„Mažai kas žino, kad savo sportininko karjerą esu pradėjęs sambo treniruotėse, dukart buvau SSRS sambo čempionu“, - sakė ketvirtadienio vakarą iš Honkongo į Vilnių atskridęs garsus kovotojas Volkas Hanas.
Penktadienį Vilniuje prasidėjusiame 35-ajame pasaulio sambo čempionate M.Gazmathanovas arba tiesiog Volkas Hanas bus vienas iš žymiausių pirmenybių svečių – siekdamas populiarinti sambo Europoje, bušido legenda iš Rusijos metė visus savo darbus ir atvyko į Lietuvą.
„Tik neskaičiuokite, kiek kartų aš buvau jūsų šalyje. Sakau todėl, kad ši šalis man nesvetima – aš net tarnavau Prienuose“, - šnekėjo ketvirtadienį Volkas Hanas.
Lrytas.lt susitiko su kovotoju ir pasišnekėjo apie Lietuvą, sportininko gyvenimą ir planus dar kartą žengti į bušido ringą.
- Atvykdavote į Lietuvą dažniausiai bušido atstovų kvietimu. Šįkart jūsų apsilankymas mūsų šalyje turi kitą tikslą.
- Lietuvoje aš dažnesnis svečias nei galvojate – turiu jūsų šalyje ir verslo reikalų. Matyt, žinote, kad neseniai pasikeitė sambo sporto šakos tarptautinės federacijos vadovybė ir ji ėmėsi rimtų žingsnių, kad sambo taptų olimpine sporto šaka. Todėl dedamos visos įmanomos pastangos, kad ši populiari sporto šaka taptų dar populiaresnė.
Kai man paskambino ir paprašė padėti populiarinti sambo, neatsisakiau – juk esu sambo sporto meistras. Iškart atskridau - tai bus mano pagalba plečiant sambo gerbėjų ratą ir galimybė pasižiūrėti pasaulio sambo čempionato kovas. Juk tai labai įdomu – vien tik žodžiai „pasaulio čempionatas“ jau pasako, kad tai labai įdomu.
- Lietuva yra krepšinio šalis. Dvikovinės sporto šakos nėra itin populiarios. Ar nekeista, kad mūsų šalyje vyksta planetos sambo čempionatas?
- Lietuvoje visada buvo labai stiprių imtynininkų – Jezerskas, Jankauskas, Subačius – tai legendiniai sportininkai. Negaliu nepasakyti, kad Lietuva SSRS gyvavimo laikais dominavo sambo pasaulyje. Jūs supraskite, kad tai ne nauja sporto šaka – ją mėgsta šimtai tūkstančių žmonių, kurie kovoja ne tik sambo varžybose, tačiau iš šios sporto šakos pereina į „Rings“ varžybas, kovas be taisyklių, bušido.
Sakysime taip – Lietuvoje krepšinis turi turėti savo auditoriją, o sambo ar dvikovinės sporto šakos - savo.
- Jūs tikitės, kad sambo gali užkariauti pasaulį ir tapti olimpine sporto šaka?
- Aš net neabejoju. Dabar naujasis tarptautinės sambo federacijos prezidentas Vasilijus Šestakovas sporto šakai iškėlė ambicingus planus – tapti olimpinės šeimos nare ir aš tikiu, kad šie planai bus įgyvendinti.
Įdomu, kad jau 1980 metų olimpiadoje Maskvoje sambo buvo įtrauktas į varžybų sąrašą. Tačiau tuomečiam SSRS vadovui Leonidui Brežnevui paskambino Indijos valdžios atstovai ir paprašė įtraukti į olimpiados vykdomų varžybų sąrašą žolės riedulį. L.Brežnevas išbraukė sambo ir vietoj jo įrašė žolės riedulį.
- Jau ne pirmą kartą viešite Lietuvoje. Ką jūs apskritai galvojate apie mūsų šalį?
- Apie Lietuvą galiu kalbėti tik gerai – čia gyvena draugai, su kuriais susipažinau sportuodamas, verslo partneriai. Ir net giminės – mano žmonos teta. Nežinojote? Taip, ji jau seniai gyvena Lietuvoje. Ir jos broliai gyvena Lietuvoje. Be to, aš, būdamas kareiviu, tarnavau Prienuose.
Todėl Lietuva man nėra svetima. Esu dėkingas, kad galiu būti čia, bendrauti. Ne kiekvienas žmogus atsimena jam padarytus gerus darbas. Savo laiku stovėjau prie Lietuvos bušido ištakų, padėjau jos vadovui Donatui Simanaičiui stotis ant kojų, vežti kovotojus į Japoniją ir t.t. Jis visada atsimena tai.
- Lietuvoje įsiplieskė karas tarp dziudo ir sambo federacijų. Dziudo atstovai teigia, kad sambo sportininkai naudojasi dziudo sportininkų paslaugomis, todėl nutarė neleisti jiems startuoti svetimos sporto šakos varžybose. Kokia būtų jūsų pozicija šiuo klausimu?
