Pasaulio bokso asociacijos (WBA) sunkaus svorio čempiono diržu mojuojantis D.Haye šiandien Hamburge (Vokietija) stos į kovą su Volodymyru Klyčko.
Ukrainiečio ir brito dvikovą tiesiogiai transliuos „Lietuvos ryto” televizija.
Ši kova turėjo įvykti 2009-aisiais, bet tada ringe nepasirodė D.Haye, pasiteisinęs sveikatos sutrikimais.
Šių metų kovą buvo pasirašyta nauja sutartis, nors abu boksininkai iki šiol nesutaria, kuris jų nusileido, kad ilgai laukta kova pagaliau įvyktų.
Anot brito, pataikaujama Volodymyrui Klyčko, kuris į ringą eis antras – kaip čempionas. Ukrainietis rinksis teisėją, kampą, pirštines.
„D.Haye yra tikras melagis, kartą visus jau apgavęs. Nepatikėsiu, kad dvikova įvyks, kol nepamatysiu jo ringe.
Ačiū Dievui, jis turės pasirodyti pirmas, o pamatęs jį ateisiu ir aš”, – teigė Volodymyras Klyčko.
Buvęs pasaulio sunkaus svorio čempionas Lennoxas Lewisas tiki, kad jo tėvynainis gali įveikti ukrainietį, jeigu Hamburgo ringe kovos taip, kaip 2009 metų lapkritį su milžinu iš Rusijos – 150 kg svorio ir 213 cm ūgio Nikolajumi Valujevu.
Po šios dvikovos, kurią pasaulio žiniasklaida pavadino Dovydo ir Galijoto akistata, D.Haye iškovojo WBA sunkaus svorio čempiono diržą.
Broliams Klyčko priklauso keturi čempionų diržai – Volodymyras yra Pasaulio bokso organizacijos (WBO), Tarptautinės bokso federacijos (IBF) ir Tarptautinės bokso organizacijos (IBO) čempionas, o Vitalijus – Pasaulio bokso tarybos (WBC).
Kovai su Volodymyru Klyčko britų boksininkas ruošėsi Majamyje (JAV) esančioje „5th Street Gym” salėje. Čia D.Haye neturėjo ramybės – dešimtimis dalydamas autografus nuolat kalbėjosi su kitais boksininkais, pozavo nuotraukoms su visiškai nepažįstamais žmonėmis.
Prie įėjimo stovintis apkūnus, septintąją dešimtį įpusėjęs vyras ragino užeiti vis daugiau aistruolių: „Žmonės, užsukite, čia yra pasaulio čempionas.”
Plakatuose, kurie reklamuoja dviejų titanų kovą, rašoma, kad tai būsiąs karas.
D.Haye ir Volodymyras Klyčko vienas į kitą prieš mūšį šaudo žvilgsniais, o šiandien į kovą paleis ir kumščius.
Britas jau daugelį metų stengiasi ukrainiečius išmušti iš jų demonstruojamos ramybės būsenos, nešiodamas sportinius marškinėlius su nukirstomis brolių Klyčko galvomis. Atsakydamas į D.Haye iššūkį, Volodymyras jį pavadino „šūdo gabalu”.
Pokalbį su Vokietijos žurnalo „Stern” žurnalistu D.Haye pradėjo šiais žodžiais: „Esu garsiausias pasaulio boksininkas. Tai visi žino. Išskyrus galbūt kelis vokiečius.”
– Pone Davidai Haye, turite tik WBA diržą, o broliai iš Ukrainos – net keturis pasaulio sunkaus svorio bokso čempionų titulus.
Dabar iškvietėte į dvikovą Volodymyrą Klyčko...
– Ne tik jį. Abu vieną po kito partrėkšiu ant ringo grindų. Iš pradžių Volodymyrą, paskui – Vitalijų. Tuomet visas pasaulis sakys: Davidas – geriausias Žemės gyventojas, jis pelnytai laimėjo.
– Kokiu būdu ketinate nugalėti brolius Klyčko?
– Volodymyrui suteiksiu labai daug skausmo. Taip stipriai jį išgražinsiu, kad jam teks grąžinti boksininko licenciją.
Jis niekada nebenorės ir net negalės boksuotis.
Paskui ateis jo brolio eilė. Abiem teks kentėti labai didelį skausmą.
– Iki jūsų tokiais pareiškimais žarstėsi daugelis. Bet visi garsūs žodžiai subliūško ringe...
– Dvasiškai ir fiziškai esu puikios formos.
Volodymyras – visiškas bejėgis, turintis daug silpnų vietų. Visas juos žinau. Jam sunkiai sekasi, kai varžovas perima iniciatyvą.
Jo silpnoji vieta – smakras. Per savo karjerą jis jau daug kartų buvo atsidūręs ant ringo grindų. Pamėginsiu jį nugalėti jau pirmame raunde.
– Volodymyras – 10 cm aukštesnis ir 15 kg sunkesnis nei jūs. Kaip žadate jį pasiekti?
– Esu greitas – neduosiu jam ramybės. Kol Volodymyras susivoks, kad tai mano smūgis, aš vėl atsitrauksiu.
Jau kovodamas prieš rusų milžiną N.Valujevą parodžiau, kad tai galiu. Beje, jis buvo net 20 cm už mane aukštesnis.
– Tačiau technikos požiūriu N.Valujevas buvo blogesnis boksininkas.
– Nebuvo jis jau toks blogas, kokiu jį visi vadina. Iki mūsų kovos jis daug kartų paeiliui laimėjo. Jis žinojo, kaip deramai kovoti.
