Žirgų lenktynių legenda K.Trota į Sartus važiuoja lyg į Šiluvos atlaidus

Šiemet Sartų lenktynėse K.Trota dalyvaus jau 33-ią kartą.

„Lenktynes dėl Didžiojo prizo Sartuose esu laimėjęs septynis kartus“, – sako Ukmergės rajone, Laumėnuose, arklius auginantis ūkininkas.

Šiemet į Sartus jis trauks su 27 metų sūnumi Kastyčiu, kuris taip pat negali gyventi be lenktynėse patiriamo azarto.

Tūkstančius žiūrovų pritraukianti šventė Sartuose organizuojama pirmąjį vasario šeštadienį. K.Trota lenktynėms šiemet parengė tris žirgus. Vadeliotojo tikslas – Didysis žiemos prizas. Dėl šio prizo varžosi geriausi ristūnai – A reitingo žirgai.

Iš viso žiūrovai šiemet išvys 10 važiavimų, kuriuose dalyviai varžysis dėl įvairių apdovanojimų. Didįjį žiemos prizą įsteigė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Nugalėtojui atiteks 5750 litų, už antrąją vietą 2875 litai, už trečiąją – 1725 litai, už ketvirtąją – 1150 litų. Likusiems penkiems finišą pasiekusiems dalyviams atiteks po 100 litų.

Pernai Didysis prizas atiteko estui Vladimirui Mummui, kuris vadeliojo eržilą iš Švedijos S:T Thomas, įvertintą 26186 eurais.

K.Trota praėjusiais metais stebėjo, kaip dėl Didžiojo prizo lenktyniauja dešimtis tūkstančių litų kainuojantys ristūnai. Pats jis negynė 2010 metais iškovotos čempiono taurės, nes neturėjo A reitingą atitinkančio žirgo.

Šiemet K.Trota tikisi susigrąžinti nugalėtojo titulą su žirgu Smalltown Brat.

Anot vadeliotojo, žirgų išlaikymas ir parengimas lenktynėms yra brangus, tad dėmesio Sartuose vertas tik Didysis prizas, kurį įsteigė Žemės ūkio ministerija. „Perėjau atranką ir į Sartus atsivešiu trejetą žirgų. Ateityje didinsiu bandą, nes vasarą atidaromi hipodromai, vyksta daugiau lenktynių“, – planuoja K.Trota, kuris pirmą kartą Sartuose žirgą vadeliojo prieš 35 metus. Nors tuomet jis finišą kirto paskutinis, tačiau ryžto ir noro lenktyniauti neprarado: „Taigi žinojau, kad taip bus. Nebuvo nei patirties, nei trenerių. Svarbiausia buvo dalyvauti.“

„Pirmą kartą Sartuose startavau, kai mokiausi sovietiniame ūkio technikume. Po to išėjau tarnauti į sovietų armiją. Kai sugrįžau, pamačiau, kad jau prasidėjo profesionalus žirgų sportas“, – per daugiau negu tris dešimtmečius lenktynių K.Trota sukaupė įspūdingą patirtį. Vyras sako, kad lenktynės Sartuose labai pasikeitė, o pokyčius jis gali vardyti be pabaigos.

„Dabar visi važiuojame tik su ratukais. O tada tekdavo lenktyniauti sėdint rogutėse. Žirgui buvo sunkiau tempti. Anksčiau lenktynės vykdavo ant ežero ledo – laimėdavau ir tada. Kuo skiriasi važiavimas ant ežero ledo ir hipodrome? Ant ežero labiau jaučiamas vėjas. Man hipodrome važiuoti jaukiau“, – prisipažįsta K.Trota.

Ristūnų žirgų lenktynių tradicija ant Sartų ežero ledo tęsiasi nuo 1905 metų. Varžybos nevyko tik karo metais. Nuo 1955 metų Sartų lenktynės tapo respublikinėmis, nuo 1968 metų per jas pradėtos rengti ir žiemos mugės. Dešimtis tūkstančių žiūrovų pritraukiančias Sartų lenktynes Dusetų hipodrome K.Trota lygina su Šiluvos atlaidais.

Pasak pašnekovo, kai lenktynės vykdavo ant ežero ledo, vadeliotojai dažniausiai turėdavo po vieną žirgą. „O dabar galime atsivežti kelis ristūnus. Netoli hipodromo yra arklidės, žirgus lengva pakeisti, lenktynių sąlygos tapo patogios, ištobulėjo organizacija. Anksčiau ant ledo reikėdavo turėti tiek vežėčių, kiek atsivežta žirgų“, – lygina vadeliotojas pridurdamas, jog kadaise vežėčias tempdavo rusų ristūnai, o šiandien kinkomi Amerikos ristūnai, kurie yra greitesni. Vežėčias vadeliotojas perka iš Suomijos, jų kaina – 2 tūkst. eurų.

Žirgus Sartų lenktynėms K.Trota rengia kaip ir eilinėms varžyboms: „Ar lenktynės vyksta žiemą, ar vasarą – skirtumo nėra. Tik kitokios pasagos.“

Tėvo pėdomis sėkmingai seka 27 metų sūnus Kastytis. Pernai Sartuose su žirgu Chora jis laimėjo mylios (1609 metrų) važiavimą dėl Grafaitės Emilijos Pliaterytės prizo.

