Komandos nariai El Potrero Chico uolų regione praleido daugiau nei dvidešimt dienų laipiodami ilgus maršrutus klinties uolomis. Įveikę daugumą anksčiau jau užliptų sienų, jie nusprendė išbandyti savo jėgas kopdami žmogaus rankomis anksčiau neliestomis uolomis.
Pirmosios kliūtys laipiotojus pasitiko dar nepasiekus uolų sienos. Iki uolos nebuvo jokio takelio, tad reikėjo brautis per brūzgynus, kurių didžiąją dalį sudarė kaktusai. Paruošti taką iki uolų sienos užtruko visą dieną, o vakare teko trauktis kaktusų spyglius iš drabužių ir kūno.
Per septynias dienas alpinistai įrengė 160 metrų ilgio maršrutą vingiuojantį stačios uolų sienos ketera bei vidiniu kampu. Ruošiant maršrutą reikėjo išvalyti uolą nuo pavojingų nestabilių akmenų ir įtvirtinti saugos taškus. Savaitę trukusį darbą kabant ant uolos vainikavo savo įrengto maršruto įkopimas laisvo laipiojimo stiliumi. Maršrutą Montis Magia alpinistai pavadino „Pusryčiai penktą ryto“, taip simbolizuodami savo ankstyvus rytus maršruto įrenginėjimo metu, nes turėdami mažai laiko Meksikoje, turėjo daug ir efektyviai dirbti.
Įkopimas į anksčiau neįveiktą sieną - puikus kelionės etapo Meksikoje užbaigimas, po kurio alpinistai keliasi į Argentinos pietus, kur Patagonijos kalnuose kops į stačius granito bokštus.