12 karščiausių 2012-ųjų Lietuvos sporto intrigų

Lietuvos sportininkai jau rengiasi pagrindiniam 2012-ųjų įvykiui – Londono olimpinėms žaidynėms.

Naujųjų išvakarėse žvelgdamas į mūsų atletų laukiančius startus “Lietuvos rytas” pristato dvylika karščiausių 2012 metų šalies sporto pasaulio intrigų.

LR prognozė: taip (80 proc.).

2012-ųjų liepos 2-ąją Lietuvos krepšininkai Venesueloje pradės lemiamą kovą dėl olimpinės svajonės.

Šiemet Europos pirmenybėse Kaune pralaimėjusi ketvirtfinalio dvikovą makedonams šalies rinktinė pasmerkė save papildomiems rūpesčiams. Manto Kalniečio tritaškis likus 19,4 sek. iki mačo su slovėnais pabaigos išgelbėjo Kęstučio Kemzūros karjerą, suteikdamas jam dar vieną šansą.

Lietuvos rinktinė prasimušė į olimpinį atrankos turnyrą, tačiau jame privalės užimti ne žemesnę negu trečiąją vietą, kad iš Venesuelos grįžtų su bilietu į Londono žaidynes.

Nuo 1992-ųjų šalies krepšininkai dalyvavo visose penkiose olimpiadose, todėl neįmanoma įsivaizduoti, kad jau gali būti kitaip. K.Kemzūra stengsis padaryti viską, kad žengtų į olimpines žaidynes rinktinę jau nuvedusių savo kolegų Vlado Garasto (1992 ir 1996), Jono Kazlausko (2000), Antano Sireikos (2004) ir Ramūno Butauto (2008) pramintu keliu.

"Sunku įsivaizduoti, kad ši tradicija nutrūktų", - neslėpė ir naujasis LKF prezidentas Arvydas Sabonis, 1992-aisiais pats pirmąjį lietuvių žygį į Barselonos žaidynes pradėjęs nuo olimpinės atrankos turnyro.

Nors LKF vadovai šią žiemą Madride pralaimėjo Venesuelai diplomatinį mačą, K.Kemzūros komanda aikštėje galės įrodyti tikrąją Lietuvos krepšinio galią. Olimpiniame atrankos turnyre rinktinei jau turėtų padėti ir Linas Kleiza, ir Jonas Mačiulis, kurių ypač trūko 2011-ųjų žemyno pirmenybėse. Per pastarąjį sezoną dar labiau atsiskleidė ryškiausių šalies krepšinio vilčių J.Valančiūno ir D.Motiejūno talentas, todėl net ilga kelionė į Pietų Ameriką neturėtų gąsdinti gausių Lietuvos rinktinės gerbėjų.

LR prognozė: ne (85 proc.).

Jos poelgis sudrebino ne tik šalies sporto bendruomenę, bet ir visą Lietuvą. Jau nepriklausomybės laikais Vilniuje užaugusi šiuolaikinės penkiakovės pasaulio vicečempionė paliko tėvynę ir ieško laimės šalyje, kuri 50 metų buvo okupavusi Lietuvą. Dar 2010-ųjų gruodžio 23-ąją Donata Rimšaitė Maskvoje parašė prašymą priimti ją į Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federaciją, 2011-ųjų vasarį ištekėjo už Rusijos piliečio, kovą atsisakė Lietuvos pilietybės ir nuo vasaros jau džiaugiasi Rusijos pasu.

Geresnių treniruočių sąlygų ir sotesnio gyvenimo svetur suviliota 23-ejų vilnietė jau gynė Rusijos garbę tarptautinėse varžybose, tačiau duris į Londono olimpiadą jai gali atverti tik patys lietuviai.

"Pakeitęs pilietybę sportininkas olimpiadoje turi teisę atstovauti naujai šaliai tik prabėgus trejiems metams po pilietybės pakeitimo. Šis laikas galėtų sutrumpėti ar net nebūtų taikomas, jei visos suinteresuotos pusės susitartų ir niekas neturėtų pretenzijų", - byloja Olimpinė chartija.

Kaip pasielgti, spręs šalies tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nariai. D.Rimšaitės klausimas jau įtrauktas į 2012-ųjų sausio 27-ąją Vilniuje vyksiančios LTOK generalinės asamblėjos darbotvarkę.

