„Labai noriu, kad iki šių metų pabaigos bylą pavyks išspręsti, ir tikiuosi, kad sprendimas bus man palankus, tokiu atveju galėčiau dar Londono olimpinėse žaidynėse 2012 m. įrodyti, kad savo pergalę pasiekiau sunkiu darbu sąžiningoje kovoje“, - savo pareiškime, kuriame prašoma finansinės Lietuvos žmonių paramos, teigia 32 metų Ž.Balčiūnaitė.
2011 metų balandžio 5 dieną LLAF sprendimu Ž.Balčiūnaitė už dopingo vartojimą diskvalifikuota dvejiems metams ir iš jos atimtas 2010 metais Barselonoje (Ispanija) iškovotas Europos lengvosios atletikos čempionato aukso medalis.
Būtent po pergalės maratono bėgime, paėmus Ž.Balčiūnaitės dopingo testą, kilo skandalas, po kurio lietuvė buvo pripažinta vartojusi draudžiamus medicininius preparatus ir diskvalifikuota.
Sportininkė su savo komanda nesutiko su sprendimu, apkaltino LLAF skubotais sprendimais ir kreipėsi į Lozanoje esantį sporto arbitražo teismą (CAS).
Kova dėl nekaltumo įrodymo kainuoja nepigiai. Neoficialiai teigiama, kad reikia apie 100 tūkst. litų.
Sportininkė nutarė pinigus rinkti pasitelkusi savo vardo fondą. Prašydama pervesti pinigines lėšas, Ž.Balčiūnaitė kreipiasi į savo gerbėjus taip:
„Aš tapau Europos čempione. Kiekvienas gali pasidomėti mano nuoseklia sportine karjera ir įsitikinti, kad Barselonoje man nusišypsojusi sėkmė nebuvo atsitiktinumas - tai buvo natūrali, nuosekli ir įtikinanti pergalė, vainikavusi mano ilgą ir sunkų sportinį kelią.
Ir nors šis rezultatas nebuvo geriausias mano karjeroje, jo pakako, kad iškovočiau auksą. Dabar dėl to paties aukso aš priversta kovoti dar kartą - šį kartą teisiniame mūšyje. Nors Lietuvos lengvosios atletikos federacija nėra mano pusėje, tačiau mano pasiekti rezultatai vis dar galioja, aš vis dar esu aukso medalio savininkė, šitaip bus ir toliau, jei tik Tarptautinis Sporto Arbitražas manęs nepasmerks.
Visą savo gyvenimą paskyriau sportui. Savo tikėjimą aukštais sportiniais idealais stengiausi taip pat aktyviai išreikšti ir visuomeninėje veikloje.
Penkerius metus iš eilės vykdžiau tarptautinį bėgimą „Bėkime kartu su Živile Balčiūnaite“ bei bėgimą, skirtą Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Dalyvauju kartu su „Avon“ kompanija labdaringoje veikloje kovai su krūties vėžiu.
Tai, kad mane skubotai ir nepagrįstai diskvalifikavo, man buvo visų pirma skaudus smūgis kaip žmogui, ne vien kaip sportininkei, nes visada buvau garbingos kovos pusėje. Nežadu nuleisti rankų, tačiau tolesnė kova už tiesą pareikalaus ne tik moralinių jėgų, bet ir didelių finansinių išteklių. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos sprendimą jau apskundžiau Tarptautiniam sportiniam arbitražui, tačiau visas bylos procesas man gali kainuoti labai daug.
Nors procesas nepasibaigęs, aš aktyviai sportuoju ir laukiu teigiamos proceso pabaigos.
Labai noriu, kad iki šių metų pabaigos bylą pavyks išspręsti, ir tikiuosi, kad sprendimas bus man palankus, tokiu atveju galėčiau dar Londono olimpinėse žaidynėse 2012 m. įrodyti, kad savo pergalę pasiekiau sunkiu darbu sąžiningoje kovoje.
Dabar aš netekau bet kokios paramos ir finansavimo iš valstybės ir sporto institucijų, tad išlaikyti gerą sportinę formą savarankiškai tiesiog nebeįmanoma.
Tikiuosi, kad įkurtas fondas padės man įveikti šį laikiną sunkumą mano kelyje ir apginti savo garbę ne tik Tarptautiniame sporto arbitraže, bet ir bėgimo takelyje. Dėkoju visiems, kurie manimi tiki ir kurie mane remia. Savo paramą galite pervesti į specialią Živilės Balčiūnaitės fondo sąskaitą.
Šiuo metu kiekvienas Jūsų paaukotas litas man yra labai brangus. Atsidėkodama Jums aš ir vėl Jus džiuginsiu naujomis pergalėmis ir aukštais sportiniais rezultatais. Netgi vieno lito parama man būtų labai reikšminga. Dėkoju visiems, kas neabejingi Lietuvos sportui.
Kiekvienas asmuo, parėmęs fondą 50 lt ar daugiau, gaus Ž.Balčiūnaitės biografinę knyga „Gyvenu, kad bėgčiau“ su atletės autografu“.
