Pabėgėlės D.Rimšaitės byla – pilietiškumo testas ne tik Lietuvos sporto šeimai

Jos poelgis sudrebino ne tik šalies sporto bendruomenę, bet ir visą Lietuvą.

Jau nepriklausomybės laikais Vilniuje užaugusi šiuolaikinės penkiakovės pasaulio vicečempionė paliko tėvynę ir ieško laimės šalyje, kuri 50 metų buvo okupavusi Lietuvą.

Dar 2010-ųjų gruodžio 23-iąją D.Rimšaitė Maskvoje parašė prašymą priimti ją į Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federaciją, 2011-ųjų vasarį ištekėjo už Rusijos piliečio, kovą atsisakė Lietuvos pilietybės ir nuo pastarosios vasaros jau džiaugiasi Rusijos pasu.

Geresnių treniruočių sąlygų ir sotesnio gyvenimo svetur suviliota 24-ejų vilnietė jau gynė Rusijos garbę tarptautinėse varžybose, tačiau duris į Londono olimpiadą jai gali atverti tik patys lietuviai.

„Pakeitęs pilietybę sportininkas olimpiadoje turi teisę atstovauti naujai šaliai tik prabėgus trejiems metams po pilietybės pakeitimo. Šis laikas galėtų sutrumpėti ar net nebūtų taikomas, jei visos suinteresuotos pusės susitartų ir niekas neturėtų pretenzijų“, - byloja Olimpinė chartija.

Dar 2010-ųjų spalį D.Rimšaitė iš Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų gavo ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio Kryžių.

Šalies valdininkai iki šiol svarsto, ką daryti su į Rusiją emigravusios sportininkės valstybiniais apdovanojimais ir lietuvišku jos pasu.

Kaip pasielgti su skandalingąja šalies sporto pabėgėle, penktadienį spręs ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nariai.

D.Rimšaitės byla įtraukta į Vilniuje vyksiančios LTOK generalinės asamblėjos darbotvarkę.

82-iems olimpinės šeimos nariams teks balsuoti, ar leisti Lietuvoje išugdytai atletei anksčiau už olimpinės Chartijos 46-oje taisyklėje numatytą trejų metų laikotarpį tapti kitos šalies olimpiete.

“Kaip nutars asamblėjos nariai, taip ir bus“, - tvirtino LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Jei D.Rimšaitei LTOK nesuteiks raštiško leidimo varžytis Londono žaidynėse, iš tėvynės pabėgusi atletė už kitą šalį galėtų startuoti tik 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje.

Rusijos sporto vadovai jau seniai ėmėsi žygių, norėdami užsitikrinti sau palankius rezultatus.

Jie pusantrų metų nuolat atakavo ne tik LTOK prezidentą ar siuntė laiškus į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC), bet metė net politinius kozirius.

Apie D.Rimšaitės bylą su IOC prezidentu Jacquesu Rogge per Rusijos olimpinio komiteto šimtmečio iškilmes kalbėjosi šios šalies premjeras Vladimiras Putinas. Susitikime su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniu Ažubaliu per ESBO konferenciją Vilniuje atletės likimo neužmiršo ir Rusijos diplomatijos šefas Sergejus Lavrovas.

„Sočyje surengėme specialų susitikimą su LTOK prezidentu A.Poviliūnu, kuriame jis pažadėjo padėti. Tačiau vėliau Lietuva, kaip man atrodo, tam, kad užvilkintų šio klausimo sprendimą ir neįvykdytų mūsų prašymo, nutarė organizuoti visų atstovų balsavimą. Tai labai keista pozicija, - savo šalies žiniasklaidai piktinosi Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viačeslavas Aminovas. - Nors Lietuvos pozicija nekonstruktyvi, mes imamės visų, net ir užkulisinių žingsnių ir tikimės teigiamo rezultato“.

„Rusams pasakiau, kad aš nenoriu būti apkaltintas, jog paskatinau LTOK delegatus balsuoti vienaip ar kitaip, todėl aš per balsavimą susilaikysiu ir nebalsuosiu, - neslėpė A Poviliūnas.

