Visas prizines vietas iškovojo lietuviai Vytautas Lalas, Vidas Blekaitis
bei Saulius Brusokas.
Galiūnų turnyras Marijampolėje 1997-aisiais tapo tarptautiniu renginiu
ir iki šiol neprarado populiarumo.
Į turnyrą „Marijampolė 2011“ pirmą kartą atvyko stipruolis iṫ Didžiosios
Britanijos Robas Framptonas, rusas Aleksandras Lysenko, bei du Lenkijos
atstovai - Mateuszas Ostaszewskis bei Krzysztofas Schabowskis.
Estui Lauriui Namiui bei ukrainiečiui Konstantinui Iljinui, atvykusiam
trečią kartą, Sūduvos sostinės stadionas bei publika yra pažįstami.
K.Iljinas praėjusiais metais dvejetų turnyre Marijampolėje laimėjo
antrąją vietą, o L.Namis tąsyk buvo trečias.
Turnyre dalyvavo marijampoliečiams gerai žinomi broliai Marius bei
Vytautas Lalai, kurių šaknys yra Mažeikiuose, marijampolietis S.
Brusokas bei V. Blekaitis iš Birštono.
Stipruoliai varžėsi šešiose rungtyse. Jie tempė sunkvežimį, spaudė 150kg
svarmenį, neṫė vadinamuosius naščius bei lagaminėlius, ant pakylos
kilnojo statinę, girnapusę, akmenį bei priekalą.
Vieninteliam V.Blekaičiui pavyko 20-ies tonų vilkiką nutempti 25 metrus.
Kiti galiūnai sunkiasvorę mašiną nuvilko po keliolika ar tik kelis
metrus.
Žodžio kišenėje neieškantis V.Blekaitis sakė: „Sunkesnių rungčių nei
sunkvežimio tempimas man nebūna. Treniravausi namuose su savo
automobiliu, įjungęs rankinį stabdį“.
Jauniausias varžybų dalyvis - 21 metų M.Ostaszewskis - labai stengėsi,
tačiau jo tempiamas vilkikas nepajudėjo iš vietos.
Geltonus lyderio marškinėlius apsivilkęs V.Blekaitis pozicijų neužleido
iki pat paskutiniosios rungties.
Po pastarosios, kai ant pakylos reikėjo užkelti 120 kg metalinę statinę,
130 kg girnapusę, 160 kg akmenį bei 150 kg priekalą, patyrusį 39 metų
galiūną aplenkė kasmet vis ryškiau atsiskleidžiantis 29 metų V.Lalas.
Daug žiūrovų emocijų sukėlė rungtis „Lietuvos nešimas“.
Stipruoliai varžėsi, kas toliau nuneš pagal Lietuvos žemėlapio kontūrą
akmenskaldžio Gedimino Venslovos iškaltą ir vėliavos spalvomis nudažytą
180 kg sveriantį akmenį.
Turnyro organizatorius, žinomas šalies galiūnas Alvydas Kirkliauskas,
kai prieš varžybas su sportininkais aptarinėjo kiekvieną rungtį,
draugiškai paprašė: „Meistro iškalta „Lietuva“, aišku, tėra akmuo.
Tačiau tai savotiškas mūsų šalies simbolis. Todėl prašau, vyrai, kai
jausite, jog senka jėgos, netėkškite bet kaip ant žemės.
Ruošdami šią rungtį norėjome, jog Lietuvą prie širdies prispaustų ir
rusas, ir lenkas, ir kiti dalyviai“.
Per varžybas ṫį organizatorių prašymą prisiminė tik du galiūnai - rusas
ir estas.
A.Lysenko 180 kg sveriančią „Lietuvą“ tvarkingai nuleido ant stadiono
takelio.
„O kaip gražiai Aleksandras elgiasi su Lietuva“, - pagyrė stipruolį
turnyro vedėjas A.Kirkliauskas.
Tačiau didžiausių ovacijų sulaukė L.Namis. Ir ne vien todėl, kad tapo
rungties nugalėtoju.
Toliausiai - 116 metrų - sunkiasvorį nešulį nunešęs estas paleido iṫ
rankų „Lietuvą“ ir atsiklaupęs pabučiavo ją.
Pilnutėlis stadionas net suūžė iš malonaus netikėtumo ir apdovanojo estą
džiaugsmingomis ovacijomis.
Prieš kurį laiką traumą patyrusį S.Brusoką turnyre ištiko nesėkmė.
Galiūnas, baigdamas rungtį, ant kojos užsimetė metalinį lagaminėlį,
sveriantį 130 kg.
Tačiau vyriausias - 42 metų - turnyro dalyvis nepasitraukė iṫ varžybų
ir tęsė rungtį - penkis kartus apvertė 400 kg sveriančią padangą.
S.Brusokas po kiekvienos rungties žiūrovų miniai atiduodavo savo
marškinėlius.
Į vienerius galiūnas sutalpino tris berniukus. Šie vėliau besiginčydami
dėl jų vos nesusipešė - kiekvienas norėjo marškinėlius pasilikti sau.
Po penktosios rungties paaiškėjo trys lyderiai - V.Blekaitis,
S.Brusokas bei V.Lalas.
Bemaž niekas neabejojo, jog ant aukščiausios nugalėtojų pakylos užkops
V.Blekaitis.
Tačiau jis nesugebėjo greičiau už V.Lalą ant pakylos užkelti statinės,
akmens, girnapusės bei priekalo, todėl liko antras.
Nugalėtojo V.Lalo brolis Marius užėmė ketvirtą, K.Iljinas penktą,
L.Namis šeštą, A.Lysenko septintą vietą.
Lenkijos atstovams atiteko dvi paskutinės vietos.
Pirmą kartą Marijampolėje varžęsis britas R.Framptonas traukė smalsuolių
žvilgsnius dėl įspūdingų tatuiruočių ant viso kūno.
Didžiausią nuostabą marijampoliečiams kėlė trys kaukolės, ištatuiruotos
galiūno pakaušyje.
Britas turnyre liko aštuntas. R.Framptonas pelnė žiūrovų pagarbą, kai
paaiškėjo, jog jis prieš kurį laiką patyrė traumą ir galėjo grąžinti jau
įsigytus bilietus bei nevykti į jam nepažįstamą Marijampolę.
Tačiau britas pasielgė džentelmeniškai ir neapvylė organizatorių -
atvyko ir garbingai dalyvavo visose rungtyse.
Kelias valandas vykstančio renginio vedėju pastaraisiais metais būna
sunkiaatlečių treneris A.Kirkliauskas, buvęs galiūnų konkursų dalyvis
bei nugalėtojas.
Jis puikiai išmano rungčių plonybes, supranta dalyvių galimybes ir
emocijas, šmaikščiai bendrauja su sportininkais bei publika.
Devyniolika metų galiūnų turnyrus organizuojantis A.Kirkliauskas turi
pagalbininkų, tačiau pagrindiniai padėjėjai yra jo artimiausi žmonės -
brolis Vytautas, Kauno centro sporto mokyklos tinklinio treneris, sūnus
Vytautas, su žmona Neringa Lietuvą garsinantis žmonų nešimo varžybose,
bei dukra Lina.
A.Kirkliauskas gausiai susirinkusiems žiūrovams pažadėjo kitais metais
organizuoti įspūdingą galiūnų turnyro dvidešimtmečio jubiliejų.