„Kaip žmogaus, man jos gaila, bet juk ji – suaugusi moteris, kuri pati pasirinko savo kelią”, - teigė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.
Lietuvos olimpinio judėjimo atstovai penktadienį nusprendė nesuteikti leidimo 2010 metų pasaulio vicečempionei vasarą Londono olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai.
- Nustebote, kai sužinojote, kad D.Rimšaitė atvyko į sesijos posėdį ir laukia už durų?, – pasibaigus LTOK generalinės asamblėjos sesijai buvo paklaustas A.Poviliūnas.
- Šiek tiek nustebau, nes prieš tai iš jos buvome gavę įvairių raštų, o paskutiniame ji atsiprašė, kad tikrai negalės dalyvauti sesijoje. Aiškino, kad tuo metu tikrinsis sveikatą. Keista, kad parašiusi, jog negalės atvykti, ji vis dėlto pasirodė. Bet, kaip patys matėte, mes leidome jai ir dalyvauti sesijoje ir pasisakyti. Tai nebuvo jos teismas - paprasčiausia procedūra, laikantis Olimpinės chartijos.
– Kaip vertinate asamblėjos narių sprendimą neleisti startuoti sportininkei Londono olimpiadoje?
– Vertinu teigiamai. Donata žinojo visas pasekmes. Jai buvo pasakyta, kad jeigu išvažiuos į Rusiją, LTOK jai neleis dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Aišku, kaip žmogaus – gaila, bet ji juk suaugęs žmogus, ji pati pasirinko tokį kelią.
Jeigu ji tikrai būtų pasakiusi, kad turi ten širdies draugą, būtų atėjusi į federaciją pasitarti – tada būtų kitas klausimas. Bet dabar ji paprasčiausiai visus apgavo.
– Donata savo trumpoje kalboje aiškino apie meilę, kuri esą ją ir nuvedė į Rusiją. Patikėjote jos žodžiais?
– Tiek metų praleidęs sporte, žinau, dėl kokių priežasčių sportininkas gali išvykti į kitą šalį. Aš jos 2010 metų liepos 1 dieną, girdint grupei žmonių, paklausiau, ar ji turi kokį nors širdies draugą. Ji atsakė, kad neturi jokio širdies draugo. Jokio... Paklausiau, gal ji norėtų išvažiuoti kažkur kitur mokytis ir t.t. Ji atsakė, kad ją čia tenkina viskas. Paskui, matote, greitai atsiranda ir širdies draugas, ir šeimyniniai dalykai...
Tiesą sakant, šiuo atveju ji manęs neįtikino. Tikrąsias priežastis aš žinau, ir jos – finansinės. Sutarę su Donata, įvykdėme visus jos finansinius pageidavimus, todėl jaučiamės teisūs. Jeigu viskas būtų vykę kitaip, tuomet ir klausimas būtų kitas, bet dabar ji mus paprasčiausiai apgavo.
– Jums atrodo, kad D.Rimšaitės santuoka yra fiktyvi?
– Aš to negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Nemačiau jos vyro. Tik džiaugčiausi už ją, jei Donatai sektųsi šeimyninis gyvenimas.
– Kiek D.Rimšaitė uždirbdavo Lietuvoje?
– Nenoriu liesti finansinių klausimų, galiu tik garantuoti, kad visus savo finansinius įsipareigojimus sportininkei LTOK įvykdė. Tad moraliai mes esame teisūs.
– Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viačeslavas Aminovas aiškino, kad Lietuvai blokavus D.Rimšaitės galimybę startuoti Londone, jis kreipsis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą. Nebijote tokio įvykių posūkio?
– Tokie klausimai ten paprastai nėra nagrinėjami. Viską aiškiai pasako Olimpinė chartija. Net ir paskaičius V. Aminovo ar Rusijos olimpinio komiteto prezidento Aleksandro Žukovo laiškus matyti, kad jie tiesiog prašo mūsų sutikimo, nes be jo nieko padaryti neįmanoma.
Pasikartosiu: tai buvo ne D. Rimšaitės teismas. Tiesiog yra aiškus Olimpinės chartijos reikalavimas, kuris tik kartais apeinamas. Šį kartą taip neatsitiko, ir šioje istorijoje jau padėtas taškas.
– Tikite, kad D.Rimšaitės istorijoje padėtas taškas?
– Manau, kad taip. Už Rusijos rinktinę ji galės dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose - ką ji sėkmingai daro... Ir rengtis 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynėms.
– Koks galėtų būti rusų atsakas į LTOK sprendimą?
– Aš tikiu, kad manęs niekas netyko už durų. Juk sprendė Generalinės asamblėjos sesija – viskas įvyko demokratiškai.
Nemanau, kad dėl vienos D.Rimšaitės kils kokie nors susikirtimai su Rusijos olimpiniu komitetu ar penkiakovės federacija. Aš manau, kad viską užgydo laikas, o laikas labai greitai bėga. Bus viskas gerai, be abejonės.
– Kaip manote, ar ateityje gali pasikratoti D.Rimšaitės situacija?
– Sunku pasakyti. Nenorėčiau visko suvesti vien tik į finansus. Mes, sporto vadovai, darome viską, kad sportininkams būtų geriau, kad jie gautų didesnius atlyginimus. Tačiau ne viskas nuo mūsų priklauso. Girdėjote, kad gali būti priimtas įstatymas, jog 8 proc. „Olifėjos“ apyvartos būtų pervedami nebe LTOK, o į valstybės biudžetą. Tuomet pinigų būtų dar mažiau. Tačiau aš tikiu, kad mūsų valdžia supranta, kad sportas duoda labai daug. Vien Lietuvos propaganda yra didelis dalykas. Manau, kad viskas bus gerai – būkim optimistais, ruoškimės Londonui.
Galų gale nukrito visi papildomi rūpesčiai. Galvokime dabar apie visus mūsų sportininkus, kurie dalyvaus Londone ir sirkime už juos.