Per šimtą olimpinės šeimos narių balsuos, ar leisti Lietuvoje išugdytai atletei anksčiau nei Olimpinės chartijos 46-ojoje taisyklėje numatytu laiku tapti kitos šalies olimpiete. Rusijos sporto vadovai jau dirba norėdami užsitikrinti sau palankius rezultatus. "Lietuvos ryto" žiniomis, net Lietuvos krepšinio federacijos vadovai yra sulaukę neoficialių prašymų "padėti".

Galbūt rusų dalijami pažadai ir užkulisiuose vis aktyviau kurstomos aistros nurimtų, jeigu LTOK nuspręstų, jog dėl D.Rimšaitės vyks atviras vardinis balsavimas?

"Rusams sakiau, kad nenoriu būti apkaltintas, jog paskatinau LTOK delegatus balsuoti vienaip ar kitaip, todėl susilaikysiu ir nebalsuosiu", - neslėpė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Beje, net gavusi LTOK palaiminimą, D.Rimšaitė dar negali būti tikra, kad tikrai startuos Londone. Sveikatos bėdų kamuojamai vilnietei šį sezoną atrankos varžybose dar nepavyko pačiai iškovoti olimpinio kelialapio į žaidynes.

LR prognozė: ne (95 proc.).

Diskvalifikuota 32 metų bėgikė laukia Sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimo. Kelis kartus šios bylos svarstymą nukėlę CAS teisėjai vasario 1-ąją Lozanoje pagaliau nagrinės Živilės Balčiūnaitės ieškinį prieš Lietuvos lengvosios atletikos federaciją (LLAF).

Galutinis ir neapskundžiamas CAS nuosprendis padės tašką byloje, kuri lemtingai pakeitė 2010-ųjų Europos maratono čempionės karjerą. Po pergalingo finišo Barselonoje atlikus dopingo testą Ž.Balčiūnaitės šlapimo mėginyje buvo rasta sintetinio steroido metabolitų. 2011-ųjų balandžio 5 d. LLAF Drausmės komisija už antidopingo taisyklių pažeidimus diskvalifikavo čempionę dvejiems metams, tačiau aukso medalį praradusi bėgikė nesutiko su tautiečių sankcijomis ir kreipėsi į CAS.

"Tikiuosi, kad sprendimas bus man palankus. Tokiu atveju galėčiau dar 2012 metų Londono olimpiadoje įrodyti, kad savo pergalę pasiekiau sunkiu darbu sąžiningoje kovoje", - teigė Ž.Balčiūnaitė, prašydama Lietuvos žmonių finansinės paramos.

Nors bėgikė įkūrė specialų paramos fondą ir apeliacijoms jau išleido tūkstančius litų, jos galimybės apginti suterštą garbę tarptautiniame teisme yra minimalios.

Pasak analogiškų dopingo bylų ekspertų, Ž.Balčiūnaitės pasirinktoje gynybos versijoje yra dvi ypač pažeidžiamos vietos. Jos advokatams bus labai sunku logiškai paaiškinti, kodėl profesionali ir tokia patyrusi bėgikė pildydama privalomą medicininę pažymą nenurodė, jog dar prieš startą Barselonoje išgėrė dufastono - menstruacijoms skatinti skirto preparato, apie kurį viešai prakalbo tik po poros mėnesių, kai paaiškėjo dopingo testo rezultatai.

Nors kilus skandalui LLAF išimties tvarka buvo gavusi teisę trečiąsyk ištirti įtartiną šlapimo mėginį nepriklausomoje Kelno dopingo laboratorijoje, Ž.Balčiūnaitė pati atsisakė dar vienos galimybės įrodyti, jog Barselonos laboratorija suklydo.

"Kiekvienas gali pasidomėti mano sporto karjera ir įsitikinti, kad Barselonoje man nusišypsojusi sėkmė nebuvo atsitiktinumas", - teigė paskutiniam teismo maratonui pasiruošusi Ž.Balčiūnaitė.

Ar trys nepriklausomi CAS teisėjai patikės šiais Coliukės žodžiais ir atvers jai kelią į Londono žaidynes?

