Europos rankinio pirmenybėse – šeimininkų skrydis, čempionų nuopuolis, priekaištai teisėjams ir kaltinimai sutartomis rungtynėmis (video)

Užpernai sužinoję, su kuo turės žaisti 2012 metų Europos čempionato atrankos turnyre, Lietuvos rankininkai netryško optimizmu. Jie pateko į vieną grupę su pasaulio rankinio galiūnėmis Kroatijos ir Ispanijos rinktinėmis.

Niūrios prognozės tada pasitvirtino. 2010 metų rudenį ir 2011 metų pirmoje pusėje vykusiose atrankos varžybose lietuviams nė karto nepavyko nuliūdinti favoritų ir mūsų šalies komanda grupėje užėmė tik trečiąją vietą.

Kelialapius į finalo turnyrą iškovojo kroatai ir ispanai, kurie šiomis dienomis Serbijoje vykstančiame Europos čempionate patvirtina, kad yra pajėgūs siekti aukščiausių tikslų. Penktadienį pasibaigusiame pirmajame etape Kroatijos rinktinė buvo vienintelė, laimėjusi visas trejas rungtynes, o Ispanijos komanda surinko 5 taškus.

Be šių dviejų komandų pralaimėjimų išvengė tik Serbija (2 pergalės ir 1 lygiosios) bei Vengrija (1 pergalė ir 2 lygiosios).

Pirmasis etapas nusijojo keturias silpniausias komandas. Namo jau išvyko Slovakijos, Čekijos, Rusijos ir Norvegijos rankininkai.

Kroatijos ir Ispanijos rinktinės dar prieš Europos čempionatą buvo minimos tarp pagrindinių favoričių, todėl jų pergalės Serbijos arenose nieko nestebina. Tuo tarpu šeimininkų ekipos skrydis yra gana netikėtas.

Serbai prieš keliolika metų yra laimėję pasaulio ir Europos pirmenybių medalių (tiesa, tada jie kartu su juodkalniečiais sudarė Jugoslavijos rinktinę), bet per pastarąjį dešimtmetį smarkiai atsiliko nuo planetos rankinio lyderių ir net ne visada patekdavo į pasaulio ar Europos čempionato finalo etapą.

Dėl to kai kurie favoritai į šeimininkų komandą žvelgė iš aukšto ir už tai turėjo skaudžiai sumokėti. Pirmieji nuo Serbijos rankininkų krito lenkai, po to – ir pasaulio vicečempionai danai. „Tai visiškai kita komanda nei ta, kurią pernai lengvai įveikėme per pasaulio pirmenybes, - kraipė galvą Danijos rinktinės treneris Ulrikas Wilbekas. – Žinojau, kad Momiras Iličius yra labai pavojingas, bet negalėjau net pagalvoti, kad serbai taip gerai ginsis ir kad Darko Staničius taip patikimai saugos vartus“.

Serbijoje rankinis nėra toks populiarus kaip vandensvydis, tinklinis ar krepšinis. Todėl čempionato rengėjai būgštavo, kad tribūnos nebus pilnos net žaidžiant šeimininkų ekipai.

Iš pradžių taip ir atsitiko. Belgrado „Pionir“ arenoje keli šimtai laisvų vietų buvo per visas Serbijos rinktinės rungtynes. Kita vertus, serbams guldant ant menčių vieną varžovą po kito, žiūrovų skaičius kiekvieną turą vis didėjo.

Dar labiau rengėjus džiugina iš kaimyninių valstybių atvykę sirgaliai. Per pirmąjį etapą į Vršacą plūstelėjo keli šimtai slovėnų, į Novi Sadą – per tūkstantį vengrų, į Nišą – apie keturis tūkstančius makedonų. Tribūnose garsiai aidėjo lenkų, kroatų bei čekų balsai, mažesni rankinio mėgėjų būreliai atvyko ir iš kitų šalių.

Gausiausiai palaikomos Slovėnijos, Vengrijos ir Makedonijos komandos tęsia kovą čempionate, todėl tribūnos bus triukšmingos ir antrajame etape.

Ypač daug svečių laukiama iš Makedonijos. Serbijos ir Makedonijos geležinkeliai netgi sutarė, kad visų likusių Makedonijos komandos rungtynių dienomis bus organizuojamas specialus traukinio reisas iš Skoplės į Belgradą ir atgal.

Šeštadienį visiems Serbijos sostinę pasiekti norėjusiems makedonams vietų traukinyje tikrai neužteko. Manoma, kad per pirmąsias antrojo etapo rungtynes su danais „Beogradska“ arenoje buvo apie 12 tūkstančių iš Makedonijos atvykusių sirgalių.

Pirmąją čempionato savaitę labai daug karčių žodžių išgirdo varžybų teisėjai. Juos nepatenkinti rankininkai ir treneriai pliekė vos ne po kiekvienų rungtynių.

