Paprastai krioterapijos seansai vyksta iš karto po pusryčių. Procedūrai besirengiančiam asmeniui tenka išsirengti iki apatinių ir įsispirti į specialias šlepetes. Vienvietė kabina skystu azotu atšaldoma iki neįsivaizduojamai žemos temperatūros, kartais siekiančios pusantro šimto Celsijaus laipsnių žemiau nulio.
Kūno galūnėms net kelios minutės, praleistos anksčiau minėtoje temperatūroje, gali būti pražūtingos, tad dilbiai bei galva seanso metu kyšo iš kabinos. Pasak krioterapiją išbandžiusių asmenų, pradžioje jaučiamas tik lengvas šaltis, bet jau po keliolikos sekundžių oda ima stingti. Tvirtinama, kad nepaisant ekstremaliai žemos temperatūros kabinoje joje patalpinto asmens kūno temperatūra išlieka stabili.
Kartais seansas sėkmingai ištveriamas nejudant, kartais to padaryti nepavyksta. Beveik visi procedūrą išbandę asmenys tikino pasijutę laimingi suvokę, jog jiems skirtos trys minutės pasibaigė – krioterapija – naudinga, tačiau ne itin maloni.
Visą mėnesį FDJ komandos dviratininkams teko kęsti stingdantį šaltį du kartus per dieną – anksti ryte ir vakarais pasibaigus treniruotėms. Tokiu pat intensyvumu krioterapijos procedūras ketinama atlikinėti ir „Tour de France“ lenktynių, prasidėsiančių liepos 2-ąją, metu. FDJ komandos gydytojas Gerardas Guillaume‘as pasakojo, jog metodas buvo sukurtas Rytuose prieš daugiau nei tris dešimtis metų. Krioterapija, pasak jo, taikoma reumatologijoje ir traumatologijoje, metodas laikomas itin naudingu ankstesnę fizinę formą atgauti siekiantiems traumas patyrusiems sportininkams.
Nuo seno tikima, jog šaltis padeda atsigauti ir slopina uždegiminius procesus. Neseniai nustatyta, jog ilgą laiką taikomos krioterapijos procedūros teigiamai veikia imuninę sistemą.
Ledo vonių naudojimas pastaraisiais metais tapo pakankamai įprasta procedūra elitines sporto šakas praktikuojantiems sportininkams, tačiau Jungtinės Karalystės Regbio ir futbolo sąjunga (RFU), praeityje entuziastingai palaikiusi šalčio terapiją, liovėsi ją taikyti profesionaliems sportininkams po to, kai neseniai atliktų tyrimų rezultatai paskatino suabejoti anksčiau minėtų procedūrų efektyvumu atkuriant raumenų veiklą.
G.Guillaume‘o teigimu, terapija neturėtų būti taikoma siekiant geresnių rezultatų sporte, nes tai nėra tiesioginė jos paskirtis, šalčio procedūros, pasak jo, yra efektyvi priemonė ne pasiekimams gerinti, o reabilitacijos procesui pagreitinti.
Gegužės mėnesį Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) uždraudė dviratininkams bet kokias injekcijas išskyrus tuos atvejus, kai švirkščiamo preparatai būtini dėl medicininių priežasčių, taigi, krioterapija šiomis aplinkybėmis būtų neabejotinai patogi alternatyva.
G.Guillaume‘as neabejoja, jog krioterapijos taikymas turėtų būti ne tik toleruojamas, bet netgi skatinamas, nes šalčio seansai nėra tiesiogiai susiję su potencialiais dviratininko rezultatais. Prancūzų komandos medikas tvirtino esantis įsitikinęs, jog pakankamai greitai krioterapijos privalumus įvertins ir kitos profesionalios dviračių sporto komandos.
Krioterapijos procedūras neseniai pradėjo taikyti dar viena prancūzų dviračių sporto komanda „AG2R-La Mondiale“. Komandos gydytojo Erico Bouvato teigimu, šalčio procedūros padeda dviratininkams greičiau atgauti jėgas ir sumažina po treniruočių kamuojančius skausmus.
Anot jo, svarstoma apie ilgalaikį krioterapijos taikymą kaip potencialiai efektyvią priemonę sportininkų imunitetui sustiprinti. E.Bouvatas pasakojo komandos dviratininkams rekomenduojantis šalčio seansus po treniruočių, tačiau, pasak jo, sveikintina, jei sportininkas ryžtasi atlikti procedūrą ir vakare, mat žinoma, jog žema temperatūra stimuliuoja endokrininę sistemą.
Praėjusią savaitę „Criterium du Dauphine“ metu FDJ komandos dviratininkams krioterapija pirmą kartą taikyta per lenktynes. Kiekvieną rytą buvo pasirūpinama dviem šimtais litrų skysto azoto, kurio, kaip spėjama, netrukus bus paprašyta tiekti bent trigubai daugiau. G. Guillaume‘as akcentavo būtinybę užtikrinti pakankamai autonomijos tam, kad būtų išvengta nesėkmių.
Vieno krioterapijos seanso kaina vidutiniškai siekia penkiasdešimt eurų, taigi, komandai nusprendus lenktynių metu taikyti šalčio procedūras devyniems dviratininkams kainuotų maždaug devynis šimtus eurų per dieną.
Dviratininkai teigia neprieštaraujantys krioterapijos taikymui. Vieno FDJ komandos lyderių Sandy Casaro teigimu, pirmųjų seansų metu skauda, ypač kojas.
Pasak jo, tai šiek tiek primena jausmą, patiriamą įmerkus kojas į ledo vonią, kas, savaime suprantama, nėra labai malonu. Kitas komandos dviratininkas Arnoldas Jeannessonas tikino sausą šaltį toleruojantis geriau nei ledo vonias.
A.Jeannessonas – vienas iš keleto komandos atstovų, gebantis ištverti trijų minučių trukmės procedūrą nejudėdamas. Dar vieno dviratininko Franciso Mourey teigimu, krioterapija tikrai nėra kažkas nepakeliamo. Sportininkas šypsodamasis tikino taip pat gebantis ištverti seansą nejudėdamas ir kartais net įsigudrinantis nusnūsti kabinoje.