LR prognozė: taip (60 proc.).

Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas jau gauna olimpinio solidarumo stipendiją. Nuo 2011-ųjų vasario Ričardo Berankio sąskaitą kas mėnesį papildo 800 JAV dolerių.

21-erių tenisininkas patenka tarp 8 šalies sporto talentų, sulaukusių išskirtinio Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) dėmesio. Įtraukę R.Berankį į antrąjį olimpinės Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą, LTOK vadovai jam kartu išrūpino ir IOC stipendiją, kuri buvo numatyta į Rusiją emigravusiai D.Rimšaitei.

Tačiau iškovoti kelialapį į Londoną R.Berankis kitais metais privalės pats. 125 vietą ATP reitinge dabar užimantis lietuvis per pirmąjį 2012-ųjų pusmetį turėtų pakilti bent 50 vietų aukščiau, kad galėtų ramiai laukti liepos 29-osios, kai Vimbldono aikštyne prasidės olimpinės dvikovos.

Olimpiados vienetų turnyre dalyvaus tik 64 tenisininkai, tačiau ne daugiau kaip keturi iš vienos šalies. Geriausi 48 žaidėjai pagal ATP reitingą, kuris bus skelbiamas birželio 12-ąją, tiesiogiai įgis teisę startuoti olimpiadoje, jeigu neviršys kiekvienai valstybei numatytos keturių atletų kvotos, o per pastaruosius metus bus nors porą kartų dalyvavę Daviso taurės varžybose su savo šalies rinktine.

Dar 14 žaidėjų parinks Tarptautinė teniso federacija (ITF), atsižvelgdama į tą patį ATP reitingą (8 vietos) ir konkrečios šalies teniso vystymąsi (6), o dar 2 žaidėjams atiteks vardiniai kvietimai pagal trišalius ATP, ITF ir IOC sutarimus.

Įvertinus visas šias atrankos aplinkybes, 2012-ųjų birželį R.Berankiui pakaktų užlipti iki 75-ojo laiptelio ATP reitinge, kad jis turėtų garantuotą kelialapį į Londono žaidynes ir nepriklausytų nuo kitų malonės.

2011-ųjų sausį R.Berankis jau buvo užkopęs į 73 vietą ATP reitinge, tačiau po to dėl traumų praleidęs beveik pusę sezono jis iškrito iš elitinio šimtuko.

"Mes tikrai neatsisakome olimpinės svajonės. Esu įsitikinęs, kad Ričardui realu pasiekti šį tikslą", - išvykdamas į Dubajų rengtis naujajam sezonui "Lietuvos rytui" tvirtino tenisininko treneris Remigijus Balžekas.

Jau pirmieji R.Berankio mačai ATP turnyruose Australijoje ir JAV 2012-ųjų žiemą parodys, ar jis iš tiesų suspės sukaupti tiek ATP reitingo taškų, kad taptų pirmuoju Lietuvos tenisininku, patekusiu į olimpiadą.

LR prognozė: taip (70 proc.).

Jau du kartus per pastarąjį dešimtmetį namo parsivežę Europos taurę Vilniaus krepšininkai siekia trečiąsyk iškovoti antrąjį pagal prestižą Senojo žemyno trofėjų.

Pirmajame varžybų etape nepralaimėjęs ne vienų rungtynių "Lietuvos rytas" vėl minimas tarp pagrindinių šio turnyro favoritų. Tačiau 2012-aisiais pakartoti pergalingą 2005 ir 2009-ųjų žygį Europoje vilniečiams bus kur kas sunkiau negu Šarlerua ar Turine.

Lemiamos Europos taurės dvikovos balandžio 14 -15 dienomis vyks Chimkuose. Jeigu pasitvirtins išankstinės prognozės ir "Lietuvos ryto" krepšininkai pateks į finalo ketverto varžybas, Rusijoje jų laukia neišvengiama akistata su Rimu Kurtinaičiu.

Diriguojami Seulo olimpinio čempiono vilniečiai 2009-ųjų finale sensacingai parklupdė "Chimki". Tačiau R.Kurtinaitis šį sezoną jau treniruoja Turino nuoskaudų nepamiršusius ir revanšo trokstančius varžovus. Rusai tiki, kad čempioniška buvusio "Lietuvos ryto" trenerio patirtis, dar daugiau brangesnių žvaigždžių ir namų sienos padės "Chimki" pagaliau nusiplėšti nevykėlių etiketę.