Su žirgu Verdžio opera K.Trota, greičiausiai įveikęs tradicinės mylios distanciją, laimėjo ir Zarasų krašto prizą.

„Anksčiau lenktynėse su Kastyčiu dalyvaudavo ir jaunesnis mano sūnus Albinas, tačiau jis nutarė mesti žirgų sportą, kai jo akyse sunkią traumą patyrė Kastytis“, – visai šeimai sunkų laikotarpį atsimena lenktynių veteranas, kurio įvairiose varžybose iškovotų pirmųjų vietų skaičius artėja prie 300.

2007 metų rugsėjį prieš lenktynes Širvintose žirgas Larsenas stipriai sužalojo jaunąjį K.Trotą. Gyvulio spyris užpakaline koja vadeliotojui į veidą buvo toks stiprus, kad šis net išlėkė iš vežėčių. Jaunėlis brolis Albinas viską matė važiuodamas greta.

Nuo smūgio K.Trota prarado sąmonę. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas sportininką iškart nugabeno į Širvintų ligoninę, o iš ten reanimobiliu – į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Vaikinui teko iškęsti baisų skausmą. Veidas kraujavo, o medikai nustatė, jog dešiniosios akies obuolys pajudėjęs iš vietos. Akių ligų skyriaus medikai K.Trotai susiuvo kirstinę žaizdą skruostikaulyje, o žandikaulį operavę chirurgai išgąsdino – pasakė, kad vaikinas dešiniąja akimi matys prastai, galbūt net apaks. Pacientui buvo diagnozuotas gilus akiduobės dugno lūžis.

Po to Kastytis su tėvu nuvyko į Kauną. Kauno medicinos universiteto klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos specialistai vaikinui atliko operaciją.

Per operaciją chirurgai vaikinui nuo šonkaulių paėmė dalį kremzlės ir persodino į akiduobę, taip suformuodami akiduobės dugną.

Daugybė reabilitacijos procedūrų padėjo K.Trotai atsigauti. 2008 metų sausį Kastytis jau dalyvavo žirgų lenktynėse.

Kazimieras Trota pasakojo, kad jo sūnų sužalojęs žirgas Larsenas buvo nenuspėjamas ir kerštingas – ne kartą kėsinosi įspirti šeimininkui. Į savo žirgyną K.Trota Larseną atsivežė iš Estijos ir treniravo nuo pusės metų. Jis svarstė, kad prastą nervų sistemą žirgas paveldėjo iš motinos. Žirgininkas nutarė, kad sūnui įspyręs gyvulys yra nebetinkamas veisti: „Todėl iškastravę Larseną pardavėme vienam žirgų sporto mėgėjui.“

Pernai Sartuose triumfavęs estas V.Mummas nuvylė žiūrovus, kurie tikėjosi, kad Didysis prizas atiteks Lietuvos atstovams.

„Tai natūralu. Užsieniečių žirgai yra greitesni. Juk ir mes perkame žirgus iš užsienio, nes ten didesnis pasirinkimas. Užsienyje varžybos vyksta kone kasdien. Todėl žirgų sporto atstovai turi stiprų stilumą auginti ir puoselėti žirgus, daryti atrankas.

Pas mus varžybos vyksta kur kas rečiau – tik kas dvi savaites. Užsienyje žirgų lenktynių prizai dideli ir solidūs, daug pinigų pritraukia totalizatoriai, todėl ir investicijos į šį sportą yra didžiulės“, – dėsto K.Trota sutikdamas, kad dėsniai žirgų sporte panašūs į futbolo pasaulio – milijonus eurų futbolo mokykloms, stadionams ir klubams skiriančios šalys sulaukia gerų rezultatų ir kelialapių į Europos ir pasaulio čempionatus. Apie tai Lietuvos futbolo mėgėjai tik pakalba ir pasvajoja.

Apie ką pakalbėti vasarį bus ir Sartuose. Likus porai savaičių vietiniai žmonės spėlioja, koks bus oras – spaus šaltukas, ar bus atodrėkis ir teks klampoti per pliurzę. Prieš metus snaigės Dusetose maišėsi žirgų karčiuose, lindo vadeliotojams į nosis ir tirpo ant skruostų. Po finišo nugalėtojas V.Mummas teištarė: „Oro nepasirinksi, tačiau sąlygos visiems vienodos.“

Žiūrovams buvo linksmiau: šildė sriuba, karštos dešrelės su kopūstais, žuvis, arbata, alus, dainos ir šokiai. Pirmasis vasario šeštadienis Sartuose – didelė šventė. Tačiau lenktynių veterano Kazimiero Trotos linksmybės neįtraukia. „Mums tai – grynai sporto reikalas, jokio atokvėpio ir pramogų. Šventės nejaučiame“, – tikina vadeliotojas.

Sausio pabaigoje sniegą gausiai drėbti pradėjusi žiema K.Trotos nebaugina. „Sunkiausia būna, kai stipriai spaudžia šaltis. Neduok Dieve, tada rankos labai šąla. O šiaip jokių problemų nekyla – turime specialias aprangas, šalmus. Žirgai irgi pripratę“, – tikina Didįjį prizą pasiryžęs iškovoti K.Trota.