį turi WBA čempionas anglas Davidas Haye?
- Jis rengia šou daugiau už ringo ribų, o ne jo viduje. Kai perėjo į sunkiasvorių kategoriją, jis kol kas nieko rimto nenuveikė. Jei tu aiškini, kad tau neįdomu kautis su Klyčko, šlamštas tu, o ne čempionas. Legenda tampama ringe, o ne dalinant interviu.
- Sakykite, o ar bokso populiarumui padidinti reikia nukąstų ausų?
- Garsiai sakau - tokių nesąmonių nereikia. Ne kartą viešai atsiprašiau Evanderį Holyfildą už tą kvailą poelgį (1997 metais per dvikovą T.Tysonas nukando varžovo ausies dalį ir buvo diskvalifikuotas, tačiau gavo už kovą priklausančią 60 mln. JAV dolerių premiją ). Šis nutikimas pateko ne tik į bokso, bet viso pasaulio sporto istoriją. Kaip suprantate, ne tokį atsiminimą apie save norėjau palikti, bet tas Evanderio ausies gabaliukas mane lydės visą gyvenimą.
- Tačiau jūsų agresijos ir šou pritrūko įveikti varžovus E.Holyfildą ar Lennoxą Lewisą. Ką dabar padarytumėte kitaip, kad nugalėtumėte?
- Kai kas iš specialistų aiškino, kad pralaimėjau geresniems boksininkams. Kiti sakė, kad aš pralaimėjau pats sau. Kai kovojau su abiems boksininkais, jau nebuvau tas „geležinis Maikas“, kuris visiems skaldė antausius.
E.Holyfildas man ringe tiesiog iškaršė kailį. Aš nenorėjau to pripažinti net pačiam sau, bet laikui bėgant susitaikiau su šia mintimi.
Ką dabar padaryčiau kitaip? Nekalbame apie tai - širdis krauju apsipila.
- Kalėdamas už išprievartavimą tapote musulmonu. Kaip religija pakeitė jūsų gyvenimą?
- Labai pakeitė. Tačiau aš nematau reikalo kalbėti apie savo vidinį pasaulį. Kai kam kokainas yra religija. Kalbant apie islamą, aš tik ilgo kelio į pasitaisymą pradžioje. Esu tikrai ne idealas, bet aš darau žingsnius, bandau keistis.
- Dar viena jūsų aistra - balandžiai. Ar tiesa, kad jūsų augintiniai dalyvauja balandžių lenktynėse?
- Be balandžių negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo. Jie visada buvo su manimi ir širdžiai suteikdavo tai, ko nerasdavau niekur kitur. Kas turi balandžius, supras apie ką kalbu.
Balandžių lenktynės - tai sportas. Taip, šiame sporte yra profesionalai, kurie augina lenktynėms elitinius paukščius ir iš to gyvena. Aš esu naujokas ir man kol kas svarbiau tik sportinė pusė. Turiu savo balandžių komandą Niu Džersyje, kurią treniruoja profesionalus treneris.
- Laikas nenumaldomai bėga. Kuo žadate užsiimti ateityje?
- Tuo, ką dariau pastaruosius metus. Kai užrišau su narkotikais, tapau neblogu vyru savo trečiajai žmonai. Norėčiau imtis tik tų darbų, kurie suteiktų malonumą ne tik man, bet ir artimiesiems.
Mano charakteris yra sunkus ir ne kartą aš slydau į šunkelius. Teisingiau, aš niekaip negalėjau ištrūkti iš šunkelių. Aš jau ne toks pasitikintis savo jėgomis kaip buvau ankščiau, bet aš stengsiuosi kurti savo ateitį. Kitokią, nei man galima buvo numatyti.