- Aš V.Aminovui ir Rusijos olimpinio komiteto prezidentui Aleksandrui Žukovui pasakiau, kad apsisprendžiant dėl D.Rimšaitės likimo nebus jokio spaudimo. Tai ir yra mano pagalba – klausimas bus sprendžiamas demokratiškai. Nebus taip, kaip būna Rusijoje – premjeras ar prezidentas pasakė ir kitaip jau nebus“.

“Jei sprendimas dėl D.Rimšaitės bus neigiamas, tuomet vasario 3-iąją mes pateiksime ieškinį Sporto arbitražo teismui Lozanoje“, - nepatenkintas lietuvių nenuolankumu iš anksto pagrąsino V.Aminovas.

Lietuvos sporto bendruomenė priversta laikyti naują pilietiškumo testą.

Galbūt rusų dalijami pažadai ir užkulisiuose vis aktyviau kurstomos aistros aprimtų, jeigu LTOK nuspręstų, jog dėl D.Rimšaitės vyks atviras ir viešas balsavimas?

A.Poviliūnas neslėpė, jog per 24 metus, kai jis laiko LTOK vairą, dar nė vieno šalies sportininko poelgis visuomenėje nebuvo sukėlęs tokio milžiniško ažiotažo ir diskusijų kaip D.Rimšaitės pabėgimas.

Nors LTOK prezidentas jau pareiškė, jog susilaikys per lemiamą balsavimą, jo principinga pozicija šiuo klausimu iki šiol mažai kam kėlė abejonių.

„Kol aš būsiu LTOK prezidentas, D.Rimšaitė niekada negaus leidimo dalyvauti olimpinėse žaidynėse vilkėdama Rusijos ar kitos šalies marškinėliais. Aš nenoriu jos kaltinti patriotizmo stoka. Yra kaip yra. Paprasčiausiai žmogus neįvertino, kaip mes ją gerbėme, kaip dėl jos stengėmės“, - lygiai prieš metus „Lietuvos rytui“ kalbėjo A. Poviliūnas.

Demokratinė balsavimo procedūra dabar žada nulemti ne tik D.Rimšaitės ateitį.

Ji taps ir savotišku lakmuso popierėliu, kuris atskleis, ar LTOK prezidentas iki šiol neprarado savo įtakos ir neginčytino autoriteto tarp olimpinės šeimos narių.

Šios bylos epicentre atsidūrusi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) laikosi kategoriškos pozicijos – D.Rimšaitei jokiais būdais negalima daryti išimties ir uždegti žalią šviesą pakeliui į Londoną.

„Jai jau prilipusi „išdavikės“ etiketė, todėl daug kam atrodo keista, kaip galima jai suteikti leidimą kovoti prieš Lietuvą. Man tai nesuprantama: būti draugiškiems rusams, bet nusispjauti į Lietuvos interesus“? - retoriškai klausė LŠPF prezidentas Viktoras Majauskas.

Griežtą LŠPF požiūrį palaiko ir Stalo teniso, gimnastikos, krepšinio, futbolo, dviračių, teniso, lengvosios atletikos, vandensvydžio, bokso federacijų atstovai.

„Vienareikšmiškai – neleisti. Reikia vieningai pasmerkti ir pasakyti - „ačiū“, gyvenk toje Rusijoje be mūsų pagalbos, - dėstė Gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis, prisimindamas laikus, kai 1988-aisiais buvo atkurtas LTOK.

- Tuomet sportininkai vardan Lietuvos atsisakė dalyvauti SSRS čempionatuose ar su SSRS rinktinėmis važiuoti į pasaulio čempionatus. Jie atsisakė medalių, premijų, ne vienas prarado galimybę pergalingai baigti sportinę karjerą. Tada jokių pinigų nebuvo, tik garbės reikalas.

Sausio 13-ąją žmonės žuvo, gindami Lietuvos laisvę. O dabar garbė paverčiama pinigais. Mažiau moki, tai važiuoju ten, kur duos daugiau. Ar turim auklėti jaunimą tokiais pavyzdžiais?“

“D.Rimšaitės situaciją reikia įvertinti be emocijų. Ką mums sako jos poelgis? Šalis buvo išduota, apgauta. Nežinau, kaip teisingiau tą pavadinti. Žodžiu, precedentas – tikrai blogas“, - neslėpė savo pozicijos ir Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

„Esu nusistatęs kategoriškai – būtina neleisti. Ji pati pasielgė kiauliškai. Pabėgo susidėjusi daiktus ir beveik su niekuo neatsisveikinusi. Taip žmonės nesielgia, - piktinosi Lietuvos stalo teniso federacijos (LSTF) prezidentas Rimgaudas Balaiša. - Turi būti tvarka ir visi sportininkai privalo žinoti, kas jų laukia, kai jie pakeičia pilietybę“.

