Lietuvis šioje rungtyje užėmė 28-ąją vietą tarp 54 dalyvių. Iš viso klaifikuoti 33 sportininkai, o kiti arba neįstengė baigti distancijos, arba buvo diskvalifikuoti. Nugalėjo austras Marco Schwarzas - 1 min. 40,45 sek. Mūsų šalies kalnų slidininkas nugalėtojui pralaimėjo 12,03 sek.
Pirmąją varžybų dieną R.Zaveckas buvo 35-tas tarp 55 sportininkų, startavusių „super-G“ varžybose.
Vieno perspektyviausių Lietuvos kalnų slidininkų pasirodym šioje rungtyje galima vadinti debiutiniu, nes „super-G“ lenktynėse jis yra dalyvavęs tik pernai per Baltijos taurės varžybas.
Bet tada trasa ilgiu ir sudėtingumu neprilygo tai, kurią R.Zaveckui teko įveikti Insbruke. Beje, pernykštėse Baltijos taurės varžybose Suomijoje lietuvis tapo absoliučiu savo amžiaus grupės čempionu – laimėjo slalomo, slalomo milžino ir „super-G“ rungtis.
Insbruke sekmadienį startavo ir du Lietuvos biatlonininkai. Vaikinų 7,5 km sprinto lenktynėse s Arnoldas Mikelkevičius užėmė 46-ąją vietą. Nugalėjo kartą šaudykloje suklydęs kinas Cheng Fangming‘as - 19 min. 21,7 sek. Lietuvis, kuriam teko įveikti penkis baudos ratus, nugalėtojui pralaimėjo 4 min. 40,4 sek. Varžybose dalyvavo 50 biatlonininkų.
Merginų 6 km sprinto lenktynėse Gaudvilė Nalivaikaitė pranoko penkias varžoves ir liko 44-ta. Nugalėjo kartą šaudykloje suklydusi vokietė Franziska Preuss - 17 min. 27,7 sek.
G.Nalivaikaitė, kuriai teko įveikti penkis baudos ratus, nugalėtojai pralaimėjo 5 min. 13 sek.
Savo debiuto pirmojoje jaunimo žiemos olimpiadoje dar laukia du Lietuvos slidininkai bei kalnų slidininkė Laura Pamerneckytė.
Apie R.Zavecko pasirodymą per pirmąsias dvi olimpiados dienas kalbėjomės su sportininko tėvu ir treneriu Giedriumi Zavecku. Jo sūnus Rokas Insbruke dar startuos slalomo ir slalomo milžino varžybose.
- Ar esate patenkinti Roko rezultatais?
- Pirmą dieną planavome patekti į 40-tuką. Rokas užėmė 35-ąją vietą, tad pasirodė neblogai. O šios dienos vieta, 28-oji, – puiki.
Daug varžovų nebaigė distancijos. O mūsų tikslas buvo pravažiuoti stabiliai, išsilaikyti trasoje. Laimėti medalius nėra galimybių. Jei smarkiai rizikuosi, pakilsi tik per kelias vietas, bet gali nefinišuoši ir taip prarasti viską.
Be to, šios rungtys mums labai neįprastos. Slalome supermilžine (super-G) mes išvis nestreniravome, nes tam neturime galimybių – greituminių rungčių treniruotėms rekia uždaryti trasą nuo kitų slidininkų, o tai labai brangu. Rokas tik šiemet nusipirko „super-G“ slides. Todėl rezultatai, pasiekti be patirties, be treniruočių, mus tenkina.
- Ar jaunimui trasos yra lengvesnės?
- Slalomo distancijos pradžia buvo stati ir ledinė. Tikrai nebuvo lengva. O „super-G“ trasa lengvesnė nei suaugusiųjų varžybose, bet yra didelis tramplinas. Vakar nuo jo nesėkmingai nusileidusią merginą teko vežti į ligoninę.
Tik gerai, kad danga buvo gera, nes kartais būna grynas ledas, o dabar buvo tvirtas sniegas. Nepaisant to, labai daug žmonių nesugebėjo finišuoti.
- Gal sportininkų pečius slegia tai, kad čia yra olimpinės žaidynės - nors ir jaunimo?
- Nelabai. Bent jau mes pakankamai ramūs. Žinome savo galimybes, nėra to dėmesio, kaip, pavyzdžiui, Baltijos taurės varžybose, kur atsakomybė labai didelė, nes kovojame dėl pirmų vietų. Todėl su Roku nutarėme, kad nereikia mėginti iššokti aukščiau bambos, nervintis, ir rezultatai bus geresni.
Aišku, Rokas galėjo kiek geriau pasirodyti ir šiandien slalomo distancijoje, ir vakarykštėse „super-G“ varžybose. Jis vakar po finišo sakė: „Kaip lengva, galėjau geriau“. Nors gal ir gerai, kad nepersistengė. Rungtis neįprasta, nežinai, kas bus už tų vartų, už ano posūkio, kokiu greičiu reikia šliuožti. Atrodo, gali pasileisti greičiau, bet po to nežinia, ar pavyks išsilaikyti trasoje.
- Kuri rungtis Rokui Insbruke svarbiausia?
- Visos rungtys vienodai svarbios. O svarbiausia bus ta, kurioje geriausiai pasirodysime.
Slalomas ir slalomas milžinas – mums labiau įprastos rungtys, turime nemažai patirties. Tačiau varžovai taip pat labai stiprūs ir patyrę. Pastudijavau dalyvių sąrašus. Apie 40-ties žmonių biografijos yra „gražesnės“ nei mūsų.
Ir Rokas už beveik visus varžovus yra metais jaunesnis – jis gimęs 1996 metais, o daguma dalyvių gimė 1995-aisiais. Tokiame amžiuje tai nemažai reiškia.
- Ar „super-G“ varžybose negalvojo startuoti ir Laura Pamerneckytė?
- Tikrai ne. Ji neturi šios rungties slidžių, nesitreniravo „super-G“ klasėje. Be to, ją dar kamuoja kelio skausmai. Laurą nuolat prižiūri medikai, startuoti jai tikriausiai teks tik pavartojus nuskausminamųjų. Po žaidynių jos neabejotinai laukia tolimesnis gydymas. Todėl apie „super-G“ negalėjo būti net kalbos.
Rokas irgi nebuvo iš anksto užrašytas kaip „super-G: lenktynių dalyvis. Tik vėliau nusprendėme startuoti visose rungtyse. Paaiškėjo, kad sprendimas buvo teisingas.
- Kokia atmosfera tvyro Insbruke? Ar visa Lietuvos rinktinė laisvalaikį leidžia kartu, ar susiskirstę pagal sporto šakas?
- Renginys – milžiniškas, labai daug žmonių. Žaidynių dalyviai maitinami didžiulėse valgyklose, kurių plotas – vos ne kaip futbolo stadiono.
Mūsiškiai dieną būną išsiskirstę, nes visų sporto šakų varžybos vyksta skirtingose vietose. O vakarais dažnai būna kartu, nes jau spėjo susidraugauti. Aišku, nevaikštome susikabinę rankomis, bet randame bendrų laisvalaikio užsiėmimų.
Rokas ir Laura turi daug draugų ir kitų šalių delegacijose, nes pernai drauge dalyvavo Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) stovyklose, varžybose. Tad susibūrė draugiška tarptautinė kompanija.