Nesutarimai tarp Ž.Balčiūnaitės ir LLAF itin buvo matomi šią vasarą, kai sportininkė negailėjo kritikos ir priekaištų Federacijai. LLAF vadovas Eimantas Skrabulis net buvo priverstas bėgikei parašyti viešą laišką, kuriame bandė sugėdinti neva meluojančią Ž.Balčiūnaitę.
Ištrauka iš LLAF vadovo E.Srabulio laiško: „2011 m. balandžio mėn. 5 d. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos drausminės komisijos sprendimas buvo skausmingas mums visiems, bet absoliučiai objektyvus ir, komisijos manymu, vienintelis teisingas - už IAAF antidopingo taisyklių pažeidimą Tu buvai diskvalifikuota dviejų metų laikotarpiui, griežtas įspėjimas pareikštas Tavo treneriui Romui Sausaičiui.
Tu turėjai teisę nesutikti su tokiu sprendimu ir skųsti jį Sporto arbitražo teismui (CAS) Lozanoje. Tu, kartu su savo gynėjų komanda, pasinaudojote šia teise. Be jokios abejonės, tai susiję ir su gana nemažomis papildomomis išlaidomis, tiesa - abiems šalims. Tavo vardo paramos fondas kreipėsi į Lietuvos visuomenę, verslo atstovus su prašymu paremti finansiškai. Kreipėsi, tačiau neobjektyviai apkaltindamas ir juodindamas federaciją:
<... Lietuvos lengvosios atletikos federacija nepaisė ir nesigilino į mano pateiktus paaiškinimus, kurie buvo kruopščiai rengiami ir teikiami aštuonis mėnesius kartu su aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio medikais ir mokslininkais. Lietuvoje man nebuvo sudarytos tinkamos galimybės gintis nuo mestų kaltinimų, užuot sulaukusi saviškių palaikymo, iš jų aš gavau tik pusės puslapio apimties verdiktą: kalta- be jokių motyvų ir paaiškinimų...>
Živile, kartu su savo treneriu, jūs puikiai, kaip niekas kitas, žinote, kad tai yra absoliuti netiesa, melas.
Nuo pat pirmos dienos, kai mes sužinojome šią siaubingai nemalonią žinią, aš asmeniškai ir federacija, kiek tai leidžia mūsų pareigos ir pozicija, stengėmės moraliai Tave palaikyti, objektyviai, be emocijų ir išankstinės nuostatos ar kaltinimų bandėme išsiaiškinti visas įtakojusias aplinkybes. Manau, puikiai menate, kiek vakarų mes kartu praleidome mano darbo kabinete, ieškodami atsakymo „kodėl?“. Ne viena ašara sudrėkino Tavo veidą.
Mums, federacijai, labai norėjosi laimingos pabaigos, nes mes tikėjome Tavimi ! Dar daugiau - tuo sunkiu visiems metu aš asmeniškai, federacija, kiti mūsų aplinkos, lengvąją atletiką suprantantys ir mylintys žmonės rėmėme Tave ir finansiškai.
Tavo prašymu, pabrėžiu - būtent Tavo - federacija davė maksimaliai daug laiko pateikti argumentuotus paaiškinimus, galėjusius Tave apginti ir išteisinti.
Nors privačiuose susitikimuose Tu pateikdavai vis naujų teorinių versijų, paruoštą atsakymą gavome tik paskutinę dieną - pirmojo klausymo metu, 2010 m. gruodžio 1 d. Komisija, siekdama būti maksimaliai objektyvi, neskubėjo su sprendimu, o davė laiko abiems šalims, vienai geriau išnagrinėti pateiktus argumentus, konsultuotis su pasaulinio lygio ekspertais, o kitai - pateikti, galbūt, svarbius papildomus.
Daug pastangų reikėjo, norint išsikovoti galimybę atlikti pakartotinius (B) mėginio likučių, paimtų Europos čempionato Barselonoje metu, tyrimus kitoje WADA akredituotoje laboratorijoje Kelne. Visų nuostabai, Tu (galbūt patarta aplinkos žmonių) nesutikai. Todėl liko vienintelė galimybė šalių ginčą civilizuotai ir garbingai perkelti į Lozaną - Tarptautinį sporto arbitražo teismą, kurio sprendimas bus galutinis ir neginčijamas.
Savo pergalės Tu turėtumei siekti tik garbingais būdais, nepagrįstai nejuodindama savo sportinės šeimos, kuri ilgą laiką buvo Tavo pusėje ir Tave palaikė tol, kol reikėjo apsispręsti - ar visuomenės laukiamas palankus sprendimas Tavo adresu ir šalies sporto garbės pamynimas, ar skaudus, bet teisingas sprendimas. Abejoti nebuvo galima.
Tad tęsk savo pasirinktą kovą garbingai ir būk tokia, kokią mes Tave pažinojome iki Europos čempionato Barselonoje finišo“.