Toliausiai žengė Makedonijos rankinio federacija, po 23:24 pralaimėto mačo su Vokietija padavusi protestą dėl neįskaityto Kirilo Lazarovo įvarčio.

Paskutinėmis mačo sekundėmis po tolimo K.Lazarovo metimo kamuolys nuo skersinio atsitrenkė į grindis galimai už vartų linijos, o po to atšoko atgal į aikštę. Islandų teisėjai nusprendė, kad įvarčio nebuvo, tačiau vaizdo įrašą peržiūrėję makedonai neabejojo, jog kamuolys vartų liniją kirto. Teisėjų sprendimą apskundę makedonai nieko nepešė. Europos rankinio federacija (EHF) jų protestą atmetė.

Ant Vokietijos teisėjų poros smarkiai pyko Ispanijos delegacija. Ispanų manymu, neteisingi arbitrų sprendimai atėmė iš jų tašką per rungtynes su Vengrija.

Ispanai atsidūrė labai panašioje situacijoje, kaip Lietuvos rinktinė per lemiamas pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Šveicarijos komanda – teisėjai jau aidint sirenai į ispanų vartus skyrė abejotiną baudinį. Vengras Gaboras Csaszaras pasinaudojo proga ir išlygino rezultatą 24:24. Ispanus supykdė ir teisėjų sprendimas kitame epizode, kai likus žaisti apie 20 sekundžių nebuvo skirtas baudinys į vengrų vartus.

„Vengrai rungtyniavo ne prasčiau nei mes ir pagal žaidimą nusipelnė šio taško. Tačiau su mumis buvo pasielgta nesąžiningai, - apie ginčytinus epizodus kalbėjo Ispanijos rinktinės treneris Valero Rivera. – Tai buvo akivaizdžiai matyti aikštėje, o nemačiusieji tai gali taip pat akivaizdžiai pamatyti televizijos vaizdo įraše“.

Namo jau iškeliavę Norvegijos rankininkai ir jų sirgaliai pyko ant viso pasaulio. Pirmiausia per antrojo turo rungtynes su Islandijos rinktine norvegų rūstybę užsitraukė danų teisėjai, po to – Slovėnijos rankininkai ir EHF vadovai.

Į danų teisėjus kritikos strėlės buvo paleistos dėl paskutinę minutę į islandų vartus neskirto baudinio. Šis epizodas taip įsiutino Norvegijos televizijos komentatorių, kad jis tiesioginiame eteryje necenzūriniais žodžiais išplūdo ir 34:32 laimėjusius islandų rankininkus, ir danų teisėjus. Kadangi norvegai pirmajame ture 28:27 įveikė slovėnus, jiems pralaimėjimas antrajame mače galėjo nebūti pražūtingas. Norvegijos komandą į paskutinę vietą grupėje galėjo nustumti tik slovėnų pergalė prieš islandus dviejų įvarčių skirtumu.

Slovėnijos ir Islandijos rungtynėse toks skirtumas buvo ne kartą. Vis dėlto paskutinę minutę slovėnai nutolo 4 įvarčių skirtumu ir norvegų aistruoliai lengviau atsikvėpė. Be reikalo, nes tučtuojau aikštėje prasidėjo keisti dalykai: slovėnai tikrąja to žodžio prasme sustojo, visiškai netrukdė varžovams sumažinti atsilikimą iki 3 įvarčių, po to puldami išmetė kamuolį į užribį, o galiausiai visai nesipriešino, kai islandai rengė dar vieną antpuolį.

Slovėnijos rinktinė nugalėjo tik 2 įvarčių skirtumu 34:32 ir kartu su Islandijos komanda pateko į kitą etapą. Tuo tarpu Norvegijos rankininkai buvo išsiųsti namo (visos trys komandos surinko po 2 taškus ir vietas pasiskirstė pagal įvarčių skirtumą tarpusavio rungtynėse).

„Nėra abejonių, kad tai buvo sutartos rungtynės“, - nusivylęs dėl norvegams nepalankaus rezultato rašė Oslo dienraštis „Aftenposten“.

Kad paskutinius du įvarčius praleido tyčia, neneigė ir Slovėnijos rankininkai. Tačiau taip pasielgti juos paskatino ne susitarimas su varžovais, o turnyro sistema. Laimėję dviejų įvarčių skirtumu slovėnai pateko į kitą etapą kartu su islandais ir dviem auksiniais taškais. Jei būtų laimėję trimis ar daugiau įvarčių, į kitą etapą būtų patekę kartu su norvegais, bet be įskaitinių taškų.

„O kaip būtų pasielgusi Norvegijos rinktinė?“ – klausimu į norvegų žurnalistų klausimą atsakė slovėnų lyderis Urošas Zormanas.