Pirmajame varžybų etape R.Kurtinaičio auklėtiniai, kaip ir vilniečiai, taip pat nepralaimėjo nė vienų rungtynių. "Chimki" - vėl favoritai, bet tapo dar pavojingesni, įgiję lietuviško krepšinio bruožų. 2011-ųjų pavasarį per Europos iššūkio taurės finalą Aleksandras Džikičius su kuklia slovėnų ekipa jau pergudravo Kęstutį Kemzūrą.

Tačiau dabartiniam "Lietuvos ryto" treneriui teks dar labiau pasukti galvą, norint nuleisti ant žemės dar ambicingesnę Rusijos komandą, kurios vairą laiko dar vienas pralaimėti nekenčiantis lietuvis.

LR prognozė: taip (65 proc.).

1999-aisiais su Kauno "Žalgiriu" jis jau buvo užlipęs į klubinio Europos krepšinio viršūnę. Po trylikos metų pertraukos Jonas Kazlauskas turi kaip niekad gerą progą prisiminti Miuncheno triumfą.

57-erių lietuvio dabar treniruojama Maskvos CSKA ekipa 2011-2012 m. Eurolygos reguliariajame sezone vienintelė laimėjo visas dešimt rungtynių. J.Kazlausko auklėtiniai ir išvykoje, ir namuose įtikinamai parklupdė ne tik "Žalgirį", bet ir Eurolygos čempionų titulą ginantį Atėnų "Panathinaikos".

"Tai stipriausia visų laikų Europos komanda", - įspūdingu CSKA startu žavėjosi žurnalo "Basketnews" (Prancūzija) ekspertai. - Teodosičius, Šiškauskas, Kirilenka, Chriapa, Krstičius. Ar dar įmanoma surinkti Eurolygoje geresnį už šį starto penketą?"

Pernai už "Top 16" borto pirmąsyk likęs Rusijos superklubas pasiryžęs viskam, kad vėl užkariautų Europą. Sumaniai pasinaudodamas užgautomis CSKA vadovų ambicijomis, savimeile ir neišsemiamomis rusų finansinėmis galimybėmis J.Kazlauskas, regis, iš tiesų sukūrė dar vieną pergalių algoritmą.

Tačiau Rusijoje ir R.Kurtinaitis, ir Sankt Peterburgo "Spartak" treniruojantis slovėnas Jure Zdovcas jau įrodė, kad Vilniaus universitete matematikos studijas baigusio trenerio strategija dar nėra visiškai tobula, o jo vairuojamą CSKA taip pat įmanoma sustabdyti.

Tik Eurolygos finalo ketverto kovos atskleis, ko iš tiesų buvo verta Maskvos komandos pergalių serija šio sezono starte. Ramūnas Šiškauskas ir Darjušas Lavrinovičius padarys viską, kad kartu su J.Kazlausku gegužės 13-ąją triumfuotų Stambulo "Sinan Erdem" arenoje.

Tačiau to paties sieks ir į "Panathinaikos" grįžęs keturiskart Eurolygos čempionas Šarūnas Jasikevičius, ir tokiais titulais iki šiol negalintys pasigirti Sienos (Rimantas Kaukėnas, Kšyštofas Lavrinovičius), Madrido (Martynas Pocius) ar Pirėjo (Martynas Gecevičius) klubų lietuviai. Galima jau dabar lažintis tik dėl vieno -- Lietuvos krepšinio atstovų Eurolygos finalo ketverte Stambule tikrai bus daugiau negu prieš metus.

LR prognozė: taip (75 proc.).

2000-aisiais jis padėjo "Lietuvos rytui" nutraukti "Žalgirio" dominavimo erą šalies pirmenybėse. Su sostinės klubu net tris kartus (vėliau 2002 ir 2006 m.) tapęs LKL čempionu Robertas Javtokas šį sezoną jau vilki buvusių varžovų aprangą.