LSTF prezidentas įsitikinęs, jog „tvarkos nėra“ ir tarptautinėje šiuolaikinės penkiakovės federacijoje, kuri taip pat atsakinga dėl D.Rimšaitės sprendimo.

„Stalo tenise net jauniai negali trejus metus startuoti pasaulio pasaulio čempionatuose už naują šalį, kai jie pakeičia pilietybę. O suaugusiems toks pereinamasis laikotarpis – net septyni metai, - lygino dvi sporto šakas R.Balaiša. - Negali būti taip: išvykai, kažkas tave fiktyviai apženyjo, sutvarkė popierius ir po dviejų mėnesių tu jau startuoji olimpinėse žaidynėse.

Niekas nedraudžia pasirinkti, bet turi žinoti – už tokį sprendimą tu kartu prisiimi atsakomybę ir visą riziką. Šiose žaidynėse tu nedalyvausi, ruoškis, bet startuosi tik po ketverių metų, jeigu jau tau taip patinka.

Jeigu yra tokios taisyklės, tai - šventa. Nesvarbu, ar tu balsuosi už, ar prieš. Niekas negali padėti, kai yra geležinė tvarka“.

“FIFA ir UEFA pasisako griežtai prieš bet kokius perbėgimus. Sportininkas turi atstovauti savo šaliai, kurį jį išaugino, į jį investavo. Juk jeigu mes, futbolo atstovai, toleruotume tokius atvejus, tai tuomet nesurinktume savo šalių nacionalinių rinktinių”, - pritarė Futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.

Dar vienas esminis bekompromisinio draudimo šalininkų argumentas – tiesioginė konkurencija Londono žaidynėse.

D.Rimšaitė yra viena pagrindinių Lauros Asadauskaitės – 2011-ųjų pasaulio čempionato prizininkės ir geriausios Lietuvos metų sportininkės – varžovių.

“Balsuosiu, kad Rimšaitė nedalyvautų, nes noriu, kad Asadauskaitė Londone laimėtų medalį“, - neslėpė Fechtavimo federacijos prezidentas Rimantas Povilas Jogėla, buvęs penkiakovininkas ir buvęs šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas.

“Lietuva ją išaugino, bet jeigu atversim duris, tai išeis, kad sau varžovę olimpiadoje pasigaminome. Čia jau nebūtų jokios logikos, - įsitikinęs R.Balaiša. - Jeigu šioje sporto šakoje neturėtume jokios pajėgios Lietuvos atstovės, tai gal dar galima būtų abejoti. Bet dabar, kai mūsų sportininkė pretenduoja į olimpinius medalius, tai būtų tiesiog savižudybė“.

Prieš pabėgdama į Rusiją D.Rimšaitė keturis mėnesius gaudavo 800 JAV dolerių (2,1 tūkst. Litų) stipendiją. Ją iš IOC olimpinio solidarumo fondo perspektyviai atletei buvo išrūpinęs LTOK.

2008-ųjų Pekino žaidynėse 13-ą vietą užėmusi vilnietė ne vienerius metus buvo olimpinės Lietuvos rinktinės sąrašuose, todėl taip pat gaudavo atletams skiriamus dienpinipigius, maistpinigius ir kitokią paramą. 2010-ųjų pasaulio vicečempionei buvo skirta ir valstybinė premija.

„Atletas išauginamas Lietuvos lėšomis, pradeda gauti premijas už varžybas, viską susideda į savo kišenę, valstybei negrąžindamas nė cento už jo parengimą. O kai kai valstybėje prasideda krizė, jis sako: aš nenoriu čia būti, važiuoju kitur, nes ten moka daugiau“, - piktinosi A.Gudiškis.

