Direktorius įvardijo tris pagrindines Kauno krašto sporto veteranų veiklos kryptis: varžybos ir aktyvus sportas, kultūros renginiai – šventės ir socialinė veikla. Pastaroji, anot direktoriaus, yra sunkiausia.
Daugelis sporto veteranų yra garbaus amžiaus, todėl tenka pasirūpinti jų globa. Prienų pensionate šiuo metu gyvena keletas sporto veteranų. „Jų lankymas, pagerbimas švenčių ar jubiliejaus proga – tai yra šventa mūsų sporto veteranų klubo pareiga“, - sakė direktorius P.Majauskas.
Prezentacijos metu parodyta, kokia aktyvi buvo praėjusių metų veikla. Direktorius pasakojo, kad viena labiausiai įsimintinų švenčių buvo olimpinės ugnies nešimas Kauno gatvėmis. Šiame renginyje dalyvavo Kauno miesto moksleiviai, visuomenė ir sporto veteranai.
Susitikime su plaukiku A.Juozaičiu kalbėta apie kilnų sportą.
Šilta ir jausminga buvo trikrepšio šventė Kaune, Laisvės alėjoje. Šios šakos varžybos surengtos Kauno miesto darželinukams. Veteranai lankėsi Lenkijoje, Punsko krašte.
Direktoriaus ir visos Lietuvos sporto veteranų asociacijos svajonė - Kaune šalia Dariaus ir Girėno stadiono įrengti Lietuvos sporto šlovės alėją. Svajonė jau yra įamžinta projekte.
Šilta draugystė veteranus sieja su Panevėžio Šilų seniūnija. Ši draugystė prasidėjusi dar 1989 metais. Tada kartu dalyvauta „Baltijos kelio „akcijoje. Šios seniūnijos atstovės R.Turulienė ir R.Danilevičiūtė sveikino veteranus. Palinkėjo, kad jie būtų tokie pat “orūs, kokie buvo lipdami ant garbės pakylos“.
Renginio metu sporto veteranai medaliais ir padėkos raštais pagerbė Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas, Kauno miesto Savivaldybė.
Kauniečius sveikino ir Vilniaus sporto veteranų klubas „Aidas“. Jos atstovė juokais sakė: “Nors Vilnius yra Lietuvos sostinė, bet Kaunas yra sporto sostinė“. Šį posakį susirinkusieji palydėjo draugiškais plojimais.
Profesorius Arimantas Dumčius jaunystėje mėtė ietį. Jis sakė, kad Kaune rekonstruotoje Čečėnijos aikštėje šalia jau įamžintų dešimties prieškario Lietuvos tautinių organizacijų, ketinama įrašyti ir Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. Profesorius minėjo, kad šis komitetas taip pat įsteigtas prieškario laikotarpiu.
Laimutė Petkevičienė, garsaus Lietuvos krepšininko A.A.Kazio Petkevičiaus žmona, pasakoja, kad 1946 – 1951 metais studijuodama Žemės ūkio Akademijoje žaidė tinklinį. Komanda dalyvavo respublikinėse ir sąjunginėse varžybose - išvažinėjo visą tuometinę Sovietų Sąjungą.
Komandą subūrė trenerė Valiušaitė. Jai padėjo Sofija Baltrūnienė, kuri taip pat buvo garsaus krepšininko žmona.
„Ir šiuo metu palaikome gerus ir šiltus ryšius su komandos draugėmis. Mūsų liko šešios“, - žvaliai lenkdama pirštus vardina visų vardus L.Petkevičienė.
„Šeimoje tarp tinklininkės ir krepšininko priešpriešos nebuvo, nes po 1939 metų krepšinio čempionato visus lietuvius užvaldė krepšinis. Be to aš labai gerai pažinojau vyro draugus krepšininkus, gerai išmaniau krepšinį“,- spindinčiomis akimis ir su pagarbą krepšiniui sakė L.Petkevičienė.
Buvusi tinklininkė taip pat teigė, kad jai gera kasmet ateitį į tokius susitikimus, kuriuos rengia Sporto muziejus. L.Petkevičiūtė ypač geru žodžiu minėjo direktorių P.Majauską, kuris “savo veikla tiesiog užburia veteranus“.
Sporto muziejus, anot, L.Petkevičienės veteranams yra „šilti namai“.
Gerą ir jaukią nuotaiką viso susitikimo metu palaikė ir liaudiškos muzikos ansamblis. Klausantis muzikos žvelgiu į daugelio sporto veteranų veidus. Juose Lietuvos sporto istorija - laimėjimai ir nesėkmės, pergalės ir olimpai. Jie jauni savo istorine praeitimi ir brandūs savo veikla, pasirengę kilti į naujas veteranų sporto aukštumas.