Lietuvos rinktinės kapitono dvikovos su Jonu Valančiūnu jau dabar kaitina kraują. Ar patyręs 32 metų aukštaūgis sustabdys geriausiu 2011-ųjų šalies krepšininku išrinktą devyniolikmetį "Lietuvos ryto" vidurio puolėją?

LKL favoritai pirmąsyk šį sezoną susitiks jau sausio 7-ąją sostinės "Siemens" arenoje. Būsimi Vilniaus ir Kauno krepšininkų mūšiai vilioja dar ne viena intriga.

Kaip prieš buvusią savo komandą jausis priešingoje barikadų pusėje atsidūręs Aleksandras Trifunovičius? Ar pavyks iki šiol visas LKL finalo serijas pralaimėjusiam treneriui iš Serbijos su "Žalgiriu" pagaliau nutraukti šią nesėkmių seriją ir pakartoti pernykštį graiko Ilias Zouros triumfą? Ar vilniečiai ras gynėją, kuris galėtų sustabdyti Sony Weemsą, o žalgiriečiai - "Lietuvos ryto" variklį Tyrese'ą Rice'ą?

Ar "Lietuvos rytą" sustiprinęs Renaldas Seibutis iš tiesų įrodys, jog vertas vietos šalies rinktinėje ne mažiau negu žalgirietis Tomas Delininkaitis? Ar naudingiausiu 2011-ųjų LKL finalo serijos žaidėju pripažintas "Žalgirio" kapitonas Paulius Jankūnas vėl darys ką nori po vilniečių krepšiu? Daugybė klausimų, kurių atsakymai aikštėje gali akimirksniu aukštyn kojomis apversti visas prognozes.

LR prognozė: ne (55 proc.)

Simona Krupeckaitė turi vienintelę kryptį Londone olimpiniame treke - prizininkų pakylos link. Bet ar geriausia šalies treko dviratininkė užlips ant auksinio laiptelio? 2009 ir 2010 m. ji lenktyniavo neprilygstamai ir per dvejus metus iš pasaulio bei Europos pirmenybių parsivežė dešimt medalių. Tačiau svarbiausiose 2011 metų lenktynėse S.Krupeckaitės vienintelis trofėjus buvo sidabras pasaulio čempionate sprinto rungtyje.

Ką reiškia geriausios 2009 ir 2010 metų Lietuvos sportininkės tyla prieš olimpinį sezoną? S.Krupeckaitė įsitikinusi, jog tylos reikia, kad Londone būtų galima sukelti šiek tiek triukšmo. "Mes žinome, ką darome ir ko siekiame," - "Lietuvos rytui" praėjusį mėnesį pabrėžė 29 metų dviratininkė. - Galbūt paprasti sporto sirgaliai jaučia medalių trūkumą, bet mes su Dima (Dmitrijus Leopoldas -- S.Krupeckaitės treneris ir vyras. -- Red.) turime kitų tikslų. Buvome numatę šiemet nesiekti aukštų vietų, nes kitaip neužtektų sveikatos iki olimpinių žaidynių."

Londone S.Krupeckaitė turės daugiau progų laimėti olimpinį medalį nei 2008 metais Pekine, kai liko aštunta sprinto finale. Į olimpinę programą prie katės ir pelės žaidimą primenančios sprinto rungties pridėtas keirinas, kurio starte dviratininkės rieda paskui motorinį dviratį.

Keirine S.Krupeckaitė taip pat mina pedalus galingai. Ji tai patvirtino šį mėnesį, laimėjusi šią rungtį pasaulio taurės etape Kolumbijoje. Be to, Simona su Gintare Gaivenyte turi nebaigtų reikalų komandiniame sprinte (šioje rungtyje dar reikia pelnyti olimpinį kelialapį).

S.Krupeckaitė lieka rimčiausia pretendente laimėti 400 tūkst. litų - tokią premiją valstybė yra numačiusi olimpiniams čempionams. Iki šiol tiek pavyko uždirbti tik Dainai Gudzinevičiūtei (2000 m.) ir dusyk Virgilijui Aleknai (2000 ir 2004 m.).

Nors krizės metais išmokos už titulus atletams buvo dvigubai sumažintos, šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentas pasistengė, kad būtų grąžintas ankstesni premijų dydžiai.

LR prognozė: taip (65 proc.).