„Man gaila valstybės pinigų. Atvirai pasakius, aš žmogiškai gal net leisčiau jai startuoti, bet mūsų valstybės atžvilgiu ji pasielgė tikrai negražiai, - antrino sunkiosios atletikos treneris Bronius Vyšniauskas. - Dabar vyksta savotiška vagystė. Reikėjo derėtis, o ne taip negražiai elgtis ir su savo treneriu.

Sportininkas neskaičiauja, kai investuoji į jį pinigus. Jis pinigus mato tik tuomet, kai juos įdedi į kišenę. Daugelis sportininkų užmiršta, kad skiriamos lėšos treniruotėms, inventoriui, mes juos rengiam, išvežam į varžybas, maitinam. Turi būti tavo atsakomybė kaip piliečio”.

„Įdėtos Lietuvos lėšos. Ir Poviliūnas čia, ir visi kiti išsakė savo nuomonę. Reikia neleisti“, - pritarė Bokso federacijos prezidentas Rimas Rutkauskas.

Bet Lietuvos sporto bendruomenės požiūris į savo dukrą klajūnę tikrai nėra vieningas.

Olimpinėje šeimoje netrūksta ir tų, kuriems svarbiau atrodo prigimtinės žmogaus teisės ir bendražmogiškieji dalykai, o ne negarbingo poelgio įvertinimas, konkurencija Londono žaidynėse ar valstybės išleistos lėšos.

Biatlono, baidarių ir kanojų, regbio, Žirginio sporto, rankinio federacijų atstovai pritaria, jog D.Rimšaitei reikėtų leisti startuoti Londono olimpiadoje.

„Žmogus yra svarbiau už mūsų principus. Įvyko, kas įvyko, ir mes nieko nepakeisime draudimais“, - įsitikinęs šalies baidarių ir kanojų federacijos generalinis sekretorius Virmantas Galdikas.

„Sportas juk nėra kažkokia vergija. Negalima nepaisyti elementarių žmogaus teisių. Sportininko amžius labai trumpas. Jeigu mergina įsimylėjo, kokią teisę mes turime laužyti likimą?“, - savo kolegai pritarė baidarių ir kanojų federacijos prezidentas Anatolijus Korolkovas.

„Nematau tikslo neleisti sportininkui siekti jo gyvenimo svajonės. Jeigu ji pasirinko kitą valstybę ir ten surado geresnes sąlygas,daryti kliūtis ir neleisti dalyvauti olimpiadoje tik dėl to būtų tikra nesąmonė, - įsitikinęs Biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas. - Mes tikrai ne prieš sportininką, kuris atiduoda visą gyvenimą sportui“.

„Žmogaus teisė pasirinkti, kur jam geriau. Dar nežinau, kaip mane įpareigos balsuoti regbininkai, bet tokia yra mano asmeninė nuomonė“, - neslėpė Regbio federacijos prezidentas Rolandas Alksnys.

D.Rimšaitė nėra pirmoji oficiali Lietuvos sporto emigrantė.

Kai po nepriklausomybės atkūrimo atsivėrė sienos, dar XX a. devintajame dešimtmetyje sparnus iš tėvynės ieškodamos sotesnio kąsnio pirmiausiai pakėlė ryškiausios Lietuvos rankinio žvaigždės. Aušrelė Miklušytė-Fridrikas, Rima Sypkuvienė ne vienus metus gynė Austrijos, o Rasa Šulskytė – Vokietijos garbę.

„Niekas nekėlė Lietuvoje šių klausimų, kai garsiausios mūsų rankininkės priėmė Austrijos, Vokietijos pilietybes ir vėliau atstovavo šių šalių rinktinėms. Turim pripažinti, jog būtent dėl to nukrito ir mūsų rankinio lygis, ypač moterų. Lietuvos rinktinei dabar tikrai nepamaišytų ir Vytas Žiūra, bet jis jau taip pat atstovauja austrams, - priminė Rankinio federacijos prezidentas Edis Urbanavičius.

- Mes galime diskutuoti apie Lietuvai skaudžias netektis, apie valstybės investicijas, kurios buvo padarytos, bet tai bus tik moralės dalykai. O moralę kiekvienas žmogus juk supranta skirtingai.

