Tikra tiesa, kai planuoji – Dievas juokiasi. Iki smulkmenų suplanuotas savaitgalis ir netikėtas pasiūlymas vykti į Austriją. Multisporto varžybos Lenco mieste. Kodėl ne? Pasirašyti kelių dienų avantiūrai ir skubiai užbaigti „degančius“ darbus. O sugrįžus į Lietuvą visos lygumos atrodo tik dar pilkesnės ir monotoniškesnės nei įprastai.
„Tikriausiai skridote?“, – klausinėja kolegos. „Žinoma, tik žeme“, – atsakau. Devyniolika valandų automobiliu man nėra daug, tačiau per jas sugebi pakalbėti, patylėti, pamiegoti, peržiūrėti keletą filmų, panagrinėti Lietuvos sporto padėtį ir galiausiai prieiti būseną, kai rodos, visas pasaulis sustojo.
Kartu keliavę lietuviai labai skirtingi, tik kaip tokie žmonės gali būti vienoje komandoje? Visad norintis būti dėmesio centre, kritikas, tylenis ir kompanijos siela. Kuris yra kuris?
Prieš varžybas – stresas
"Robinzonada Adventure Team", kuriai sėkmę bandė atnešti penkioliktas numeris, sudarė keturi sportininkai: komandos kapitonas Dainius Mačiulis, plaukęs baidare, robinzonas Linas Samaška, bandęs įveikti parasparnių rungtį, Svajūnas Ambrazas, bėgęs vingiuotais kalnų takais ir Regimantas Kavaliauskas, kuriam teko ne tik įvažiuoti į statų kalną, bet ir išbandyti greituminį nusileidimą žemyn. Daug rungčių - toks tas multisportas.
Tik atvykus vyrai sužinojo tikslesnes trasų vietas ir jau numigus bėgo jų išbandyti. Kiekvienas grįžo su skirtingomis nuotaikomis. S.Ambrazas buvo nusiteikęs filosofiškai: „Tokioms varžyboms ruošiamės visą gyvenimą. Prieš dvi savaites Slovakijos kalnuose bandžiau gerinti formą, tačiau to neužtenka – pasiruošęs turi būti visuomet.“
Dainius Mačiulis išbandė jam naują sritį – baidarėms profesionaliai anksčiau neteko plaukioti, tad teko daug ko išmokti: „Ruošiausi būtent šioms varžyboms: išmokau eskimo apsivertimą, užtikrintai plaukti prieš srovę, „išlaikyti kampą”. Kol kas nuotaikos geros, bet jos buvo visai kitokios, kai vasarą nuvykau į slalomo stovyklą – tik įlipęs į baidarę iškart apsiverčiau, o treneriai sužinoję, kad man reikia ketvirtos kategorijos plaukti upėje, tik pasijuokė.“
Darius ne tik išmoko valdyti baidarę, bet ir įveikė visą trasą.
Regimantas Kavaliauskas išsidavė, jog „iš pradžių atsisakė dalyvauti tokios varžybose, po to vis dėlto jį įkalbėjo“. Prieš renginį jam teko savaitę praleisti pasaulio MTB-O (orientacinio sporto kalnų dviračiais) čempionate Italijoje, prisiminti „malonumus“ važiuoti įkalnėn.
Robinzonas Linas Samaška visuomet turėdavo ką papasakoti. Nuolat saugojęs savo „kunkuliukus“ nuo skaudžių atsitrenkimų į uolas, išvykus į treniruotę dingdavo visai dienai. Norėjo ne tik patobulinti techniką, bet ir save įamžinti.
Visos užduotis – įvykdytos
„Tikimės įveikti trasą. Kaip nedalyvavę tokiose varžybose, negalime numatyti nei laiko, nei kaip seksis“, – kaip susitarę kartojo visi komandos nariai. Jiems tai pavyko.
„Red Bull Dolomite Man 2011“ varžybose neįveikus distancijos ir neperdavus estafetės, diskvalifikuojamas ne tik žaidėjas. „Kiekvienam galėčiau pažerti daug kritikos, tačiau mes esame pirmoji komanda iš Lietuvos, tad jau kiti galės mokytis iš mūsų klaidų.
Iš viso yra 117 komandų ir jei pavyks pakliūti į 80–uką. Šią akimirką istoriją rašome mes“, - porino L.Samaška.
Varžybos
Dešimta valanda ryto ir mes jau prie starto linijos. Gerai, ne mes, o Svajūnas, kuris pasileidžia bėgti į dviejų kilometrų aukščio kalną. Turėjome tikslą – pavyti bėgikus, tačiau nei vienam žurnalistui tai nepavyko. Jis sėkmingai pasiekė finišą ir perdavė estafetę parasparnininkui, kuris besileisdamas truputį palinksmino žiūrovus užkliūdamas su savo „sparnais“.
Po skrydžio sekė plaukimas baidare. Bėgimas paskui ją suteikė įvairiausių emocijų – kartais atrodydavo, kad Dainius plaukia tik į priekį ir lenkia daugybę dalyvių, o keletą kartų taip ilgai buvo paniręs po vandeniu, kad norėdavosi bristi į upę ir pasidomėti kaip jis laikosi.
Grįžęs dviratininkas atrodė toks pavargęs, kad vos nulipo nuo dviračio. Pagalvoji, o kaip tada atrodyčiau aš? Gulėčiau kažkur kalnuose ir laukčiau pagalbos.
Po rezultatų paskelbimo iš veidų buvo galima perskaityti: vyrai norėjo aukštesnės vietos.
Tik grįžus iš kelionės vis mąsčiau, gal ir man dalyvauti kitais metais birželio 2 d. „Vilnius Challenge“ rungtyse, bet gerai, kad sveikas protas atsibudo ir supratau – užteks ir kokio bėgimo maratono, o tokio lygio iššūkiams dar reikia laiko pasiruošti.