Žygis prasidės rugsėjo 4 d. Šiaurės Amerikoje, o vėliau kelsis į Pietų Ameriką, kurioje yra Patagonija – didžiausia alpinistų svajonė, o snieguotos ir sunkiausiai nuspėjamos viršūnės yra prie pat Čilės ir Argentinos sienos.
Laipiojimo – alpinizmo ekspedicija tęsis nuo Tetonų kalnų Vajominge (JAV) iki Fitz Roy viršūnės Patagonijoje (Čilė – Argentina). Po trijų mėnesių praleistų lipant JAV bei Meksikos uolų sienomis, komanda kelsis į Patagoniją, kur turės keturis mėnesius laukti gero oro, kad įkoptų į Fitz Roy, Cerro Torre viršūnes bei prasibrautų pro džiungles iki Cochamo slėnio sienų.
Aplinkosaugininkės, fizikos ir psichologijos studijas baigusiems alpinistams teks prisitaikyti prie oro pokyčių ir įvairiausių gyvenimo sąlygų: nakvoti teks ant miego lentynų, kurios ilgis tesiekia pusantro metro, o kadangi kartu su savimi kopiant reikia temptis miegmaišius, maistą, vandenį, drabužius 5 dienų ekspedicijai reikalingi daiktai dažniausiai sveria apie 80 kilogramų.
10 000 kilometrų atstumas yra įveikiamas ne kiekvienam, dėl to jaunuoliai jam ruošiasi kopinėdami Norvegijoje, JAV, Prancūzijoje, Slovakijoje ir Italijoje.
Tokiai kelionei pasiruošti reikalinga suma kiekvienam alpinistui viršija keliasdešimt tūkstančių litų. Todėl Arūnas išsiduoda sakydamas, kad būna labai skaudu matyti, kai lipant krenta alpinistams reikalingi maži įrankiai, kurių kainos siekia kelis šimtus litų arba tenka palikti uoloje įstrigusius kokius penkis skėčius, kurio vieno kaina siekia 500 litų.
Patyrę ne vieną išbandymą
Saulė laipioja 5-6 metus, Arūnas aštuonerius, o Gediminas kitais metais pažymės asmeninį alpinizmo dešimtmetį. Jis 14 metų užkopė į Monblaną, o 2009 metais tapo geriausiu alpinistu Lietuvoje.
Visi jie aukščiausio įvertinimo sulaukė 2009-aisiais metais užlipę į beveik kilometro aukščio El Kapitano uolą Josemičio nacionaliniame parke (JAV), ir šis kopimas buvo pripažintas įspūdingiausiu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Gediminas pasakojo, kad kartą bevalgant, atsibudo tik kitos dienos rytą su nebaigtu maistu rankose ir virve apsivijusia kaklą.
Lietuvos alpinistų asociacijos prezidentas Saulius Barauskas mano, kad šie jauni žmonės verti būti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio alpinizmo žvaigždėmis.
Alpinistų teigimu, tiek pasiektos, tiek neįveiktos sienos daug išmoko, o ant žemės žmogus nusileidžia kiek kitoks nei pradėjo lipti, tad bent jau kol kas jie stengiasi nei kurti planų, nei svajoti, jų gyvenimas apsiriboja vieninteliu tikslu iki kovo mėnesio. „Žygis – geriausia galimybė pažinti save. Jos metu nėra laiko ir galimybių abejoti savo jėgomis“, – teigia Saulė.