Aš kol las nematau jokių teisinių argumentų. Asamblėja gali priimti sprendimą, kad mes nesutinkame su kažkokiu kito žmogaus poelgiu. Bet tai bus grynai moralinis sprendimas, o tarp moralės ir ekonominių dalykų visuomet vyksta kova“.

D.Rimšaitės bylą kai kurie šalies sporto federacijų vadovai net linkę vertinti kaip įprastą verslo sandėrį.

“Dar nuo viduramžių Lietuvos kunigaikščiai leisdavo savo dukteris už Maskvos kunigaikščių. Net mūsų istorijoje netrūksta faktų, kai vedybomis buvo sprendžiami įvairūs reikalai. Kad mūsų mergaitė ištekėjo už Rusijos piliečio, taip pat nėra nieko baisaus, jeigu ji gavo savo tėvų pritarimą, - įsitikinęs Lietuvos imtynių federacijos (LIF) prezidentas Darius Čepauskas. - Dabar galim jai uždrausti startuoti Londone arba leisti, bet tam tikromis sąlygomis. Jeigu Maskva išpildytų mūsų reikalavimus, kodėl mes negalėtume tuo pasinaudoti?“.

LIF vadovaujantis Vilniaus Taupomosios kasos valdybos pirmininkas siūlo priimti verslo pasauliui būdingą sprendimą.

„Rimšaitė yra Lietuvos sporto produktas. Ant jos galima būtų užklijuoti etiketę “Made in Lithuania”. Ir jeigu kažkas dabar nori įsigyti tą produktą, js privalo sumokėti tam tikrą kainą, o ne vagiliauti, - įsitikinęs D.Čepauskas. - Kai kalbame apie civilizuotą sportininko perėjimą, visų pirma reikia jį įvertinti tam tikra suma ir jis gali įvykti”.

Bet LIF prezidentas kategoriškai reikalauja, jog tokiu atveju visas sąlygas diktuotų Lietuva, o ne Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacija.

“Rusai apeliuoja, kad mes privalome leisti, nes taip nori sportininkė. Šie norai yra gerbtini, bet jie tikrai dabar nėra svarbiausi, - tvirtino D.Čepauskas, pabėgusios atletės istoriją net palygindamas su garsiąja Kedžio dukrelės istorija. - Ten aiškinama, kad negalima vykdyti teismo sprendimo, nes mergaitė nori kitaip. Atleiskite, tačiau tikrai ne visais atvejais ir aplinkybėmis mergaitės nuomonė yra pirmoje vietoje”.

D.Rimšaitės atstovai vakar atsiuntė laišką į LTOK, prašydami leidimo pasisakyti generalinėje asamblėjoje. Tačiau atletė neturės galimybės atsiprašyti ir tiesiogiai kreiptis į LTOK narius.

“Jai buvo sudarytos išskirtinai geros sąlygos sportuoti Lietuvoje, bet ji visus metus tyčiojosi iš mūsų šalies, įžeidinėjo mūsų sporto visuomenę ir net nemanė atsiprašyti. O dabar staiga ji ėmė atgailauti. Man tai panašu į gulbės giesmę, todėl pasakiau, kad mums nebereikia jos ašarų, - kietai aiškino LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas. - Pastaruoju metu Lietuvai prasidėjo didžiulis spaudimas. Matyt, Rusija naudojasi savo didele įtaka tarptautinėse sporto organizacijose. Tačiau mano pozicijos tokie būdai nekeičia. Aš manau, kad sportininkų pirkimai, kaip ir dopingas, turėtų būti uždrausti”.

Skirtingai nuo LTOK vadovų ir atkakliai pergalių siekiančių savo atletų, lemtingo sprendimo išvakarėse ne vienam Lietuvos sporto federacijos atstovui dar trūko analogiško ryžto stoti į vieną ar kitą barikadų pusę D.Rimšaitės byloje.

Šalies plaukimo, buriavimo, dziudo, irklavimo, slidinėjimo, tinklinio, beisbolo federacijų atstovai viešai vengė išsakyti savo nuomonę apie karščiausią pastarųjų metų Lietuvos sporto temą.

“Vienareikšmiškai negaliu atsakyti, nes tai – labai sudėtingas klausimas. Ir jis turi daug niuansų, - aiškino plaukimo federacijos prezidentė Ilona Zuozienė. - Reikės klausytis LTOK ir pačios šiuolaikinės penkiakovės atstovų nuomonės. Jų argumentai ir įtakos mano sprendimą”.