Nei Volodymyras, nei Vitalijus nėra kovoję su milžinu rusu. Tik aš buvau pasiruošęs kovai. Broliai Klyčko – tinginiai.
Tai veikiau dvi seserys. (Po šių žodžių D.Haye plačiai išsišiepė, parodydamas savo sniego baltumo dantis. Paskui jis džiaugsmingai pliaukštelėjo sau per šlaunį ir mirktelėjo dešine akimi.)
– Ar dėl to daugiau nei dvejus metus teko laukti kovos su Volodymyru Klyčko?
– Jie nenorėjo kovoti su manimi. Volodymyras bijo nokauto. Abu broliai nori lengvų aukų.
Ar jūs matėte pastarąją Vitalijaus kovą su kubiečiu Odlanieru Solisu?
Tai buvo bokso įžeidimas. O.Solisas – nutukęs, nerangus tinginys, kuris tiesiog pargriuvo. Jis prisiaugino tiek riebalų, kad krisdamas susiplėšė ir kelio raiščius.
Tokie kaip O.Solisas – tipiški Klyčko priešininkai.
Broliai – hienos, mintančios dvėseliena.
– Bet jūs pats esate atsisakęs dviejų kovų su Klyčko. Kas tikrasis tinginys?
– Pirmą kartą buvau priverstas atsisakyti dėl nugaros sužeidimo.
O dėl antrojo karto – ne mano kaltė.
– Netikėtai pasipriešinote jau suderintai sutarčiai.
Kodėl?
– Nesu idiotas. Brolių Klyčko sutartys buvo blogos.
Savo parašu jiems būčiau garantavęs, kad suteikiu jiems progą atsirevanšuoti, o jie būtų susižėrę didžiąją pinigų dalį.
– O dabar staiga viskas kitaip?
– Taip. Jie nebegalėjo nuo manęs slapstytis, kitaip iš jų būtų juokęsis visas pasaulis. Visi būtų pamatę, kad jie manęs bijo.
Kova tarp mūsų turėjo įvykti. Tai labai svarbu sunkaus svorio kategorijos boksui.
– Kodėl?
– Broliams Klyčko pagaliau reikia priešininkų, kurie sudomintų žiūrovus. Jiems reikia manęs – esu paskutinis didis kovotojas. Jiems reikia mano charizmos ir pareiškimų. Tai bus viena svarbiausių kovų, kurią kada nors yra matęs šiuolaikinis sportas.
D.Haye pašoko nuo kėdės, čiupo bokso piršines ir įmetė į „Louis Vuitton” lagaminą ant ratų. „Esu alkanas”, – pasakė britas ir pasuko į už trijų gatvių esantį kubiečių restoraną.
Pakeliui į „Stern” korespondento klausimus neatsakinėjo, į raudoną šviesoforo signalą nekreipė dėmesio. Šalia D.Haye tylėdamas ėjo bičiulis iš „5th Street Gym”.
Restorane britas užsisakė keptą viščiuką ir pupelių, o bičiuliui mestelėjo: „Atnešk man tabasko padažo!” Tas pašoko iš savo vietos ir pakeliui dar sužvejojo žavios prie gretimo stalelio sėdinčios merginos telefono numerį.
Britų boksininkas rankomis dorojo viščiuką, valgė gabalais ir net su kai kuriais kauliukais. Kai nešinas padažu sugrįžo bičiulis, D.Haye jau buvo pavalgęs.
Greitai ant servetėlės išspjovęs dar vieną kaulą, britas vėl galėjo kalbėti: „Pirmiausia Volodymyras kone užmigdė sunkaus svorio boksą. Jis visada smūgiuoja tiesiai, tik tiesiai, o paskui būna kabliai. Nuobodu.
Tam dabar aš noriu padaryti galą ir gelbėti mūsų sporto reputaciją.
– Tai bus sunku.
Ar sunkaus svorio boksas nenukenčia dėl to, kad esama per mažai žvaigždžių?
– Sutinku. Nūnai jauni žmonės nebesiboksuoja. Krepšininkas ar amerikietiškojo futbolo žaidėjas uždirba daug greičiau ir daug daugiau pinigų.
Bet broliai Klyčko patys kalti. Žinau, kiek jie moka savo varžovams. Tai – juokingai maži pinigai. Priešininkai gauna porą šimtų tūkstančių eurų. Milijonus į savo kišenę įsideda Klyčko.
– Vadinasi, Klyčko išvis nebijote?
– Baimė tolygi klaidai. Jų smūgiai bus kietesni nei kitų, bet juos atlaikysiu.
D.Haye padėjo ant stalo 50 dolerių, pasiėmė paketą su įdėtu keptu viščiuku, nuo gretimo stalo pagriebė peilį, šakutę ir įsikišo į kelnių kišenę.
Paskui britas grįžo į „5th Street Gym”, šįkart klausydamasis iš ausinuko sklindančio Marvino Gaye. Atėjęs į bokso ringą, paklausė: „Ar dar turite klausimų?”
– Su kuo susitiksite ringe po to, kai įveiksite brolius Klyčko?
– Sudorojęs šiuos du robotus, atsisveikinsiu su bokso ringu. Po brolių Klyčko nebebus tokio, kuris man prilygtų. Kai neliks konkurentų, būsiu nenugalimas pasaulio čempionas.
– Spalį jums sukaks 31-eri. Kuo užsiimsite likusią savo gyvenimo dalį?
– Tapsiu Holivudo veiksmo filmų herojumi.