„Nežinau, kodėl, tačiau per pirmųjų pasaulio jaunimo žiemos žaidynių atidarymo ceremoniją televizijos operatoriai Lietuvos delegaciją rodė kur kas ilgiau nei patį Austrijos prezidentą. Gal mūsų apranga patiko... Kaip bebūtų, dėl šio fakto man pavydėjo ne vienas olimpinio komiteto prezidentas“, - juokėsi LTOK vadovas A.Poviliūnas.
Mūsų šalies olimpinio komiteto vadovas tik ką sugrįžo iš pirmųjų jaunimo žiemos olimpinių žaidynių Insbruke (Austrija), kurioje savo meistriškumą rodė ir šeši Lietuvos jaunieji sportininkai: biatlonininkai Gaudvilė Nalivaikaitė ir Arnoldas Mikelkevičius, kalnų slidininkai Laura Pamarneckytė ir Rokas Zaveckas, slidininkai Kristina Kazlauskaitė ir Jaunius Drūsys.
„Taip, jie itin aukštų rezultatų nepasiekė – net ir nesitikėjome iš jų medalių. Kaip galima priekaištauti mūsų sportininkams, jei slidininkė po finišo aiškino, kad pirmąkart šį sezoną čiuožė sniegu? Per treniruotes Lietuvoje ji naudojosi riedučiais, o ne slidėmis, juk sniego Lietuvoje nebuvo. Svarbu, kad Lietuvos sportininkai nebuvo paskutiniai“, - Lietuvos atletų pasirodymą Insbruke apibendrino A.Poviliūnas.
Kaip teigė LTOK vadovas, į pirmą kartą organizuotas varžybas suvažiavo daugiau kaip 1,7 tūkst. dalyvių iš 70 šalių. Lietuvos delegacijos pasirodymas Austrijoje LTOK kainavo 155 tūkst. litų.
„Tuos pinigus buvo būtina skirti žiemos sportui. Dėmesys ne vasaros sporto šakas kultivuojantiems sportininkams yra mažas, tad taip pabandėme paskatinti atletus tobulėti. Be abejo, pasižiūrėjome ir į galimą mūsų žiemos sporto ateitį. Galiu pasakyti, kad Insbruke užsidegė R.Zavecko žvaigždutė. Jaunasis kalnų slidininkas pasirodė tikrai garbingai“, - kalbėjo A.Poviliūnas.
Po šnekų apie jaunimo žaidynes, LTOK vadovas atsakė į aktualius su artėjančia Londono olimpiada susijusius klausimus.
- Šiemet laukia įspūdingas sporto renginys – Londono olimpiada. Kiek Lietuvos sportininkų jau iškovojo teisę dalyvauti žaidynėse ir kokią delegaciją numatoma siųsti į Londoną?
- Jau dabar 30 sportininkų turi kelialapius į Londoną. Bet nereikia užmiršti, kad atranka vis dar tęsiasi ir ji vyks beveik iki olimpiados pradžios. Lietuvos krepšininkai savo likimą spręs vieni iš paskutinių - olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje jie kovos liepos mėnesį.
Manau, į olimpiadą važiuos apie 50 individualių sporto šakų atstovų. Tikiuosi, kad krepšininkai pratęs tradiciją kovoti olimpiadose, ir tada mūsų delegacijoje bus apie 60 žmonių. Žinau vieną dalyką - 2008 metų Pekino žaidynių „neperšoksime“: tuomet kovojo 71 Lietuvos sportininkas.
- Apie kuklesnę delegaciją Londono žaidynėse kalbame dėl iškilusių finansinių problemų?
- Ne. Paprasčiausiai pasaulyje dabar tokia konkurencija, kad įvykdžius olimpinį B normatyvą, sunku tikėtis kelialapio į žaidynes.
- Kas, be etatinių Lietuvos sporto šakų atstovų, pasirodys 2012 metų olimpiadoje?
- Netikėtai į žaidynes prasimušė net du Lietuvos gimnastai. Gali atsitikti taip, kad ir žirginio sporto meistras varžysis Londone. Galvojame paprašyti tarptautinio olimpinio komiteto asmeninio kvietimo į Londono žaidynes tenisininkui Ričardui Berankiui ir šaulei Dainai Gudzinevičiūtei.
Daina dėl traumos negalėjo sėkmingai startuoti atrankos varžybose, tačiau ji turi potencialo siekti medalio. Juk 2000-ųjų Sidnėjaus olimpiadoje ji taip pat startavo turėdama „wild carde“, bet tapo olimpine čempione.
Yra ir dalykų, kurie man kelia nerimą – kol kas į olimpiadą nepakviesti penkiakovininkai Edvinas Krungolcas ir Justinas Kinderis. Tikiuosi, kad jie kelialapius iškovos ir nereikės sukti galvos dėl šių sportininkų, o žaidynėse atletai varžysis dėl apdovanojimų.
