„Gestut Eichenhain“ arklidėse jaunąją raitelę globojo Florianas Meyeris zu Hartumas – profesionalus raitelis ir treneris iš Vokietijos, kurio dosjė puošia ne tik pergalės nacionalinėse ir tarptautinėse konkūrų varžybose, bet ir nuoseklus, kantrus darbas su jaunais raiteliais ir žirgais. Dovilė į ilgą kalionę pasiėmė du nuosavus žirgus – Herminą ir Paulchen Panther. Ir neslepia, kad išvyka paliko kuo geriausius įspūdžius: patirtį papildė startai puikiose varžybose, o treniruotės davė daug naudos.
Rezultatai kalba patys už save: į tėvynę raitelė parsivežė nemažą puokštę pergalių ir prizų ne tik iš M lygio (125-135 cm) konkūrų, bet ir sudėtingesnių 140 cm maršrutų. Vienose paskutinių varžybų – tarptautiniame „Tallinn Horse Show“ Dovilė su Herminu buvo 4 tarp jaunimo iki 25 metų, o žirginio sporto profesionalai gyrė jauną sportininkę už technišką jojimą.
Dovilė tvirtai įsitikinusi, kad pergales lemia raitelio nusiteikimas ir įdėtas darbas: „Treneris nepadės, jei raitelis pats nenori siekti rezultato ir stengtis įgyvendinti tai, kas sakoma. Treneris Florianas – labai geras ir darbštus žmogus: turi metinį varžybų planą, visuomet keliasi anksti, joja, o dieną baigia vėlai.”
Vokiška tvarka raitelei paliko labai didelį įspūdį: arklidės puikios, žirgai visuomet prižiūrėti, viskas visada švaru, žirgai nuolatos intensyviai ruošiami varžyboms ir treniruojami. Rytą jojami, popiet – vedami į vaikštynę. Į klausimą kokie sportiniai žirgai paruošiami tokiomis sąlygomis, Dovilė atsako paprastai: “Kiek teko matyti, visi žirgai šoka puikiai. Nešokančių tiesiog nebūdavo. “
Lietuvė greitai įsijungė į arklidėse verdantį darbą: „Jodavau kiekvieną dieną. Ryte treniruotės, po pietų žirgai eidavo į vaikštynę. Treniruotės visuomet buvo susijusios su konkūru: ne visada šokdavome maršrutus, bet kelios kartelės ar gimnastika būdavo kasdien. Dėmesys buvo kreipiamas į viską: nuo to, kaip valdomas žirgas, iki maršrutų technikos. Hartum visuomet stengiasi padėti, kuo gali – net dabar stebi mano rezultatus ir stengiasi patarti.”
“Norėčiau Vokietijoje treniruotis visada – man patinka ten vykstančios varžybos, aplinka. Žadu važiuoti ten ir ateityje,” – džiaugiasi mergina, kuri vis ilgėjančius žiemos vakarus leidžia ten, kur ir pradėjo raitelės kelią – UAB “Horsemarket” bazėje prie Palangos. Čia jai talkina pirmasis ir iki šiol daugiausia ją išmokęs treneris – Žydrūnas Garbenis. “Konkūrą joti pradėjau pas Ž. Garbenį nuo pat pradžių – jis mane daug ko išmokė, nieko nepraleidžia pro akis, gerai paruošia varžyboms mane ir mano žirgus,“ – treneriui negaili dėkingumo žodžių Dovilė, į balną sėdusi 11-kos.
Jaunoji raitelė jau spėjo įsitikinti, kiek darbo įdedama į saldžias pergales: „Į žirgyną važiuoju kasdien, iš karto po pamokų, ir užtrunku iki 7-8 vakaro. Nors pamokas paruošti spėju, bet būnu labai pavargusi. Tačiau tas nuovargis smagus – juk jojimas yra mano hobis. Jo nekeisčiau į jokį kitą sportą.” Net po dvidešimties metų Dovilė viliasi, kad liks arti žirgų: “Niekas nežino, kaip viskas bus, bet norėčiau visą gyvenimą profesionaliai sportuoti su žirgais.”
Nors ji prisipažįsta kol kas nesulaukusi neįveikiamų sunkumų, ambicinga sportininkė sako, kad kuomet nesiseka, stengiasi dar labiau: “Labai smagu, kai ko nors pasieki ir judi pirmyn”. Už palaikymą ir didžiulį rūpestį dukros sėkme, Dovilė pirmiausia dėkinga savo tėčiui.
Raitelė gali didžiuotis dviem pajėgiais sportiniais žirgais, veisline kumele ir perspektyviu kumeliuku. Mylimiausias – Herminas – 8-erių metų „Nemuno žirgyne“ gimęs trakėnas. Dar būdamas jaunas, jis su treneriu Ž. Garbeniu skynė pergales Lietuvoje, gerų rezultatų pasiekė 2009 m. pasaulio čempionate jauniems žirgams. Po metų pati Dovilė tapo šalies žiemos ir vasaros čempionatų nugalėtoja, šiemet – Lietuvos žiemos sezono vicečempione jaunių kategorijoje. Raitelė dėkinga Herminui ne tik už daugelį pergalių, bet ir iškovotą teisę atstovauti Lietuvą 2010 m. Europos vaikų, jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionate Prancūzijoje.
Svarbiausiame gyvenimo turnyre Dovilė varžėsi su antruoju partneriu – vokiečių jojamųjų veislės vienuolikmečiu Paulchen Panther. Nors patekimui į finalinį etapą pritrūko sėkmės, „Atsisveikinimo“ konkūre Dovilė finišavo greičiausiai iš 37 duetų ir užėmė 5 vietą. „Europos čempionate pamačiau labai daug gerų jaunų raitelių, stiprių žirgų,” – įspūdžiais dalijasi mergina, bet pripažįsta, kad iki šiol įsimintiniausias – Europos čempionato atrankos turnyras Lamprechthausene, Austrijoje: “Tai buvo pirmos tokios man svarbios varžybos. Iškovota teisė dalyvauti Europos čempionate – iki šiol didžiausias mano pasiekimas.”
Šis sezonas Dovilei – vos ketvirtas (2008-aisiais su poniu Anthony ji debiutavo ne bet kur, kaip juokiasi mergina, o Lietuvos jaunių čempionate). Nors pirmas startas nebuvo labai sėkmingas, čia prasidėjo Dovilės sportinis kelias. “Dažnas važiavimas į varžybas man tikrai padeda. Tai pati didžiausia patirtis. Varžybose išmokstu daugiausia ir, manau, kad tai labiausiai nulėmė mano tobulėjimą,” – teigia raitelė. - 2012-ųjų sezono dar neplanuoju, bet būtų puiku patekti į Europos jaunių čempionatą.“
„Manau, kad geras raitelis visada turi būti nusiteikęs kovingai ir siekti kuo geresnio rezultato. Negalima pasiduoti po nesėkmės – turi tik dar labiau susikaupti. Lietuvoje man priimtiniausias Beno Gutkausko jojimas, užsienyje žavi visuomet tvirtas Meredith Michaels Beerbaum nusiteikimas laimėti, puikus Markuso Ehningo jojimas ir ramybė”, -šnekėjo D.Matulytė.