- Labai gaila, bet tarp dvikovinių sporto šakų visada buvo nesutarimų. Manyčiau, ne tarp federacijų, o, sakysime, tarp klubų, kompanijų. Kai Japonijoje kovojau MMA „Rings“ varžybose, negalėjau gražiai kalbėti apie „Pride“ kovas, nors norėjosi. Tarp klubų, trenerių visada buvo trintis.
Tačiau aš galvoju, kad nieko blogo neįvyktų, jei geriausi Lietuvos dziudo atstovai galėtų dalyvauti ne paprastose varžybose, o tokiame rimtame turnyre kaip pasaulio čempionatas. Manau, šiuo atveju vienai pusei reikėjo pagalvoti, kad pasaulio čempionatas yra ne vidinis šalies reikalas, o jau politinis valstybės klausimas.
- Kaip siūlytumėte taikyti abi konfliktuojančias puses?
- Kol pasaulyje yra žmonių, tol bus skirtingų nuomonių. Visiems geras nebūsi – apie tai mes visi žinome. Tačiau aš manau, kad problemą galima būtų išspręsti susėdus abiejų federacijų vadovams prie derybų stalo. Svarbu, kad jie žinotų, kodėl jie susėdo kalbėtis ir ko kartu sieks. Lietuvoje viskas paprasta – dėl šalies garbės būtina daryti nuolaidas.
- Ką dabar veikia iš bušido ringo pasitraukęs Volkas Hanas?
- Kai sportininkas baigia karjerą, jo dažnai klausia – ką veiki? Aš dabar atsakau: „Ieškau savęs gyvenime“ (juokiasi). Aš padedu jaunimui treniruotis, perduodu savo patirtį, tačiau esu verslininkas. Turiu investicinę lizingo kompaniją. Jau dabar matau, kad netelpu į esamus rėmus ir į Vilnių atskridau iš Honkongo ir Ciuricho – ten derėjausi dėl verslo plėtros.
- Ar bušido kovos ir laimėjimai prisidėjo prie sėkmingo jūsų verslo?
- Kaip sakoma, pradžioje visada dirbi vardui, o po to vardas dirba tau. Bušido ringe buvo savos taisyklės, o versle dabar yra savos – gal net ir žiauresnės. Bušido užgrūdino, bet visur reikia turėti galvą.
- Ar Vokas Hanas daugiau niekada nelips į ringą?
- Man jau penkiasdešimt metų. Aš ir taip ilgiausiai laikiausi tarp visų „Rings“ žvaigždžių – galima sakyti, kad esu paskutinis mohikanas. Tiesa, neseniai norėjau dalyvauti Tuloje srities imtynių čempionate – net buvau nuėjęs pasisverti. Tačiau organizatoriai man pasakė, jog nesu itin gerai pasirengęs kovoms, ir įkalbėjo atsisakyti ketinimų startuoti. Bijojo, kad mane sulaužys varžovai (juokiasi).
Neseniai man paskambino „Rings“ varžybose kartu kovojęs japonas Hiromitsu Kanechara – jis baigia karjerą ir norėtų atsisveikinimo su didžiuoju sportu renginyje pakovoti su manimi. Aš sutikau. Be to, skambino „Rings“ varžybų organizatoriai ir pasakė, kad „Rings“ kovos vėl atnaujinamos ir kovo mėnesį įvyks šio turnyro pristatymas. Klausė, ar negalėčiau pakovoti vienoje dvikovoje. Ir vėl sutikau. Bet tik vienai kovai – varžytis ilgai truksiančiame turnyre būtų didelė nepagarba žiūrovams. Taigi, kitų metų kovo mėnesį aš dar būsiu ringe.
- Ar japonų bušido aistruoliai jus atsimena?
- Seku naujienas iš Japonijos. Nenorėčiau girtis, bet neseniai žiniasklaida rašė apie man: ten buvo aiškinama, kad legenda Volkas Hanas savo karjerą yra baigęs ir niekas negali parodyti jo firminių techninių veiksmų. Todėl televizijos žiūrovams Volko Hano kovos rodomos sulėtintai – kad sirgaliai galėtų pasigrožėti išskirtine kovų technika.
- Ar jums nėra skaudu, jog pasaulis jus žino ne kaip Magomedhaną Gamzathanovą, o kaip Volką Haną?
- Kai aš gimiau ir tėvas man davė vardą - šventės proga jis papjovė 6 avis. Po kovų Japonijoje jis man priekaištavo, kad savo vardą iškeičiau į plėšraus žvėries vardą, kuris pjauna avis.
Jam sakiau, kad tai ne aš, o japonai man davė šią pravardę. Ką padarysi, jei pasaulyje mažai kas žino Gazmathanovą - visi žino Volką Haną. Jei šis vardas niekam netrukdo, o man padeda – tegul būna Volkas Hanas.