- Kalbate daugiskaita - apie medalius Londone?
- Taip. Įvairūs garsūs spaudos leidiniai ar sporto specialistai jau pradėjo svarstyti apie tai, kas ir kiek medalių laimės Londone. Yra ne viena prognozė ir malonu, kad visose prognozėse Lietuvai „duodami“ medaliai. Tikiuosi, kad taip ir bus. Turiu gerą draugą Italijos olimpinio komiteto vadovą – jis nė karto neapsiriko ir tiksliai atspėdavo, kiek laimėsime medalių žaidynėse. Ir šįkart jis sakė, kad bus ne vienas apdovanojimas. Kiek tiksliai - kol kas nesakysiu (juokiasi).
- Ne viena valstybė savo olimpines pajėgas stiprina suteikdama svetimšaliams sportininkams savo šalies pilietybę. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
- Jokių sportininkų „pirkimų“ neturėtų būti. Aš prieš tai, kad dėl galutinio rezultato į Lietuvą reikėtų pinigais vilioti ar tiesiog pervilioti sportininkus. Neverta dalinti pilietybes tik todėl, kad sieki gražiau atrodyti prieš visą pasaulį.
Yra išimčių, kaip Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, tačiau tai yra specifinės išimtys. Mes olimpiadose turime dalyvauti tik su savo sportininkais - gimusiais ir augusiais Lietuvoje.
Kitas dalykas – treneriai. Mūsų šalyje niekas neskuba treniruoti galimų olimpiečių – visi nori būtų vyriausiais rinktinių treneriais. Galima būtų pagalvoti, kad savo patirtį mūsų atletams perteiktų iš užsienio atvykę treneriai.
- Tačiau Rusija stiprinasi ir mūsų sąskaita. Kalbame apie penkiakovininkę Donatą Rimšaitę.
- Jos likimą sausio 27 dieną spręs LTOK asamblėjos delegatai. Bus balsavimas – jei daugiau kaip šimtas balsavime dalyvausiančių asamblėjos narių nutars, kad reikia leisti D.Rimšaitei startuoti Londono žaidynėse atstovaujant Rusijos rinktinei, taip ir bus.
Jei ne – vargu ar kas galės jai padėti prasimušti į olimpiadą. Kiek žinau, tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija ir tarptautinis olimpinis komitetas nesipriešintų D.Rimšaitės dalyvavimui šių metų olimpiadoje, bet visi laukia LTOK sprendimo. Be mūsų leidimo Rusijos penkiakovės rinktinė stipria liks „ant popieriaus“.
- Kaip galvojate, koks sprendimas galėtų būti?
- Pasižiūrėsime. Aš nežinau, koks bus balsavimas – slaptas ar viešas. Tai spręs asamblėjos nariai. Bet esmė – atsakymas bus. Koks? Juk kiekvienas žmogus gyvena savo gyvenimą – kai kam apsispręsti gali padėti verslo reikalai su Rusija, kai kam – draugystė su rusų sporto vadovais. Yra įvairių dalykų, kurie gali padėti apsispręsti balsuotojui.
- Kalbate taip, lyg žinotumėte faktus, kad rusai bando paveikti balsavimą dėl D.Rimšaitės.
- Tai tik prielaidos ir svarstymai. Pavyzdžiui, galima pamąstyti ir tokį variantą – Lietuva yra gera ir leidžia D.Rimšaitei startuoti Rusijos rinktinės sudėtyje olimpiadoje. Tačiau kaip reikės žiūrėti į akis penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei? Juk mes jai „įteiktume“ rimtą varžovę kovoje dėl Londono olimpinio medalio.
- Dėl „Snoro“ nacionalizavimo buvo įšaldyti 7 mln. litų LTOK lėšų, rinktų ir skirtų Londono žaidynėms. Koks jų likimas?
- Aišku, liūdna dėl to, nes tas lėšas kaupėme Londono olimpinėms žaidynėms pasirengti, tačiau gerai, kad didesnę dalį reikiamų lėšų dalyvauti olimpiadoje esame jau sumokėję.
Atgavome apdraustą sumą - 345 tūkst. litų. Dabar dar yra įstrigę apie 6 mln. litų. Bet mes ne vieni tokie – daug organizacijų turi panašių bėdų.
Tikimės, kad laikui bėgant atgausime visus pinigus. Kita vertus, stengiamės nepanikuoti - iš rengiamų loterijų gaunamas solidesnis pelnas ir žadama Vyriausybės parama nuteikia optimistiškai. Manau, sugebėsime rimtai pasirengti žaidynėms.