„Jie taip pasielgė, kad į kitą etapą patektų su taškais. Jei mes būtume atsidūrę tokioje padėtyje, irgi būtume skaičiavę“, - karčią piliulę prarijo, bet slovėnų motyvus suprato Norvegijos rinktinės linijos žaidėjas Johnny Jensenas.

„Jei žiūrėtume tik pačias rungtynes, galėtume pagalvoti apie korupciją, - svarstė EHF prezidentas norvegas Toras Lianas. – Tačiau vaizdas atrodo visai kitaip žinant turnyro nuostatus. Tikriausiai juos reikės peržiūrėti“.

Pastaraisiais metais pasaulio rankinis buvo nudažytas mėlyna spalva. Net keturis iš eilės svarbiausius turnyrus laimėjo „Les Bleus“ – Prancūzijos rinktinė. Prancūzai iškovojo auksą 2008 metų olimpinėse žaidynėse, 2009 ir 2011 metų pasaulio pirmenybėse ir 2010 metų Europos čempionate.

Per šiuos keturis turnyrus prancūzai patyrė vos vieną pralaimėjimą – 2009 metų planetos čempionate nusileido Kroatijos komandai.

Nors šių metų Europos pirmenybėse žaidžia beveik visos ryškiausios Prancūzijos rankinio žvaigždės (tik Michaelis Guigou po antrojo mačo pasitraukė iš komandos dėl atsinaujinusios kirkšnies traumos), varžovai „Les Bleus“ nenugalimumo aureolę nuplėšė. Jau atidarymo mače čempionai turėjo pripažinti Ispanijos ekipos pranašumą, o trečiajame ture nusileido ir Vengrijos rinktinei.

Į antrąjį etapą prancūzai pateko, bet jį pradeda be įskaitinių taškų ir turi tik menkas aritmetines galimybes pasiekti pusfinalį. Pajėgiausiai pastarųjų metų pasaulio komandai reikia ne tik pačiai laimėti visas rungtynes, bet ir sulaukti palankių rezultatų kitų ekipų dvikovose.

„Ar dar yra vilties patekti į pusfinalį? Ne, nėra jokios vilties, - sąžiningai prisipažino Prancūzijos rinktinės gynėjas Didier Dinart‘as. – Per likusias šio čempionato rungtynes privalome pradėti ruoštis kitoms varžyboms. Nemanau, kad pasisotinome pergalėmis. Prieš čempionatą galvojome, kad esame tinkamai pasiruošę. Paaiškėjo, kad ne“.

„Privalome laimėti visas rungtynes. Tačiau sąžiningai sakau, jog netikiu, kad galime patekti į pusfinalį“, - su komandos draugu nesiginčijo prancūzų kapitonas Jerome‘as Fernandezas.

Nors Lietuvos rinktinės tarp stipriausiųjų nėra, Europos čempionato pabaigos laukia ir mūsų šalies rankininkai. Vos pasibaigus turnyrui jie sužinos, su kuo turės žaisti 2013 metų pasaulio čempionato atrankos atkrintamąsias rungtynes. Lietuvių varžovė bus viena iš žemyno pirmenybėse dalyvaujančių komandų.

Lietuvos komanda teisę birželio mėnesį žaisti atkrintamąsias rungtynes iškovojo pirmojo atrankos etapo grupėje pranokusi Šveicarijos ir Italijos rinktines.

Kelialapius į 2013 metų pasaulio pirmenybes jau turi čempionės vardą ginsianti Prancūzija ir būsimojo turnyro šeimininkė Ispanija. Dar trys kelialapiai bus įteikti geriausioms šįmečio Europos čempionato komandoms (suprantama, neskaitant Prancūzijos ir Ispanijos).

Pasibaigus žemyno pirmenybėms bus aiškūs penkių Europai skirtų kelialapių savininkai. Tuo tarpu kitos 11 Europos čempionate dalyvaujančių rinktinių kartu su 7 pirmojo atrankos etapo nugalėtojomis dėl 9 bilietų į pasaulio pirmenybes kovos atkrintamosiose rungtynėse. Jų burtai bus traukiami Belgrade iškart po Europos čempionato.

Europos čempionato antrojo etapo grupių rikiuotė

1-oji grupė: 1. Vokietija – 5, 2. Serbija – 5, 3. Lenkija – 3, 4. Danija – 2, 5. Švedija – 2, 6. Makedonija – 1.

2-oji grupė: 1. Kroatija – 4, 2. Ispanija – 3, 3. Vengrija – 3, 4. Slovėnija – 2, 5. Islandija – 0, 6. Prancūzija – 0.

(1-osios grupės komandos žaidė po 3 rungtynes, 2-osios grupės – po 2).