„Balsuosiu tik išklausęs LTOK prezidentą ir šiuolaikinės penkiakovės federaciją, nes tą diskusiją žinau tik iš žinisklaidos“, - kolegei pritarė Nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas.

“Kai irkluotojai “Lietuvos ryto” laikraštyje pasiguodė mažomis premijomis, tai 80 proc. šio straipsnio komentatorių jiems atvirai pasiūlė važiuoti iš Lietuvos. Aš susilaikau nuo komentarų, nes mes dar neapsisprendę, - tvirtino Irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilonis -- Reikia pasverti, kaip ir kodėl įvyko tas konfliktas. Jeigu tenise vaikas treniruojasi, o tėvas moka nuo 200 iki tūkstančio litų per mėnesį, tai irklavime nario mokestis – vos 20 litų. Viską dotuoja valstybė, klubas ar sporto mokykla. Sportininkai gauna savotišką paskolą. Jeigu sumanei pasitraukti, turi elgtis lyg banke, kad neliktum skolingas“.

„Būtų labai įdomu pamatyti jos vyrą. Gal jis – normalus rusas ir fainas bičas, tuomet iš viso nekiltų jokių klausimų, jeigu moteriškė ištekėjo ir paprasčiausiai susitvarkė gyvenimą”, - su ironijos gaidele svarstė R.Arlauskas.

“Čia yra daugiau politinių dalykų. Čia iš tiesų bus sprendžiamas politinis, o ne sportininko klausimas”, - įsitikinęs Tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas.

Donatos Rimšaitės likimą spręs 82 šalies sporto atstovai.

Remiantis LTOK įstatų 27.2 punktu, “balsuojant su olimpinėmis žaidynėmis susijusiais klausimais, skaičiuojami tik LTOK vykdomojo komiteto ir federacijų – tarptautinių federacijų narių, kurių sporto šakos yra olimpinių žaidynių programoje, atstovų balsai”.

Nors sausio 27-ąją Vilniuje vyksiančios LTOK generalinės asamblėjos oficialioje darbotvarkėje D.Rimšaitės byla nėra išskirta atskiru punktu, ši karščiausia šalies sporto tema turėtų būti svarstoma kartu su kitais “einamaisiais klausimais”.

Lietuvoje veikia 35 olimpinių sporto šakų federacijos, todėl dėl D.Rimšaitės balsavimo teisę turės po du jų atstovus (35x2) ir 12 LTOK vykdomojo komiteto narių.

Generalinės asamblėjos išvakarėse “Lietuvos rytas” apklausė LTOK narius, siekdamas išsiaiškinti, kaip jie balsuotų D.Rimšaitės byloje.

Viktoras Majauskas Šiuolaikinės penkiakovės federacija

Rimgaudas Balaiša Stalo teniso federacija

Algimantas Gudiškis Gimnastikos federacija

Rimas Rutkauskas Bokso federacija

Rimantas Povilas Jogėla Fechtavimo federacija

Liutauras Varanavičius Futbolo federacija

Mindaugas Balčiūnas Krepšinio federacija

Eimantas Skrabulis, Lengvosios atletikos federacija

Romualdas Bakutis Dviračių federacija

Ramūnas Grušas, Teniso sąjunga

Rolandas Vizgirda, Vandensvydžio federacija

Bronius Vyšniauskas Sunkiosios atletikos federacija

Anatolijus Korolkovas Baidarių ir kanojų federacija

Virmantas Galdikas Baidarių ir kanojų federacija

Arūnas Daugirdas Biatlono federacija

Rolandas Alksnys Regbio federacija

Regina Gražulienė Žirginio sporto federacija

Edis Urbanavičius Rankinio federacija

Darius Čepauskas* Imtynių federacija

Vigmantas Sinkevičius Dziudo federacija

Vidmantas Vasiliauskas Beisbolo federacija

Marius Vasiliauskas, Tinklinio federacija

Dainius Pavilonis Irklavimo federacija

Linas Tamkvaitis Būriuotojų sąjunga

Ilona Zuozienė Plaukimo federacija

Remigijus Arlauskas Nacionalinė slidinėjimo asociacija