Nors prognozuodamas šiuolaikinės penkiakovės varžybų nugalėtojus sudegė ne vienas pranašas, Laura Asadauskaitė šiemet įrodė galinti būti stabili net ir šioje loteriją primenančioje sporto šakoje.

Pasaulio čempionate ji buvo trečia, planetos taurės finale - antra, komercinėse Čempionų taurės varžybose - antra, o Europos pirmenybėse - penkta.

Tikrai neblogi rezultatai atletei, kuri grįžo į sportą po motinystės atostogų. L.Asadauskaitė turi gerų galimybių pratęsti savo vyro -- dusyk olimpinio prizininko Andrejaus Zadneprovskio - sėkmę. Neatsitiktinai olimpinius medalius prognozuojantis dienraštis "USA Today" metų pabaigoje L.Asadauskaitei ėmė kabinti bronzą Londone. Amerikiečiai Lietuvai skiria 4 medalius. Visus - bronzos.

JAV dienraščio analitikų spėjimu, užimti trečiąją vietą realiai pretenduoja S.Krupeckaitė, boksininkas Egidijus Kavaliauskas ir olimpinio bilieto dar neturinti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Bet svajoti apie medalius turi teisę ir daugiau Lietuvos sportininkų: disko metikas V.Alekna ir šaulė D.Gudzinevičiūtė, buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, imtynininkas Mindaugas Mizgaitis, lengvaatletė Austra Skujytė, plaukikas Giedrius Titenis, irkluotojai Jevgenijus Šuklinas ir Mindaugas Griškonis.

Iš viso per 30 Lietuvos atletų jau iškovojo olimpinius kelialapius. Tačiau net ir dar neturintys bilietų, tokie kaip penkiakovininkai Edvinas Krungolcas ir Justinas Kinderis, gali pateikti smagių naujienų Londone.

LR prognozė: taip (70 proc.).

Sausio mėnesį legendinis šalies futbolininkas gali būti patvirtintas naujuoju nacionalinės komandos treneriu.45 metų Valdas Ivanauskas, 47 metų vengras Csaba Laszlo ir 56 metų Liudas Rumbutis yra oficialūs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pasirinkti pretendentai pakeisti atsistatydinusį Raimondą Žutautą.

Vienam jų bus patikėta vesti Lietuvos rinktinę per 2014 metų pasaulio čempionato atrankos kovas, kuriose lietuvių varžovai bus Graikijos, Slovakijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Latvijos ir Lichtenšteino futbolininkai.

Vyrų rinktinėje asistentu dirbusio, jaunimo rinktinei ir keturiems šalies klubams jau vadovavusio V.Ivanausko galimybės atrodytų tvirčiausios, jei ne netikėta LFF vadovų nuomonių priešprieša.

"Realiausi kandidatai yra V.Ivanauskas ir Aurelijus Skarbalius", - prasitarė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. Bet A.Skarbalius netrukus atkrito pasirašęs naują kontraktą su "Brondby" klubu.

"Mano favoritas yra Cs.Laszlo", - pareiškė LFF generalinis sekretorius Julius Kvedaras. Galutinį žodį tars vienuolika LFF Vykdomojo komiteto narių, prieš dvejus metus sutartinai pakėlusių rankas už R.Žutautą.

LR prognozė: ne (70 proc.).

Artūras Poviliūnas viešai jau užsiminė, jog po Londono žaidynių gali pasitraukti. Dar 1988-asiais išrinktas pirmuoju atkurto LTOK prezidentu buvęs krepšinio treneris per visus šalies nepriklausomybės metus buvo nepajudinamas LTOK simbolis. 60-metis kaunietis jau šeštą kadenciją be pertraukų vadovauja olimpiniam Lietuvos judėjimui.

"Taip ilgai vienų pareigų, kaip aš LTOK, turbūt nė vienas kitas sporto, ir ne tik sporto, žmogus neina. Tad kartais pamanau: gal kas nors kitas duos olimpiniam judėjimui daugiau nei aš", - "Lietuvos rytui" lapkritį sakė A.Poviliūnas.

Kas galėtų pakeisti dabartinį LTOK prezidentą, jeigu jis iš tiesų nuspręs baigti įspūdingą savo karjerą? Nors nauji prezidento rinkimai greičiausiai vyks 2012-ųjų pabaigoje, Lietuvos sporto užkulisiuose jau prasidėjo nematoma kova dėl šio prestižinio posto.

"Taip, esu girdėjęs įvairių užkulisinių kalbų ir kartais jaučiuosi nesmagiai, nes susidaro įspūdis, kad tas postas svarbesnis nei pasirengimas olimpiadai", - pripažino A.Poviliūnas.

Atsisėsti į LTOK prezidento kėdę iš esmės gali pretenduoti tik keli skirtingos prigimties kandidatai: patyręs sporto nomenklatūros atstovas, turtingas verslininkas arba buvusi ryški sporto žvaigždė.

Dar prieš keletą metų realiu A.Poviliūno įpėdiniu laikytas buvęs KKSD generalinis direktorius ir LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas dabar šiek tiek pasitraukė į šešėlį, o į šalies sportą pastaraisiais metais viesulu įsisukęs verslininkas Antanas Guoga, regis, gali atkristi dėl teisinių LTOK įstatų niuansų.

Sausį vyksiančioje LTOK generalinėje asamblėjoje ruošiamasi patvirtinti, jog prezidentu gali būti renkamas tik tas, kuris mažiausiai ketverius metus buvo LTOK narys. Nors A.Guoga jau užima ir LKF viceprezidento, ir Londono olimpiados atašė pareigas, ši taisyklė užkirstų ir jam, ir kitiems garbės trokštantiems verslininkams galimybę tokiu pat kosminiu greičiu kilti ir LTOK laiptais.

Daug mažiau diskusijų ir aistrų kelia ne tik sporto bendruomenės, bet ir visos Lietuvos gerbiamos sporto žvaigždės. Dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna tikriausiai galėtų tapti idealia kandidatūra, jeigu LTOK ryžtųsi patikėti valdžią atletams, kaip tai jau padarė serbai ar ukrainiečiai.

Ukrainos olimpiniam komitetui nuo 2005-ųjų vadovauja legendinis šuolininkas su kartimi olimpinis čempionas Sergejus Bubka, o Serbijos olimpinio komiteto prezidentu 2009-aisiais tapo buvęs krepšininkas Vlade Divacas.

V.Alekna lyg tyčia jau ėmė ruoštis naujam karjeros posūkiui, šį rudenį tapęs Vidaus reikalų ministro patarėju sporto reikalams. Jeigu 40-ąjį gimtadienį vasarį švęsiantis tituluočiausias visų laikų Lietuvos sportininkas ryžtųsi po Londono olimpiados dalyvauti LTOK prezidento rinkimuose, kaip ir disko sektoriuje, jis būtų rimtas varžovas visiems.

LR prognozė: ne (80 proc.).

2012-ųjų rudenį numatyti Seimo rinkimai gali pakeisti ne tik politinį Lietuvos žemėlapį. KKSD vadovo Klemenso Rimšelio karjeros perspektyvos taip pat priklauso nuo jų rezultatų.

53 metų politikas perėmė šalies sporto vairą, kai jį į KKSD generalinio direktoriaus kėdę 2010-ųjų gegužę pasodino Liberalų ir centro sąjunga. Tačiau sociologinės apklausos prognozuoja, jog ši partija kitais metais jau liks už valdžios borto, o Seimo rinkimuose gali net neįveikti 5 proc. barjero.

K.Rimšelis neseniai nustebino Lietuvos sporto bendruomenę - pareiškė, kad 2010-aisiais sportui buvo skirta apie pusę milijardo litų.

Nors daugybe viešųjų įstaigų aplipęs KKSD 2012-aisiais iš valstybės biudžeto realiai gaus 84,5 mln. litų, perskirstyti sportui skiriamų lėšų norinčių niekuomet netrūko.

Ne viena politinė jėga po Seimo rinkimų norėtų perimti "sporto banko" kontrolę į KKSD vadovo postą pasodindama savą žmogų. Tarp pretendentų čia nutūpti jau minimi ir K.Rimšelio iš KKSD atleistas "darbietis" Rytas Vaiginas, ir "EuroBasket 2011" organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas, ir kiti partiniai kandidatai, siekiantys administruoti valstybės sportui skirtas lėšas.